Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 3 mln. Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių. Pernai referendume britams nusprendus pasitraukti iš 28 šalių bloko, šių žmonių ateitį apgaubė migla. Labiausiai tai paveikė Lenkijos piliečius, mat jų bendruomenė Jungtinėje Karalystėje yra gausiausia.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

Kaip rodo Didžiosios Britanijos imigracijos statistikos duomenys, šalyje gyvena apie 980 tūkst. lenkų. Dauguma jų čia emigravo, kai Lenkija 2004 metais tapo ES narė. Pavyzdžiui, atvykėlių iš Lietuvos Jungtinėje Karalystėje priskaičiuojama apie 200 tūkstančių.

Kaip nurodo Rytų Europos konsultacijų centro vadovė Barbara Drozdowicz, apie 95 proc. lenkų Didžiojoje Britanijoje yra ekonomiškai aktyvūs. Iki šiol lenkai, kaip ir kiti ES piliečiai, galėjo nevaržomai gyventi ir dirbti šioje šalyje. Žmonėms tereikėjo užsiregistruoti Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų registracijos programoje.

Barbara ir Gregas atvyko į Didžiąją Britaniją prieš 11 metų. Noridže jie atidarė lenkiškų produktų parduotuvėlę. „Jaučiamės nepageidaujami ir nesaugūs, nežinome, kas nutiks ateityje“, – sakė 38-erių moteris.

Teisėtas būdas pasilikti

Daugelis lenkų yra susirūpinę, kad dėl „Brexit“ galbūt bus priversti viską palikti ir grįžti į gimtinę. Lenkijos ambasada Jungtinėje Karalystėje pataria tėvynainiams prašytis nuolatinio gyventojo statuso ar britų pilietybės. Manoma, kad po „Brexit“ tai bus vienintelis teisėtas būdas pasilikti šalyje.

Kaip nurodo Lenkijos diplomatai, per pirmą šių metų ketvirtį prašymus gauti nuolatinio gyventojo statusą pateikė 13 tūkst. lenkų. Palyginti su praėjusiais metais, tai gana ryškus susidomėjimas, bet bendras skaičius vis dar nedidelis. Viena priežasčių – bauginanti 85 puslapių prašymo forma ir varginantis įrodymų (nuo sąskaitų už elektrą iki gydytojų pažymų ar mokyklos įrašų) surinkimas.

Birmingame įsikūrusi 27 metų marketingo vadybininkė lenkė Eliza atvyko į Didžiąją Britaniją 2011 metais studijuoti. Ji čia pasiliko, mat sulaukė pelningo darbo pasiūlymo. Jauna moteris sakė, kad studijuodama turėjo reikiamą sveikatos draudimą, tačiau, kaip ir daugelis, tai patvirtinančio dokumento nebeturi. Tai baugina, nes jo gali prireikti siekiant įrodyti savo pragyventus šalyje metus. Jei negaus nuolatinio gyventojo statuso, Eliza svarsto emigruoti į Kanadą.

Teigiama, kad apie 30 proc. Lenkijos piliečių prašymų šiemet buvo atmesti. Viena ES piliečių teises ginanti organizacija pernai kritikavo dabartinę sudėtingą nuolatinio gyventojo statuso suteikimo tvarką. Esą jei Vidaus reikalų ministerija nagrinėtų visų 3 mln. šalyje gyvenančių ES piliečių prašymus, procesas užtruktų apie 47 metus.

Premjerės planas

Vakar Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May paskelbė savo planus dėl šalyje gyvenančių ES piliečių ateities. Ji patvirtino, kad niekas nebus priverstas išvažiuoti iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“ – nebent dėl padarytų nusikaltimų ar kokių nors grėsmių saugumui. Šiuo metu apie 14 proc. Didžiosios Britanijos kalinių yra užsieniečiai. Lenkijos ir Airijos piliečiai sudaro didžiausią kalinčių užsieniečių grupę.

Lenkijos vystymosi ministerijos vertinimais, dėl „Brexit“ į šalį gali grįžti apie 200 tūkst. lenkų.

Iki nustatytos datos į šalį atvykusiems ir penkerius metus pragyvenusiems europiečiams bus užtikrinta teisė į sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę paramą ir pensijas. „Įsikūrusiojo statusą“ gavęs asmuo turės beveik tokias pat teises kaip britas, tik negalės balsuoti.

Praėjusią savaitę su šiuo pasiūlymu susipažinęs Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė, kad Th. May pasiūlymas yra nepakankamas. Pasak Belgijos ministro pirmininko Charles'io Michelio, Londono pozicija yra ypač neapibrėžta. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas tikino, jog Didžiosios Britanijos pasiūlymas nepateisina lūkesčių, ir dėl to apie 800 tūkst. lenkų gali atsidurti prastesnėje padėtyje. Anot jo, ES piliečių teisės gali sumenkti.

ES piliečiams atstovaujančios organizacijos reagavo audringiau. Pavyzdžiui, „The 3Million“ pavadino jį premjerės antausiu. Šios grupės atstovė Maike Bohn įspėjo, kad imigrantai atsidurs klastingų šalies įstatymų gniaužtuose. Th. May pasiūlymas, jos žodžiais, nėra nei teisingas, nei dosnus.

Vilioja grįžti į gimtinę

Lenkijos vystymosi ministerijos vertinimais, dėl „Brexit“ į šalį gali grįžti apie 200 tūkst. lenkų. Tai gali paskatinti netikrumas dėl ateities ir sustiprėjusi ksenofobija. Kai kurios organizacijos jau pažymi, kad ES piliečių susidomėjimas Didžiąja Britanija slūgsta.

Lenkijos centrinio statistikos biuro duomenimis, pernai iš Didžiosios Britanijos sugrįžo 3300 lenkų. Tačiau pirmą kartą daugiau žmonių parvyko, negu ten išvyko. Specialistų manymu, prie to prisidėjo ir gerėjanti Lenkijos ekonomikos padėtis.

Konservatyvi Lenkijos vyriausybė vilioja sugrįžti užsienyje gyvenančius savo piliečius. Pareigūnai skelbia apie sumažėjusį nedarbo lygį ir išmokas šeimoms, auginančioms mažiausiai du vaikus. „Galiu patikinti, kad Lenkija laukia jūsų išskėstomis rankomis“, – teigė pernai lapkritį Didžiojoje Britanijoje viešėjusi Lenkijos premjerė Beata Szydlo.

 

Šaltinis - lžinios.lt