Norint išsaugoti aštrią regą ir net išvengti glaukomos ar kataraktos, reikia tiesiog pakeisti mitybą.

Šiuolaikinės medicinos požiūriu, katarakta ir glaukoma yra tas pats, kas žili plaukai – nedviprasmis organizmo senėjimo požymis. Rega – tai viena iš žmogaus kūno funkcijų, kuri su amžiumi netenka pradinio „aštrumo“. Tai, kaip glaudžiai tokios ligos, pvz., katarakta, siejamos su senėjimu, rodo kad ir šiame kontekste vartojama terminija – Vakarų šalyse dažniausiai pasitaikanti kataraktos forma yra vadinamoji senatvinė katarakta, kuri formuojasi po 50-ies metų amžiaus.

Regos pablogėjimas su amžiumi laikomas neišvengiamu. Tai patvirtina ir statistika – katarakta serga beveik 2/3 asmenų, kurie vyresni nei 50-ies metų, o, peržengus 60-ies metų slenkstį, ši liga paliečia 90 proc. žmonių. Glaukoma išsivysto apie 2 proc. asmenų tarp 40–50 metų, o tarp 70-mečių – 8 proc. žmonių.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Ar alkoholio vartojimas tik savaitgalį yra visiškai saugus? Gydytoja įvardijo gėrimų grupę, kuri situaciją tik pablogina Pasaulio medikų asociacijos prezidentas kritikuoja privalomą tvarką dėvėti kaukes: tai ne tik nepadeda, bet dar ir kenkia? Viskas dėl cukraus? Mokslininkai surado bent vieną iš priežasčių, kodėl vieni žmonės gripą ir COVID-19 pakelia lengvai, o kiti patiria citokinų audras Justas Stankevičius. Kas valdo Pasaulio sveikatos organizaciją? Vaikų odontologė pataria: ką daryti, jei karantino metu vaikui skauda dantį

Deja, tie, kurie serga katarakta, neretai sužino apie tai tik tada, kai liga jau smarkiai pažengusi. Dažniausiai toks požiūris aiškintinas medicinoje vyraujančiomis prielaidomis: laikoma, kad, išskyrus operaciją, nieko kito padaryti neįmanoma, todėl pacientui galima ramiai leisti „pribręsti“, t. y. sulaukti momento, kai pasidarys visai blogai. Vis dėlto naujausi tyrimai liudija, kad akių ligų kataraktos ir glaukomos galima išvengti, nes jų formavimąsi ir eigą stipriai sąlygoja mūsų mitybos įpročiai, vartojamų produktų maistinė vertė bei kontaktas su tam tikrais aplinkos toksinais. Iš tikrųjų aptikta šokiruojančių ryšio tarp kataraktos formavimosi ir statinų grupės medikamentų vartojimo įrodymų (tai dažniausiai skiriami vaistai asmenims, vyresniems nei 50 metų amžiaus).

Britų Kolumbijos universitete Vankuveryje, Kanadoje (The University of British Columbia in Vancouver, Canada), mokslininkų grupė patikrino dvi duomenų bazes, kuriose buvo apibendrinta informacija apie vyrus, vyresnius nei 40-ies metų. Pirmoje bazėje buvo daugiau nei 162 tūkst. akies skaidraus lęšiuko drumstėjimo (kataraktos) atvejų, kurie buvo lyginami su daugiau nei 650 tūkst. sveikų kontrolinės grupės dalyvių, o antroje bazėje – duomenys apie maždaug 45 tūkst. katarakta sergančių asmenų, kuriuos lygino su 450 tūkst. kontrolinės grupės dalyvių. Tyrėjai konstatavo, kad tarp asmenų, kurie daugiau nei 1 metus vartodavo kurį nors iš statinų grupės vaistų, kataraktos susiformavimo rizika padidėjo 27 proc.,1 o akies lęšiuko pažeidimai buvo pakankamai sunkūs operacijai atlikti.

Šios išvados atitinka duomenis, kurie gauti per anksčiau atliktus tyrimus, lyginant kataraktos formavimosi riziką tarp II tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų ir žmonių, kurie vartoja statinų grupės medikamentus. Sergančiųjų diabetu susirgimo katarakta tikimybė buvo 82 proc., o tarp statinus vartojančiųjų grėsmė padidėjo dar 57 proc.

Per kitą tyrimą kanadiečių mokslininkai iš Voterlu universiteto Ontarije (The University of Waterloo in Ontario) tyrė 6397 katarakta sergančius asmenis, kurie buvo įvairių akių klinikų pacientai. 452 tyrimo dalyviai sirgo ir cukriniu diabetu, 56 proc. iš jų taip pat gerdavo statinų grupės vaistus.2 Mokslininkų nuomone, tais atvejais, kai buvo atmesti visi kiti galimi veiksniai, su amžiumi susijusios kataraktos rizika abiem šioms pacientų grupėms buvo panaši. Pateikti duomenys pagrindžia statinų grupės medikamentų priskyrimą prie svarbiausių žinomų kataraktos priežasčių.

Vaistų vartojimas taip pat siejamas ir su glaukoma. 2005–2008 metais JAV buvo vykdoma nacionalinė sveikatos ir mitybos patikros apžvalga (US National Health and Nutrition Examination Survey –NHANES), per kurią buvo nustatyta, jog moterims, kurios ilgiau nei 3 metus vartodavo kontraceptines tabletes, daugiau nei 2 kartus padidėjo tikimybė, kad joms išsivystys glaukoma. Tyrime dalyvavo daugiau nei 3400 moterų, kurių amžius 40 ar daugiau metų.3

Esama ir kitos problemos. Skirtingai nuo kitų kūno dalių, akis gydytojai dažnai suvokia kaip objektą, kuris gyvena savo, su likusiu kūnu nesusijusį, gyvenimą. Medicinoje matyti tendencija aiškinti akių ligas mechaninėmis priežastimis – dėl nepaaiškinamų priežasčių atšoka tinklainė, akies obuolys kaži kodėl keičia formą ir užsispyręs atsisako deramai funkcionuoti, lęšiukas drumsčiasi – taigi, tai nelaimingas aplinkybių sutapimas, o mes patys neturime nė menkiausios galimybės ką nors paveikti ar pakeisti. Todėl visai logiškai medicinoje vyraujančiais tapo chirurginiai ar cheminiai gydymo metodai, kuriais tokie „nepaklusnūs“ lęšiukai ar raumenys pastatomi atgal į vietą – rega koreguojama šalinant simptomus, o ne priežastis. Deja, dauguma atvejų problemos pagrindinė priežastis taip ir lieka nesuprasta ir, žinoma, jos niekas nesieja su asmens vartojamu maistu ar medikamentais.

Vis dėlto pasaulyje buvo bent vienas gydytojas, kuris išdrįso pasiginčyti su tokiu požiūriu. Amžinatilsis britų oftalmologas Stanleyʼis Evansas 1964 metais vyko į Afriką įgyvendinti plačią tyrimų programą. Iš pradžių jis planavo praleisti Afrikoje 5 metus, bet išbuvo ten 17 metų. Gydytojas atliko plataus masto tyrimus apie aklumą ir įvairių akių ligų priežastis, jų prevencijos ir korekcijos galimybes tinkamai maitinantis. Be to, S. Evansas apibendrino ir daugybę perpasakojimų (vadinamųjų anekdotinių atvejų) apie asmenis, kuriems Afrikoje bei Jungtinėje Karalystėje (ir dar daugelyje kitų šalių) pavyko sumažinti ar net visiškai išspręsti savo regos problemas tik tinkamai maitinantis, atliekant tam tikrus pratimus ir vartojant maisto papildus. S. Evansas konstatavo, kad daugelis regos sutrikimų yra susiję su konkrečiomis maisto medžiagomis, kurių žmogui stinga. Ištyrinėjęs, kokios maisto medžiagos veikia konkrečias akies dalis, jis sukūrė mitybos terapiją. Ji padėjo tūkstančiams žmonių, sergančių įvairiomis akių ligomis, kurios anksčiau buvo laikomos nepagydomomis.

Kai S. Evansas XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje grįžo į Didžiąją Britaniją, jis paskelbė didžiąją savo tyrimų dalį populiariuose oftalmologijos žurnaluose, pvz., The Optician. Dešimtą dešimtmetį S. Evansas teigdavo, kad kiti šaltiniai tiesiog patvirtina jo atliktus tyrimus, ties kuriais jis darbavosi ir kuriuos skelbdavo 44 metus. S. Evansas su tam tikra ironija pranešė, kad kompanijos Roche Pharmaceuticals organizuotoje, labai plačiai išreklamuotoje, vitaminams E, C ir A skirtoje konferencijoje, kurioje, be kita ko, buvo apžvelgiamas ir šių vitaminų vaidmuo katarakta sergantiesiems gydyti, Roche vitaminų departamentas pompastiškai pristatė maisto papildą, kurį S. Evansas buvo sukūręs ir jau daug metų taikęs savo pacientams.

Daug kitų ortomolekulinės medicinos specialistų, pvz., Abramas Hofferis, Robertas G. Smithas, taip pat mūsų žurnalo ekspertas dr. Damienas Downingas, pasinaudodami S. Evanso patirtimi, sėkmingai stabdo su senėjimu susijusias akių ligas, tiesiog pasiūlydami žmonėms tinkamą mitybą ir vieną kitą maisto papildą. Visi šie specialistai tvirtina, kad senstant svarbiausia akių ligų priežastis tampa oksidacinis stresas. Jį gali sukelti aplinkos toksinai, pvz., rūkymo išskiriami šalutiniai produktai, pesticidai ir medikamentai, bet pagrindinė jo priežastis – nevisavertė mityba.

Šaltinis - sveikas.lt

NUORODOS

1. Can J Cardiol, 2014; 30:1613–9

2. Optom Vis Sci, 2012; 89:1165–71

3. www.sdencedaily.com/releases/2013/11/131118091418.htm