Justinas ARGUSTAS / lzinios.lt

Tylieji valiutų karai, kuriais šalys mėgina spręsti savo ekonomines problemas, Lietuvai atneša ir naudos, ir bėdų. Silpstantis euras, brangstantis JAV doleris, valiutų krizė Rytų rinkose – nestabilumo tik daugėja. Prognozuoti pardavimus tapo sudėtinga, saugių investavimo galimybių irgi mažėja.

LŽ kalbinti analitikai sakė, kad tylieji valiutų karai, kai centriniai bankai kovoja su maža infliacija, tapo itin aktualūs Lietuvai – tokių valiutų kursų svyravimų seniai neteko regėti. Pastaruoju metu labai daug kalbama apie silpno euro naudą, tačiau ekspertai vardija ir nemažai minusų. Galiausiai brangstantis doleris kai kam taip pat kelia rūpesčių.

Brangsta žaliavos

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) finansų analitikas, kalbėdamas apie silpno euro naudą, pabrėžė, kad situacija yra dvilypė. Viena vertus, euro nuvertėjimas palankus dalykas, nes ne euro zonoje Lietuvos kompanijų konkurencingumas didėja – apie tai nemažai šnekėta. Tačiau nutylimi keli aspektai.

Pavyzdžiui, NVS regione Lietuvos eksportuojamos prekės konkurencingumo neturi, mat NVS valiutos, pasak A. Izgorodino, krito gerokai daugiau negu euras. „Taigi mūsų pranašumas iš karto prarandamas. Rublio kritimas sumažino NVS valiutų kursus, ir tai davė pašalinį efektą. Pavyzdžiui, lietuviškos kilmės eksportas pernai smuko 15 procentų. Aišku, ten - krizė, vėluojantys atsiskaitymai, sutarčių nevykdymas, bet ir konkurencingumo klausimas sumažėjęs“, – atkreipė dėmesį analitikas.

Kalbėdamas apie JAV jis pažymėjo, kad ši rinka išlieka stabiliausia, tačiau dėl brangaus dolerio pakilo žaliavų kainos. „Dalis lietuviškų bendrovių perka žaliavas dolerio zonoje, taigi gamyba brangsta. Brangstantis doleris didina savikainą“, – komentavo A. Izgorodinas. Žaliavos už JAV dolerius perkamos ne tik euro zonoje, bet ir NVS. „Teoriškai ta situacija tarp dolerio ir euro kai kam labai naudinga. Bet ne visoms kompanijoms. Metalų pramonė jau buvo nukentėjusi dėl to“, – priminė jis.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Importuojame infliaciją

Šį aspektą akcentavo ir finansų analitikas Valdemaras Katkus. Jis paaiškino, kad tuomet, kai viena valiuta kitų valiutų atžvilgiu nuvertėja maždaug dešimtadaliu, infliacija padidėja 0,5 procento. Euras dolerio atžvilgiu jau krito apie 15 proc., tad jei ši tendencija išsilaikytų visus metus, pabrangtų importas. „Didėtų dujų ir degalų kainos, nes naftos produktus mes įsivežame ir perkame už JAV dolerius. Taip pat brangtų metalai. Didžiulė dalis žaliavų perkama tik už dolerius“, – tvirtino V. Katkus.

Finansų analitikas minėjo, kad rinkos, kuriose atsiskaitoma JAV doleriais, Lietuvai labai reikšmingos – už dolerius perkame daugiau nei parduodame. „Į vadinamąsias dolerines rinkas eksportavome apie 33 proc., o iš dolerio atsiskaitymų zonos importavome 43 proc. prekių. Taigi turime 10 proc. skirtumą. Todėl dolerio brangimas mums daro daugiau žalos, negu duoda naudos. Kitais žodžiais tariant, infliacijos importuojame daugiau“, – dėstė finansų analitikas.

Vis dėlto, A. Izgorodino nuomone, saugiausia tebėra JAV rinka, nes jos ekonomika atsigauna. JAV centrinis bankas planuoja didinti bazines palūkanas, o tai dar kels dolerio kursą. Tuo metu Europos Centrinis Bankas tęs kiekybinio skatinimo programą.

Pigus skolinimasis

Žinoma, silpstantis euras, kalbant apie bankinę sistemą, turi pranašumų. „Kreditai mūsų įmonėms dabar labai pigūs – galima skolintis mokant 3, 5, 6 proc. palūkanas, kai tuo metu Ukrainoje skolinamasi daugiau kaip už 20 proc. palūkanų“, – lygino A. Izgorodinas.

Tuo metu DNB banko analitikas Donatas Brazdžius priminė, kad ne tik JAV, bet ir Jungtinė Karalystė nustojo supirkti obligacijas. Dabar tai daro tik euro zona ir Japonija. „Dėl to didėja aktyvų kainos – obligacijų ir akcijų. Bent jau tol, kol vykdomas kiekybinis skatinimas, akcijų, obligacijų pajamingumas taip pat turėtų kilti. Dabar jis toks menkas, kad nėra ką daugiau ir spausti iš obligacijų, bet "sultys" dar spaudžiamos, nors, atrodo, jau nieko nebegali būti“, – aiškino D. Brazdžius.

DNB banko analitiko teigimu, tokiu atveju saugių investavimo galimybių mažėja, tačiau galima dairytis kitur. „Pavyzdžiui, verta ieškoti obligacijų, kurios dar turi pajamingumo. Gal tai galėtų būti įmonių obligacijos, obligacijų fondai, taip pat akcijų fondai. Kol vyksta kiekybinis skatinimas, šie aktyvai turi potencialo augti, nors jau yra brangūs“, – sakė DNB analitikas.

Kas bus toliau?

Kiek doleris dar gali brangti, o euras - pigti? Kalbėdamas apie erzelį dėl vis brangstančio dolerio ir svarstymus, ar vertėjo, ar tebeverta pirkti šią valiutą, finansų analitikas V. Katkus pažymėjo, kad pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar euro kursas gali kristi dar žemiau. „Tikėtina, jog taip, juk 2001 metais 1 euras kainavo tik 0,87 JAV dolerio. Taigi jis dar gali kristi. Tačiau nei įmonės, nei žmonės neturėtų spekuliuoti, jei jų pajamos ir išlaidos skaičiuojamos eurais. Mano patarimas būtų vienas: jei niekada to nedarėte, geriau šiais dalykais neužsiimti“, – reziumavo V. Katkus.

„Aišku, galima bandyti laukti, kol JAV doleris ir euras susilygins. Artimiausiu metu nelabai tikėtina, kad doleris atpigs, bet jei žiūrėtume fundamentaliai, euras jau ir taip gana pigus dolerio atžvilgiu. Dabar mėtytis nuo vienos valiutos prie kitos būtų ne pats protingiausias sprendimas“, – pridūrė DNB analitikas D. Brazdžius ir patarė kuo mažiau spėlioti, kaip judės valiutų kursai.

Šaltinis - lzinios.lt