Kazimieras ŠLIUŽAS

Keliaujantiems lietuviams labiau patinka greitis negu ilgų kelionių romantika. Tai rodo žinios apie oro ir jūrų uostuose aptarnautų keleivių srautus 2017 metų pirmąjį ketvirtį: į Lietuvos oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 1,1 mln. keleivių. Tai 16,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Statistikos departamentas pranešė, kad per šį laikotarpį Vilniaus oro uoste buvo aptarnauta 78,4 proc. visų oro transportu keliavusių keleivių, Kauno – 16,4, Palangos – 5,1 procento.

Statistikai, ekonomikos analitikai ir politikai pastaruosius keletą metų nuolat primena apie nuolatinį darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, tačiau dominuojančios kelionių oro transportu krypčių rodo, kad lietuviai skraido ne tiek ploninti piniginių, kiek atvirkščiai. Daugiausia keleivių pirmąjį ketvirtį keliavo į Jungtinę Karalystę. Palyginti su 2016 metų pirmuoju ketvirčiu, tokių keleivių buvo 19 proc. daugiau. Per metus labiau padidėjo keleivių srautai į Ukrainą (30 proc. daugiau) ir Italiją (22,1 proc.). Bene tik į pastarąją valstybę žmonės daugiau keliavo poilsiauti.

Aktyvesnės lietuvių kelionės davė daugiau darbo aviatoriams. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ir užsienio oro linijų bendrovių lėktuvai šalies oro uostuose pakilo ir nusileido 12 tūkst. kartų, arba 11,7 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu.

Vilniuje plės terminalų erdves

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Tarptautinio Vilniaus oro uosto keleivių terminalą numatoma atnaujinti iki 2019 metų vidurio. Rekonstrukcija leistų oro uosto keleivių skaičių padidinti nuo 3,5 mln. iki 4,5 milijono. Vilniaus oro uosto vadovas Olafas Martensas teigė, kad terminalo rekonstrukcija būtina, nes šiuo metu jis viršija pajėgumus – pernai čia aptarnauta 3,8 mln. keleivių. „Ketiname plėsti esamą terminalą ir jį iš vidaus rekonstruoti. Nepadidinsime terminalo pastato, bet esamose patalpose plėsimės. Tikimės, kad rekonstrukciją pradėsime 2018 metų vasarį ir baigsime 2019-ųjų viduryje“, – BNS sakė O. Martensas.

Anot jo, keleivių terminalo rekonstrukcija vyks trimis etapais: pirmajame bus plečiamos aviacijos saugumo patikros bei pasų kontrolės zonos, laukimo salės ir komerciniai plotai, antrajame – atnaujinama bagažo priėmimo ir keleivių registracijos sistemos, o trečiajame bus plečiami orlaivių vartai.

O. Martensas tvirtino, kad dabar suplanuota keleivių terminalo rekonstrukcija yra laikinas sprendimas – vėliau teks apsispręsti dėl tolesnės plėtros, nes keleivių skaičius turėtų toliau augti. Šiuo metu svarstomos dvi galimybės: pirmoji – pastatyti du priestatus, antroji – naują terminalą.

Pirmuoju atveju terminalo pajėgumas padidėtų iki 8 mln., antruoju – iki 10–15 mln. keleivių per metus. Pasak jo, sprendimai dėl tolesnės plėtros bus priimti šiemet atnaujinus šio oro uosto kilimo ir tūpimo taką bei iki 2019-ųjų išplėtus keleivių terminalą.

Kaip žinoma, kilimo ir tūpimo takas bus rekonstruojamas nuo liepos 14 iki rugpjūčio 18 dienos. Daugelis skrydžių tuo metu bus perkelta į Kauną.

Plaukė ne taip noriai

2017 metų pirmąjį ketvirtį į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atvyko ir iš jo išvyko 56,5 tūkst. keleivių. Tai 4,6 proc. mažiau negu 2016 metų pirmąjį ketvirtį. Daugiausia keleivių atvyko ir išvyko į Švediją, bet šiemet per 3 mėnesius tokių keleivių buvo 11,1 proc. mažiau. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, keleivių buvo 18 proc. mažiau. Aktyviau šiemet dirbo Klaipėdos uosto krovinių terminalai. 2017 metų pirmąjį ketvirtį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 10,3 mln. tonų naftos, arba 1,4 proc. daugiau negu prieš metus. Konteinerių krova jūrų uoste šiemet buvo 5,9 proc. didesnė.

Didžiausi keleivių srautai oro uostuose 2017 m. I ketvirtį, tūkst.

Šaltinis - lžinios.lt