Balandžio 16 dieną, šeštadienį, Londono centru marširavo iki 150 tūkstančių žmonių, reikšdami protestą prieš valstybės išlaidų mažinimą švietimui, medicinai ir kitoms visuomeninėms reikmėms, vykdomą konservatorių vyriausybės.

Akcijos, žinomos kaip „keturių reikalavimų maršas“ dalyviai, pasisako prieš griežto taupymo valstybės politiką ir reikalavo Britanijos premjero Deivido Kamerono bei jo vyriausybės atsistatydinimo. Demonstracijoje buvo matomi transparantai su lozungais „Šalin gudrųjį Deividą“ ir „Šalin torius“.

Maršas buvo organizuotas „Liaudies asamblėjos“ judėjimo. Jo dalyvių tarpe buvo gydytojai-biudžetininkai, mokytojai, studentai ir darbininkai metalo-liejikai. Susirinkę reikalavo valstybinės sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų darbo kokybės gerinimo, būsto politikos gerinimo ir naujų darbo vietų kūrimo.

Britanijos parlamento deputatė nuo Leiboristų partijos Diana Ebbot, pasisakydama prie maršo pradžią pareiškė, jog asamblėja kovoja „už teisų reikalą“, o jos akcija, galimai taps, „pačia masiškiausia demonstracija istorijoje“.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

Tačiau pagrindiniai Britanijos naujienų kanalai BBC News ir Sky News nesiėmė nušviesti šeštadienio demonstracijos fakto tiesioginiame eteryje. Maršas startavo apie pirmą valandą dienos, o pirmą savo pranešimą BBC publikavo savo tinklapyje tik 16:30.

Nepriklausoma žurnalistė Nargess Mobalegi, dalyvavusi demonstracijoje, papasakojo interneto-leidiniui IBTimes UK: „Čia susirinko gydytojai, medicinos seserys, gaisrininkai ir mokytojai. Žmonės dirbantys gyvybiškai svarbiose visuomenei srityse, atėjo čia, kad patraukti dėmesį rimtų problemų atžvilgiu. O likusieji dalyviai jų palaikyti ir pareikalauti Kamerono atsistatydinimo.

Koalicijos „Sustabdykime karą“ atstovas Chris Nineham pareiškė: „Kietos ekonomijos politika nėra sąlygojama būtinybės iš ekonomikos požiūrio taško, – tai grynai politinis sprendimas“.

„Dabar mes turime pasiekti ne tik Deivido Kamerono, bet ir viso jo konservatyvaus kabineto atsistatydinimo“, – pridėjo Nineham’as.

Pasipiktinimas dėl nepakankamo MIP dėmesio nušviečiant akciją

Nepakankama valstybinės TV kompanijos BBC informacijos sklaida šeštadienio maršo atžvilgiu, iššaukė daugelio visuomenės atstovų pasipiktinimą, kurie ėmėsi reikšti savo nepasitenkinimą socialiniuose tinkluose. Poetas Jacka Garth išreiškė abejonę tuo, jog BBC galima laikyti nepriklausoma MIP, o Stockporto koledžo lektorius Deividas Džordžas Urkhartas (David George Urquhart) apkaltino TV kompaniją propaganda.

O Bryan Bastable dirbantis instruktoriumi kompanijoje Vocendi, gaminančioje techniką ribotų galimybių žmonėms, atkreipė dėmesį į tai, jog BBC nušviečia protesto akcijas Brazilijoje, o Londone kažkodėl – ne.

„Nematau nieko stebinančio tame, jog naujienų srautų kompanijos aplenkia dėmesiu tokias protesto akcijas, išreiškė savo požiūrį Nargess Moballeghi. Jų neignoruoja pilnai, tačiau parašo tik nedideles žinutes, todėl naujienos neiššaukia didesnio rezonanso visuomenėje. Visoms šioms agentūroms nieko nereiškia tinkamai nušviesti šią temą ir tuo priversti politikus kažkaip reaguoti į protestuojančių reikalavimus. Tačiau tokia jau ta MIP veiklos sistema, kuri jau seniai nebestebina nieko iš dalyvaujančių mitinge.

Protesto akcija socialiniuose tinkluose

Nežiūrint į tai, kad iš didžiųjų MIP pusės nebuvo savalaikio pranešimo, demonstracijos fotografijos ir video įrašai buvo publikuojami Twitter naudotojų. Tame soc tinkle pradėjo savo kelią hashtagas #4Reikalavimai, skirtas maršui pažymėti.

Mitinge pasisakė daugelis žinomų politikų ir visuomenės veikėjų, jų tarpe ir leiboristų lyderis Jeremy Corbyn, kuris negalėjo dalyvauti asmeniškai, ir todėl atsiuntė įrašytą video kreipimąsi, kuriame pradžioje atsiprašė, jog negalėjo dalyvauti asmeniškai, nes buvo su reikalais išvykęs į Liverpulį. O toliau patvirtino, jog „griežtos ekonomijos politika yra politinis, o ne ekonomikos padiktuotas sprendimas“.

„Judėjimas prieš griežtos ekonomijos priemones, išplitęs Britanijoje, JAV, ir visoje Europoje, demonstruoja vyraujančias nuotaikas visuomenėje, – tęsė Leiboristų partijos lyderis, – Mes turime investuoti lėšas į žmones ir visuomenę, o ne griauti tą socialinę infrastruktūrą, kuria šiandien naudojasi mūsų karta, ir kurią mums kūrė ankstesnės kartos“.

Šaltinis - infa.lt

Parengta pagal: tapnewswire.com