vlmedicina.lt / Vytautas Valevičius

Gerai, kad žmonės rūpinasi savo ateitimi. Tai protingo individo požymis. Rūpintis sveikata irgi būtina. Dabar ir visados. O ateityje? Kaip tik šis klausimas tampa nepatogus, kai svarstoma skiepų problematika.

Skiepyti pradėta devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Dvidešimtame amžiuje pavyko iš esmės likviduoti tokias ligas kaip raupai, baigia išnykti poliomielitas, sparčiai judama tymų ir raudonukės išnaikinimo link. Ėmus vakcinomis valdyti tokias ligas kaip stabligė, difterija, kokliušas, ženkliai sumažėjo naujagimių sergamumas šiomis ligomis pasaulyje. Tai oficialūs duomenys, prieinami kiekvienam atviroje erdvėje.

Taigi apie problemas ir netikėtumus. Praeitais metais JAV viename iš pramogų parkų vaikai ir suaugusieji užsikrėtė tymais. 2012 metais JAV buvo užfiksuoti 55 tymų atvejai ir manyta, kad jie tuojau bus nugalėti, o 2014 metais tokių atvejų buvo 644. Galima tikėtis ir skaičiaus augimo.

Tymais labai lengvai užsikrečiama, o jos padariniai gali būti gana sunkūs. Sunkiausiais atvejais jie gali sukelti smegenų pažeidimą ir net mirtį. Pateikiu informaciją grafiškai:

Tymų atvejai JAV 2004-2015 m.

Tymų gydymas yra komplikuotas. Vadinasi, būtų geriau, kad žmonės juo neužsikrėstų. Egzistuoja tik vienas būdas tai pasiekti – skiepai. Va čia vėl kilo diskusija, kur nugalėjo „sveikas protas“. 2015 metų duomenimis, JAV tėvai mano, kad jų vaikai turėtų būti skiepijami. Tiesa, ne visi. 68 procentai mano, kad vakcinuoti reikia, o 18 – priešingai, norėtų nuo to pabėgti.

Pateikiu rezultatus grafiškai, kur gyventojai padalinti dar į tris grupes – valdančiosios partijos palaikytojai, priešininkai bei nepriklausomieji.

Amerikiečių nuomonė, ar valdžia turėtų reikalauti, kad tėvai vakcinuotų vaikus: žalsva spalva

– turėtų; oranžinė spalva – neturėtų; pilka spalva – neturi tvirtos nuomonės

(šaltinis: http://www.statista.com/chart/3205/most-americans-want-their-children-vaccinated)

Kontraindikacijos

Galimos trys pagrindinės nepageidaujamos reakcijos į skiepą: vietinės (dažniausiai pasitaikančios), sisteminės (bendrosios) ir alerginės.

Pirmas klausimas yra šis: ar pačios vakcinos yra „sveikos“? Ar nesukels pati vakcinacija ligų ar ligos, nuo kurios vėliau teks kentėti likusį gyvenimą?

Čia atsakymai pradeda skirtis. Sakykime, Europoje vakcinos yra labai kruopščiai tikrinamos, todėl nesunku tvirtinti, jog pastarosios  pagal sudėtį yra visai saugios. Deja, abejonės kyla dėl naujų skiepų. Kartais pagristos.

Antras klausimas: ar vakcinacija duotą tą efektą, kurio laukiama? Kitais žodžiais – ar efektyvi yra pati procedūra?

Atsakymas nėra vienareikšmis jau vien dėl to, kad skirtingų skiepų nuo skirtingų ligų naudingumas yra visiškai nevienodas. Sakykim, vakcinacija nuo poliomielito yra beveik šimtaprocentinė apsauga, o skiepijimas nuo gripo iš esmės tik apsaugo nuo komplikacijų.

Trečias klausimas: ar galima apsieiti be skiepijimo? Kas labiau nukentės – tas, kas pateko į gydytojų rankas, ar tas, kuris to išvengė?

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Ar alkoholio vartojimas tik savaitgalį yra visiškai saugus? Gydytoja įvardijo gėrimų grupę, kuri situaciją tik pablogina Pasaulio medikų asociacijos prezidentas kritikuoja privalomą tvarką dėvėti kaukes: tai ne tik nepadeda, bet dar ir kenkia? Viskas dėl cukraus? Mokslininkai surado bent vieną iš priežasčių, kodėl vieni žmonės gripą ir COVID-19 pakelia lengvai, o kiti patiria citokinų audras Justas Stankevičius. Kas valdo Pasaulio sveikatos organizaciją? Vaikų odontologė pataria: ką daryti, jei karantino metu vaikui skauda dantį

Atsakymas į šį klausimą nėra paprastas. Ne kiekvienas vaikas ar suaugęs gali būti skiepijamas tam tikromis vakcinomis. Bet tai visai nereiškia, kad reikia apsieiti be skiepijimosi. Kai žmogus iš Lietuvos važiuoja dirbti į kokią nors Afrikos ar Pietų Amerikos šalį, iš jo reikalaujama pasiskiepyti nuo ligų, kurių pas mus šalyje nėra. Dažnam tai padeda ateityje išvengti mirties, nors pati vakcinacijos procedūra ir jos pasekmės nėra labai malonios. Iš esmės tenka persirgti palengvinta ligos forma.

Didesnė problema yra visai kita. Kokie santykiai tarp skiepytų (vaikų) ir neskiepytų? Paskutinieji nesunkiai gali platinti ligos užkratą. Paskiepyti vaikai ligų, nuo kurių jie vakcinuoti, nenešioja.

Todėl ir kyla klausimas – kas atsakingas už kai kurių ligų platinimą? Aš suprantu tuos tėvus, kurie labai rūpinasi savais vaikais ir neleidžia jų skiepyti. Tačiau kuo kalti kiti, kuriuos nesunkiai pasieks kai kurių ligų virusai ar bakterijos? Vadinasi, mums reikia vienų žmonių apsaugos nuo jų galimo ligų platinimo taisyklių, reikia nustatyti asmens ar tėvų atsakomybes už susirgimus, kurių galima buvo išvengti pasiskiepijus, reikia nustatyti galimybių atsisakyti vakcinacijos ribas.

Vakcina nėra vaistas. Ji yra nukreipta į ateitį. Galima tikėtis, kad su kuria nors liga nesusidursi, bet… Numirti galima avarijoje arba paskendus, gaisro metu ar nukritus plytai ant galvos.

Tuomet skiepai, aišku, nereikalingi. Tačiau bandyti apsaugoti save ar savo vaikus – tai strateginė užduotis. Galima negalvoti apie ateitį, bet ji dažniausiai ateina. Sveikiems.

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT IR SKELBKITES.CO.UK už turinį neatsako.

Šaltinis - vlmedicina.lt