Dažnai sėkmingai dirbančių verslininkų karjera įsivaizduojama kaip nuoseklių pastangų rezultatas: mokykla, verslo studijos, darbas susijusioje srityje ir tuomet – nuosavas verslas. Tačiau taisyklės keičiasi: vos pabaigę mokyklą jauni žmonės neskuba studijuoti, o pirmiausia bando atrasti save ir suvokti, kokioje srityje norėtų dirbti. Tendencijos keičiasi ir versle, kur karjeros seka taip pat gali būti kitokia – iš pradžių sukuriamas verslas, o tik tuomet, supratus, kokių žinių trūksta, ateina metas studijoms universitete.

Verslo ėmėsi po neigiamos asmeninės patirties

Dar antrame teisės studijų kurse verslininkė Ugnė Macijauskaitė kelis kartus susilaužė koją, tad jai laikinai teko persėsti į neįgaliojo vežimėlį. Ugnę išsekino ne tik šios nesėkmės, bet ir įmonių, tiekiančių medicinos priemones, nesiskaitymas su smulkiais pirkėjais.

„Man buvo keista, kad daug įmonių į mus, mažuosius pirkėjus, nekreipė dėmesio, neskyrė mums laiko, neatsakinėjo į klausimus. Dažnai galvodavau, kaip pati elgčiausi jų vietoje, bendraudama su klientu. Taip po sunkių metų supratau atradusi savo verslo nišą – privatus, smulkus medicinos verslas“,  – apie gimusią verslo idėją pasakoja ji.

Užsidirbti pinigų verslo pradžiai U. Macijauskaitė išvyko į Angliją, ten dirbo visuomeninio maitinimo srityje, tapo personalo vadove ir administratore. Vėliau įkūrė MB „Dezomeda“ ir kartu su dviem medikais ėmė plėtoti medicinos priemonių tiekimo verslą, kurį vėliau papildė konsultacijų ir medicininio audito paslaugomis.

Trūko  verslo žinių

Anot U. Macijauskaitės, pagrindinis iššūkis versle buvo žinių, kaip jį kurti ir puoselėti, trūkumas.

„Neturėjau tiekėjų, klientų, nemokėjau valdyti finansinių srautų, prekių logistikos, juolab kad pradinis kapitalas – keli tūkstančiai litų. Stigo žinių, kaip tvarkyti apskaitą. Teko pavargti ir su į darbą priimtais jaunais darbuotojais, kurių norai dėl atlyginimo buvo per dideli, palyginti su gebėjimais, turimų žinių bagažu“, – sunkią pradžią atskleidžia verslininkė.

Supratusi, kad atėjo laikas įgyti papildomų žinių, U. Macijauskaitė svarstė, kaip reikės suderinti mokymąsi ir darbą.

„Būtent todėl ieškojau tokių studijų, kur galėčiau mokytis laisvesniu grafiku. Pasirinkau Vilniaus universiteto Verslo mokyklą, kur sesijomis studijuoju tarptautinį verslą, nes jaučiu, kad man trūksta būtent tokių žinių. Dauguma medicinos priemonių gamintojų ir tiekėjų yra tarptautinės kompanijos, mano verslas glaudžiai su jomis susijęs. Kita svarbi priežastis – itin palankios sąlygos mokytis ir dirbti“, – teigia ji.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Naujoji C karta, arba „kovido vaikai“: kaip pandemija paveiks finansinius jaunimo sprendimus Aktualios nuorodos eksportuotojams ir Lietuvos verslui „Paysera“ toliau plečiasi Balkanuose: atidarė įmonę Albanijoje Lietuvių startuolis „Discontract“ pasirašė sutartį su kompanija „Lloyd‘s“ dėl vienos didžiausių draudimo sumų Baltijos šalyse Internetas po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – nesustoja augti

Jos teigimu, tokių studijų privalumai – mažos grupės, paskaitas ir užsiėmimus vedantys žinomi ir turintys patirtį dėstytojai, verslo atstovai. Be to, beveik visi studijų kolegos yra dirbantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, taip atsiranda puikių progų dalintis ir tarptautine patirtimi.

U. Macijauskaitė įsitikinusi, kad neįmanoma sukurti sėkmingo verslo neturint profesionalių verslo žinių. „Galima gauti kitų sėkmingai dirbančių verslininkų patyrimo „atraižų“ įvairių pokalbių metu, tačiau reikia suvokti, kad tai nėra išsamu – neįmanoma analizuoti, pritaikyti sau, sunku suvokti, su kuo galima lyginti darbe reikalingus rodiklius“, – sako ji.

Studijos netrukdė įsilieti į šeimos verslą

U. Macijauskaitei pritaria ir kitas verslininkas. Mantas Sūdžius, dirbantis mamos įkurtoje aprangos gamybos ir prekybos įmonėje „Bliss by Violeta“, pasakoja, kad pats susikūrė sau rinkodaros vadovo darbo vietą šeimos versle.

„Būtent todėl ir pajutau žinių stygių, nes neturėjau iš ko mokytis. Su pertraukomis rinkodaros vadovu dirbu jau šešerius metus, pradžioje man trūko ir žinių, ir praktikos, o šias spragas užpildžiau studijuodamas. Turėjau palankias sąlygas derinti darbą su studijomis Verslo mokykloje, o gautas žinias pavyko pritaikyti ir versle“, – tvirtina M. Sūdžius.

Verslumą galima išsiugdyti

„Dezomedos“ įkūrėjos nuomone, verslumas – kiekviename žmoguje genetiškai užkoduotos savybės, kurias galima prikelti gyvenimui, jeigu tik yra noro.

„Svarbiausia – mokytis, kad galėtum profesionaliai analizuoti, sukurti savo verslo planą, matyti ir planuoti dviem, trimis ar šimtais žingsnių į priekį. Nuoširdžios kitų žmonių sėkmės istorijos gali įkvėpti, bet priimti sprendimus reikės išdrįsti pačiam. Manau, kad labai bijantiems sveika pradžioje padirbėti patinkančioje srityje eiliniu darbuotoju, o tuomet išdrįsti surizikuoti ir pradėti patiems kurti verslą norimoje srityje“, – sako U. Macijauskaitė.

M. Sūdžius taip pat įsitikinęs, kad verslumo galima išmokti. „Žinoma, labai daug priklauso nuo verslo srities, tačiau esu tikras, kad ir darbo patirtis, ir studijos gali padėti išmokti verslumo. Aš žinojau savo problemą ir ėmiau domėtis, kaip ją išspręsti, o tai man gerokai padėjo lengvai įsilieti į šeimos verslą“, – tikina jis.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : AURELIJA ANDRIEKUTĖ, VILNIAUS UNIVERSITETAS