Europos Parlamento (EP) nariai, turėsiantys pritarti galutiniam susitarimui su Didžiąja Britanija dėl „Brexit“, pažadėjo vetuoti premjerės Theresos May pasiūlymą, kad po „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenantys Europos Sąjungos (ES) piliečiai galės pasilikti šalyje, o juos gins nuolatinio gyventojo statusas („settled status“).

Europarlamentarai laiko pasiūlymą toli gražu nepakankamu. Pagrindinis EP derybininkas Guy Verhofstadtas ir keturių didžiausių frakcijų lyderiai jį pavadino „smūgiu šlapiu skuduru“, nes maždaug 3 mln. europiečių JK siūloma kur kas mažiau teisių, nei milijonui britų ES. Šį savo požiūrį EP lyderiai išdėstė bendrame laiške spaudai.

Viskas, ką siūlo premjerė Th. May, tai teisė ES piliečiams toliau gyventi JK. Tie, kurie ten išgyveno penkerius metus, galės naudotis sveikatos apsaugos, švietimo sistema bei kitomis lengvatomis, pensijomis ir socialiniu būstu tais pačiais pagrindais kaip ir Britanijos piliečiai.

Keturių bendrą laišką pasirašiusių frakcijų nariai turi du trečdalius balsų EP. Lyderių laiške pabrėžiama, jog parlamentarai turi teisę atmesti bet kokį susitarimą dėl „Brexit“, ir jie nepritars, kad piliečiams būtų sumažintos turimos teisės.

O JK pasiūlymas kaip tik ir atima iš piliečių jau turimas teises bei sukuria naujas raudonąsias linijas bei netikrumą milijonams žmonių. Tai prieštarauja net pasitraukimo stovyklos pažadams, kad po „Brexit“ ES piliečiai nenukentės.

Antrarūšei pilietybei nepritars

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

G. Verhofstadto teigimu, ES pasiūlymas, jau padėtas ant stalo, yra paprastas, aiškus ir sąžiningas, nes jis žada vienodai elgtis su visais piliečiais, įskaitant Europoje gyvenančius britus, ir garantuoti visas tas pačias turimas teises, užuot išradinėjus naują statusą.

„Th. May pasiūlymas sukuria antrarūšę pilietybę ES piliečiams JK. Nesuprantame, kodėl jų teisės turi būti sumažintos“, – teigė jis. Pasak G. Verhofstadto, ES piliečiai JK įgytų „trečiosios šalies piliečių“ statusą ir turėtų mažiau teisių nei britų piliečiams siūlo ES. Ypač piktina proceso sudėtingumas, kai iš pradžių ES piliečiai turėtų prašyti teisės į nuolatinį gyvenimą, o paskui pildyti popierius JK gyventojo statusui gauti.

Europos parlamentarai savo galutinį žodį dėl „Brexit“ sutarties tars 2019 metų pradžioje. Apžvalgininkai pastebi, kad EP aiškiai labai skeptiškai vertina Th. May pasiūlymą.

Viena iš Th. May numanomų „raudonųjų linijų“ derybose su ES yra Europos Teisingumo Teismo (ETT) jurisdikcijos sustabdymas JK, o viena to pasekmių yra pasiūlymas sukurti naują „viršnacionalinę instituciją“, kuri garantuotų ES piliečių teises JK. G. Verhofstadtas sako, kad visas teises turi garantuoti mechanizmas, pagal kurį ETT atlieka pilnavertį vaidmenį. Tačiau su šituo britai nieku gyvu nesutinka, nes atsikratyti prievolės paklusti šiam teismui buvo vienas svarbiausių „Brexit“ motyvų.

„Labai gali būti, kad JK trauksis ir ES, kuri jau sparčiai žengs į naują politinį stabilumą ir ekonominį augimą.“

Savo ruožtu EP jokiu būdu nesutiks su derybų pratęsimu po 2019 metų kovo 31 dienos, nes tų metų gegužę vyks EP rinkimai ir iki to laiko JK jau turi būti išstojusi iš ES.

Pragmatizmas apleido britus

Savo analizę pateikęs buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris, žaliasis, pastebi, kad gebėjimu šaltai ir ramiai ginti savo interesus garsėjantys britai pastaruoju metu prarado šaltą galvą. Apie tai liudija pastarojo meto sprendimai: balsavimas už pasitraukimą iš ES pernai birželį, tiesa, laimėtas labai menka persvara, ir praėjusio mėnesio pirmalaikiai rinkimai. Akivaizdu, kad JK išgyvena ne tik politinę ir tapatumo, bet ir pasitikėjimo savo politiniu bei ekonominiu elitu krizę. Ir tai nepalengvina prasidėjusių „Brexit“ derybų.

Pirmiausia, ES partnerė šiose derybose yra labai silpna Th. May vyriausybė. Tačiau ES derybininkai neturėtų pamiršti, kad ir po pasitraukimo JK liks labai svarbi Europai. Didžiausia rizika – tiek ES, tiek JK, – kad viskas baigsis niekuo, išėjimu be sutarties, o tai tik pablogins padėtį.

Pasak J. Fischerio, tai, kas dabar vyksta, neturi precedento: šalis atsisako labai palankios geopolitinės ir ekonominės padėties tiesiog todėl, kad patiria užsitęsusią tapatumo krizę. Iki „Brexit“ JK turėjo labai didelę įtaką ES, tad ir pasaulio arenoje, ypač dėl specialių savo santykių su Jungtinėmis Valstijomis. JK garsėjo ir savo liberalizmo bei globalaus įsitraukimo tradicija. Londonas ilgai buvo viso žemyno finansų centras. Britų ekonomika buvo vartai daugeliui tarptautinių korporacijų siekiant priėjimo prie vieningos Europos rinkos ir euro zonos, nepaisant pačios JK atsisakymo įsivesti bendrus pinigus.

Gaila, kad britai retai pripažįsta faktą, jog praradę imperiją sugebėjo išvengti ekonominio nuosmukio tik 1973 metais įstoję į Europos Bendriją (ES pirmtakę). Vietoj to, didelė britų politinės klasės dalis tik kaltino ES ir jos institucijas, kurių kai kurios reikalauja perleisti dalį savo suverenumo, dėl visų šio pasaulio bėdų. Tačiau dabar, kai JK palieka ES, vis labiau aiškėja, kad ji praras labai daug – ekonomiškai ir politiškai. Tik vardan ko?

Gyvenimas tęsis ir po skyrybų

Brexitininkai reikalauja „suverenumo“, bet visai negalvodami, ką tai galėtų reikšti vis didėjančio globalizmo ir rinkų integracijos laikais.Turint galvoje Donaldo Trumpo administracijos protekcionistinę retoriką, priėjimas prie Europos bendros rinkos atrodo kaip niekada svarbus.

Tačiau JK bus ne vienintelė pralaimėtoja. ES taip pat praras antrą didžiausią ekonomiką ir svarbiausią saugumo garantą. Visa viltis – naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jo išrinkimas ir pozityvios ekonominės naujienos iš euro zonos leidžia tikėtis naujo postūmio ES, kuris gali prasidėti tuojau po Vokietijos visuotinių rinkimų rugsėjį. Tad labai gali būti, kad JK trauksis ir ES, kuri jau sparčiai žengs į naują politinį stabilumą ir ekonominį augimą. Ironiška, bet pasitraukimo šalininkai įsivaizdavo kaip tik to galį pasiekti po „Brexit“.

Tačiau šalims, kaip ir žmonėms, gyvenimas po skyrybų nesibaigia. ES ir JK liks geopolitiškai artimos, tad ir geopolitiškai viena nuo kitos priklausomos. Todėl ir derybose šalys galėtų pripažinti abipusę priklausomybę ir būti pasirengusios parodyti dosnumą. Iš ES pusės tai turėtų būti didesnis supratimas, kad mažiau skausmingam pasitraukimui gali reikėti daugiau laiko ir pereinamojo laikotarpio. Tuo metu JK turėtų atsižvelgti į daugybę ten gyvenančių ES piliečių ir būti sąžininga dėl savo finansinių įsipareigojimų blokui.

Ir galiausiai negalima atmesti ir tokios ateities, kai abi pusės ištars: „Pamėginkime vėl“.

 

Šaltinis - lžinios.lt