Kanarų salos reiškia atostogas, poilsį, malonų klimatą, ilgai negalvodami atsakytų daugelis lietuvių, kaip ir kitų keliautojų. Darbą prie šio sąrašo vargu ar kas pridėtų. Tik ne lietuvių pora Urtė ir Martynas Mikelėnai – jiems šis salynas tapo ir gyvenimo, ir darbo vieta. Prieš gerus penkerius metus ėmę organizuoti atostogas tautiečiams Kanaruose, netrukus nėrė ir į nekilnojamojo turto verslą. Ne tik komandai, bet ir jo apimčiai ūgtelėjus kelis kartus, jie tikina nėsyk net nesvarstę viską mesti ir grįžti.

Paviliojo klimatas

Martynas ir Urtė Mikelėnai, nuotr. iš asm. albumo

„Niekada, – paklaustas, nejau nėkart nekilo mintis kraustytis atgal į Lietuvą, nedvejoja Martynas, nors dirbti jie pradėjo nemokėdami ispaniškai, kruopščiai neišanalizavę rinkos ir nepratę prie kitokios darbo kultūros. – Nuo pat atvykimo į Tenerifę esame puikioje kelionėje, patiriame daug nuotykių, naujų patirčių, sutinkame širdingų žmonių ir visada džiaugiamės visais iššūkiais.“

Pramogos Tenerifėje, nuotr. iš asm. albumo

Pirma didžiausią iš Kanarų salų „atrado“ Urtės mama – moteris ten praleido ne vieną žiemą, dukra ją lankydavo ir įsimylėjo Tenerifę, tad klausimų, kurlink sukti baigus mokslus, nekilo. Natūraliai gimė ir idėja, ką veikti tame, atrodo, rojaus kampelyje, – padėti ir kitiems jį atrasti.

Martyno kelias į Atlanto vandenyne, netoli Maroko krantų, esančias salas buvo ne toks tiesus. Po mokyklos vaikinas išvyko studijuoti verslo ekonomikos į Jungtinę Karalystę, ten teko padirbėti ir fabrike bei restorane. Netrukus Martynas su bičiuliu įkūrė finansinių konsultacijų įmonę ir patarinėjo JK gyvenantiems lietuviams fizinių asmenų bankroto klausimais. Bet prieš keletą metų ir jį suviliojo Kanarų oras bei vanduo.

Martynas Mikelėnas, nuotr. iš asm. albumo

Pora ėmėsi nuo nulio kurti turizmo verslą didžiausioje iš septynių Kanarų salų – Tenerifėje. Nemokėdami ispaniškai, neišanalizavę rinkos, bet nepabūgę solidesnę patirtį turinčių konkurentų. Taip atsirado „Kanarėlės“ – kompanijos pavadinimu lietuviai pasirinko žodį, kuriuo juokais vadino vietos gyventojus. Jie ėmė planuoti atostogas kitiems, ieškoti apartamentų ir automobilių nuomai, paįvairinti šį laiką įvairiomis veiklomis, pavyzdžiui, žygiais, šokinėjimu nuo uolų, nardymu su vėžliais (kai kurias siūlė patys, kitas – įvairios įmonės), organizavo vestuves, kartu – padėti perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą Tenerifėje.

Iš pradžių pastaroji veikla daugiausia buvo sutelkta į atostogoms skirto turto nuomą, o prisidėjus prekybaiatsirado ir visapusiška turto priežiūra, remontas, statybos. Greta „Kanarėlių“ atsirado ir pavadinimas „Yolo Estate“, geriau suprantamas užsieniečiams, mat tarp klientų atsirado ir ispanų, vokiečių, britų, skandinavų, prancūzų, italų.

Liepą „Kanarėlės“ paminėjo nedidelį jubiliejų – veiklos penkerių metų sukaktį. Panašu, kad tiek lietuviams užteko įsitikinti – jie pasirinko teisingą kryptį.

Tenerifė, nuotr. iš asm. albumo

„Tenerifės sala visada turi ką nors naujo paruošusi keliautojams, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sako Martynas. – Kiekvienu metų laiku ji šiek tiek skirtinga – vasarą čia būna tropiškai karšta, ruduo atneša didesnę vaisių ir daržovių įvairovę, žiemą išlieka šilta ir kelionė iš šaltos Europos tampa dideliu malonumu, o pavasarį intensyviau žydi gamta. Į salą mielai grįžta ją jau aplankę žmonės.

Lietuviai tarp mūsų svečių sudaro apie pusę. Tautiečiai yra aktyvūs Tenerifės lankytojai ir kartais svarsto įsigyti nekilnojamojo turto. Nepaisant to, kad Tenerifėje lietuvių bendruomenė nėra didelė, lyginant su britų, vokiečių ar skandinavų, mes esame aktyvūs. Tą jaučiu ir prekyboje nekilnojamuoju turtu.”

– Nesigailite, kad nuo malonaus kelionių organizavimo pasukote į „kietesnę“ sritį, kur reikia ir specifinių žinių, ir didesnių investicijų, ir nuostoliai gali būti didesni?

– Viskas sekasi puikiai. Mūsų veikla visada buvo susijusi su nekilnojamuoju turtu – organizuodami atostogas dirbome su turto nuoma. Prieš keletą metų žengėme žingsnį tolyn į darbą su turtu ir pradėjome juo prekiauti. Per pastaruosius metus pradėjome vis daugiau dirbti su renovacijomis. Gilinamės į savo sritį kaip komanda, dirbanti su turtu, bet ir nuolat pamatome šį darbą nauju kampu.

Visa „Kanarėlių“ veikla mums miela ir maloni. Tuo pačiu visada siekiame, kad veikla būtų įdomi ir suteikianti iššūkių. „Kanarėlių“ veiklos plėtra į prekybą nekilnojamuoju turtu reikalauja ypatingo susikaupimo, nuolatinio smalsumo ir atviro darbo su žmonėmis.

Tai yra reikli veikla, tačiau ji suteikia iššūkių ir tobulėjimo galimybių. Ją pradėjome labai organiškai, augome kartu su savo klientais. Čia turime puikius rinkos partnerius, jų dėka galime sklandžiai dirbti. Bendradarbiaujame su vietos advokatais, siekdami užtikrinti visų sandorių saugumą, tai yra privalomas pasiruošimas šioje srityje, tačiau tai suteikia ir tvirtumo mūsų veiksmuose. Kaip komanda esame pasiruošę šiai veiklai, todėl iš pažiūros „kietesnė“ sritis yra be galo įdomi ir čia jaučiamės gerai.

– Kiek per penkerius metus laiką paaugote?

– Keletą kartų išaugo atliekamo darbo apimtis. Pradėjome dviese su Urte, po metų buvome trise, o po penkerių esame devyniese. Svečių skaičius nuolatos auga, nes galime rinkai pasiūlyti vis daugiau apartamentų, skirtų atostogoms. Kiekvienais metais jaučiame didesnį svečių ir investuojančiųjų srautą, tačiau labiausiai vertinu tai, kad per penkerius metus tapome artimesnė komanda. Gerbiame vienas kitą ir kartu siekiame tikslų.

– Ar turizmo verslui nekiša kojos, kad nemažai žmonių keliones organizuojasi patys (susiranda bilietus, viešbučius, vietoje užsisako pramogas)?

– Mūsų tikslas yra pasiūlyti keliautojams apgyvendinimą atostogoms. Ar keliautojas pats organizuojasi atostogas, ar nori platesnės pagalbos, vis tiek jis – keliautojas, kuris ieško vietos gyventi.

Iš tiesų labai džiaugiamės, kad Tenerifę atranda vis daugiau žmonių. Kiekvieno čia keliaujančio asmeninė patirtis daro šią vietą gyvą – kažkas vis atranda naują kampelį, naują vietą valgyti, gyvenimas verda aplink. Kažkada šią salą atrado Jungtinės Karalystės ir Vokietijos gyventojai, o dabar, panašu, yra laikas, kai Tenerifę atrado didžioji Europos dalis.

– Kanaruose gyvenate ir užsiimate verslu netrumpą laiką, tad tikriausiai jau galite išskirti didžiausias savo klaidas.

– Viskas vyko, kaip turėjo vykti. Visos klaidos „Kanarėles“ padarė „Kanarėlėmis“. Tai yra reikalingos pamokos, jos leidžia tobulėti. Naujos klaidos – naujos pamokos. Tiek, kiek mums galėjo kliudyti tai, kad mes esame atvykėliai, galiausiai tapo priežastimi, kodėl mes augame ir tampame vis stipresni. Peršasi išvada, kad tam tikras klaidas privalome padaryti.

– Jei grįžtumėte keletą metų į praeitį, ar viską kartotumėte? Gal liktumėte Lietuvoje, gal išvyktumėte į kitą šalį, gal kitą sritį būtumėte pasirinkę?..

– Labai svarbu rasti save veikloje, tai turi būti asmeniška. Abu su Urte taip jaučiamės, kalbant apie „Kanarėles“. Savo veiklai skiriame didžiąją dienos dalį. Mūsų šeimoje nėra atskirties tarp darbo ir asmeninio gyvenimo – veikla yra tai, kaip mes gyvename. Todėl tai turi būti artima ir malonu. Nesvarstome praeities, daugiau svarstome apie esamus ir ateities sprendimus. Bet kartotume viską, kad darytume tai, ką darome.

– Nejau niekada nekilo mintis: ir kas mane nešė į tą galerą… Arba susipakuoti lagaminus ir atgal į Lietuvą ar dar kur nors?

– Niekada. Nuo pat atvykimo į Tenerifę esame puikioje kelionėje, patiriame daug nuotykių, naujų patirčių, sutinkame širdingų žmonių ir visada džiaugiamės visais iššūkiais.

Labai motyvuoja Tenerifės klimatas, čia būti gera. Net ir po sunkesnės dienos, su daugiau įtampos, vis tiek šviečia šilta saulė. Tai suteikia jėgų. Manau, kad „Kanarėlėms“ ruošėmės su visais buvusiais projektais. Už praleistus pasiruošimus vėliau, jau pradėjus šį verslą, reikėjo pasimokyti papildomai, bet tai yra tobulėjimas (kaip kitaip išmokti?). Taip išmokau ir ispanų kalbą – iš poreikio.

– Ką patartumėte žmogui, galvojančiam apie vykimą į užsienį ir galbūt savą verslą? Jūsų pavyzdys tikrai įkvepia, bet ne kiekvienam gali taip pasisekti…

– Sėkmė nėra atsitiktinis reiškinys. Sėkmę atneša mūsų sprendimai. Ji yra nuolatinis veiksmas, seka, todėl su sėkme reikia dirbti. Turbūt nesvarbu, ar tai verslas, ar darbas, ir kurioje šalyje tai vyksta. Kad tai būtų sėkminga, reikia atsidavimo, atkaklumo ir teisingų sprendimų. Reikia daryti tai, kas lieka pasibaigus svarstymams, tada turime aiškų sprendimą ir galime judėti pirmyn.

– Kokias matote verslo perspektyvas? Pradėjote nuo turizmo, perėjote prie nekilnojamojo turto, gal dabar laukia kokia nauja plėtros kryptis? O gal yra minčių plėtoti verslą ne vien Kanaruose, bet ir žemyninėje Ispanijoje?

– Toliau gilinamės į veiklą su nekilnojamuoju turtu. Per paskutinius metus mūsų klientai investavo į stambesnius projektus, tai suteikia mums galimybę augti ir tobulėti. Džiaugiamės padėdami atvykusiems pamatyti Tenerifę. Matome daug perspektyvų Tenerifės nekilnojamojo turto rinkoje. Esame numatę artimosios ateities projektus, bet esame linkę jiems pirma leisti nutikti.

– Neseniai gerą mėnesį keliavote Pietryčių Azijoje. Reiškia, jau galite palikti verslą kolegų rankose tokiam ilgam laikui?

– Mėnesį keliavome po Malaiziją ir šiek tiek po Tailandą. Sulaukėme kvietimo dalyvauti mūsų draugo Juno vestuvėse. Jis – kinas, vestuvės buvo didelės, net 400 svečių, tai buvo nauja kultūrinė patirtis. Tuo pačiu pasinaudojome galimybe (juk taip toli skridome) ir kiek pakeliavome.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Naujoji C karta, arba „kovido vaikai“: kaip pandemija paveiks finansinius jaunimo sprendimus Aktualios nuorodos eksportuotojams ir Lietuvos verslui „Paysera“ toliau plečiasi Balkanuose: atidarė įmonę Albanijoje Lietuvių startuolis „Discontract“ pasirašė sutartį su kompanija „Lloyd‘s“ dėl vienos didžiausių draudimo sumų Baltijos šalyse Internetas po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – nesustoja augti

„Kanarėlių“ komanda puiki. Nors visos kelionės metu turėjome interneto ryšį ir truputį dirbome, kolegoms be mūsų sekėsi puikiai. Kita vertus, veikos nesijautėme palikę. Kaip ir minėjau, tai yra mūsų gyvenimo dalis.

Martynas užsiminė, kad konsultacijų veiklą baigė pradėjęs verslą Tenerifėje. „Liko tik „Kanarėlės“. Visos veiklos, su kuriomis susidūriau gyvenime, daro įtaką mano veiklai „Kanarėlėse“. Manau, kad skirtingi užsiėmimai yra mano saviugda. Tai yra mokymosi procesas, kiekviena veikla išmokė specifinių įgūdžių ir suteikė patirties.

Darbas su finansinėmis konsultacijomis išmokė kruopštumo, susikaupimo į detales ir planavimo. Darbas restorano virtuvėje ir fabrike išmokė darbo komandoje. Kiekviena praeities patirtis yra „Kanarėlėse“. Tai padaro šią veiklą asmeniškai specialia.“

Bet jis iki šiol nepamiršta projekto „Lieknieji gurmanai“, kurio ėmėsi kartu su Urtės mama Donata. Juos abu suvienijo sėkmės istorijos – ir moteris, ir jos būsimasis žentas buvo atsikratę nemažo antsvorio. Šis buvo darbo restorane, pomėgio gaminti ir ne itin sveiko britiško maisto rezultatas. Baigus studijas, teko susirūpinti svoriu ir bendra sveikata.

„Lieknieji gurmanai“ visada užima labai svarbią vietą gyvenimą – tai yra gyvenimo būdas, – sako pašnekovas. – Mes gaminame ir valgome pagal pagrindinius „Lieknųjų gurmanų“ principus (dėl kurių neliko daugiau nei 20 kg). Pavyko puikiai atsikratyti antsvorio – geriausias to įrodymas yra tai, kad antsvoris negrįžo. „Lieknieji gurmanai“ negauna tiek asmeninio laiko, kiek jo gaudavo prieš penkerius metus, bet tai yra svarbi mano gyvenimo dalis. Supratimas apie mitybą vis keičiasi, tačiau kertiniai principai išlieka.“

Šaltinis - euroblogas.lt

Eglė Zicari