Justinas ARGUSTAS

Kiek daugiau nei penktadalis Lietuvos įmonių neturi savo interneto svetainės. Ir tik maždaug pusė jas turinčiųjų skelbia ten informaciją apie savo prekes ar paslaugas, jų kainynus. IT specialistai abejoja tokiais "gerais" statistikų duomenimis - jų manymu, padėtis dar kur kas prastesnė.

Anot Statistikos departamento, šių metų pradžioje interneto svetainę turėjo 77,3 proc. įmonių (2014 m. - 74,5 proc.). 50,4 proc. įmonių interneto svetainėje skelbė prekių ar paslaugų katalogus ir kainynus, 20,3 proc. - suteikė galimybę užsisakyti, rezervuoti ar pirkti norimus produktus elektroniniu būdu. 20 proc. įmonių svetainėje informavo apie laisvas darbo vietas arba teikė galimybę pateikti prašymą dėl darbo, 20,8 proc. - teikė nuorodas į įmonės socialinius tinklus.

Tokie duomenys gauti apklausus atrinktas gamybos ir paslaugų įmones.

Veikiančių - 20-30 tūkstančių

„Jeigu iš tiesų taip yra, tai, manyčiau, dar visai neblogai. Prieš keletą metų buvo minimi visai kitokie skaičiai - vos 30-40 proc. įmonių turėjo interneto svetaines. Man ši statistika kelia abejonių", – komentavo Marius Pareščius, IT specialistas.

Jis priminė, kad Lietuvoje registruota maždaug 200 tūkst. lietuviškų domenų, tačiau iš jų veikiančių gali būti tik 20-30 tūkst. „Kiti tiesiog registruoja juos tam, kad galbūt kažkada darys projektus, bet realiai domenai „kabo“ tušti: nėra nei svetainės, nei el. pašto“, – sakė M. Pareščius.

Pagrindinė priežastis, pasak specialisto, kad dalis įmonių vis dar taupo interneto svetainės kūrimo sąskaita.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Naujoji C karta, arba „kovido vaikai“: kaip pandemija paveiks finansinius jaunimo sprendimus Aktualios nuorodos eksportuotojams ir Lietuvos verslui „Paysera“ toliau plečiasi Balkanuose: atidarė įmonę Albanijoje Lietuvių startuolis „Discontract“ pasirašė sutartį su kompanija „Lloyd‘s“ dėl vienos didžiausių draudimo sumų Baltijos šalyse Internetas po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – nesustoja augti

„Nenoras investuoti į gerą interneto svetainę, matyt, lemia tokius rodiklius. Sukurti gerą svetainę šiais laikais kainuoja nuo 1000 ar 1500 eurų iki dešimčių tūkstančių eurų. Čia kalbame apie gerą produktą. Bet šnekant apie tokius variantus „pasidaryk pats“, kurie vos ne su „Word“ programa padaromi, tai, žinoma, tokios svetainės kaina žymiai mažesnė“, – sakė M. Pareščius.

Taupant interneto svetainės sąskaita, pasak jo, apsiribojama tuo, kad joje pateikiama tik kontaktinė bendrovės informacija, o galimybės sužinoti apie parduodamas prekes ar paslaugas, tuo labiau - jas apžiūrėti ar užsisakyti - nėra.

„Tačiau mane neramina kitkas: didžioji dalis esamų įmonių svetainių – tik lietuvių kalba. Nejaugi bendrovės nori dirbti tik su lietuviais? Į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių ir iš įmonių svetainių negali nieko užsisakyti – jie nė nežino, kuo tos užsiima, informacijos kita kalba nepateikiama. Tokia pati problema – ir su valstybinių institucijų tinklapiais“, – pridūrė IT specialistas.

Šaltinis - lžinios.lt