Turistų daugėja, krizei atsitraukus nedarbas tolygiai mažėja, per sunkmetį verslas rado naujų nišų ir rinkų, net vidutines pajamas gaunantys žmonės gali kavinėje išgerti kavos, o visus sunkumus atsveria pergalės futbolo aikštelėje – tokią Portugaliją mato ten gyvenanti Lina Balčiūnaitė. Bet žmonės tebejaučia krizės pasekmes – reformos labiausiai palietė viduriniąją klasę, mažą ir vidutinį verslą. Dar sunkiau jauniems žmonėms: kas ketvirtas neturi darbo, jo negarantuoja net diplomas, tad daugelis emigruoja ir nei galvoja apie šeimą ar vaikus, nei kuria kitus planus ateičiai.

Lina Balčiūnaitė, asmeninio albumo nuotr.

Jau šeštus metus antrame pagal dydį šios šalies mieste Porte gyvenanti Lina ten nusikraustė dėl asmeninių priežasčių – jos sužadėtinis yra portugalas. Baigusi žurnalistiką, mergina dirbo komunikacijos srityje, bet nusprendė mokytis web dizaino Danijoje. Tuomet ir atsidūrė kryžkelėje, kai turėjo pasirinkti, kur viską pradėti nuo nulio – Lietuvoje ar Portugalijoje. Laimėjo pastaroji ir Lina tikina iki šiol nesigailinti. Web dizainere, programuotoja vienoje nedidelėje informacinių technologijų (IT) įmonėje dirbanti lietuvė tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojams praveria duris į šią bene labiausiai nuo Lietuvos nutolusią Europos Sąjungos valstybę.

– Kaip šiandien gyvena Portugalija? Dar prieš keletą metų stovėjusi ant bankroto slenksčio ir buvusi ne ką geresnėje padėtyje už Graikiją, vėliau, panašu, atsitiesė?

– Nors ekonominė krizė jau praeityje ir šalis giriama už struktūrines reformas, kurios padėjo atsitiesti, jos pasekmės jaučiamos dar ir šiandien, nes visos reformos labiausiai palietė paprastų žmonių (viduriniosios klasės) kišenes, nebuvo palankios mažam ir vidutiniam verslui.

Kita vertus, krizės metu privatus verslas pradėjo ieškoti naujų nišų ir rinkų. Portugalija pritraukė užsienio investicijas, nes yra tarsi šalis-tramplinas į tokias rinkas, kaip Angola, Mozambikas, Brazilija (buvusias jos kolonijas, su kuriomis išlaikyti glaudūs ryšiai).

Labiausiai į Vakarus nutolęs Europos taškas, Atlanto pakrantėje esantis Cabo da Roca (Uolos kyšulys)

Net ir per krizę kai kurie verslo sektoriai bei eksportas išliko stabilūs: kaip Portugalija pirmavo pasaulyje, taip tebepirmauja pagal kamštinės ąžuolo žievės eksportą, išlieka šalių dešimtuke pagal eksportuojamo vyno kiekį, turizmas klesti.

Pagyvėjimą verslo sektoriuje juntu ir pati. Dirbu IT srityje antrame pagal dydį Portugalijos mieste Porte. Per pastaruosius metus pastebėjau, kad labai suaktyvėję įdarbinimo agentūrų ir žmogiškųjų išteklių departamentų specialistai: kiekvieną mėnesį per profesinį socialinį tinklą „LinkedIn“ gaunu po 3-5 darbo pasiūlymus Porto mieste, nors pati aktyviai neieškau ir kol kas neketinu keisti darbo vietos. Vien Porte per kelerius pastaruosius metus buvo atidaryti ar perkelti iš kitų šalių IT centrai, kurie įdarbino po 200-300 žmonių.

Pernai iš Dublino į Lisaboną buvo perkelta didžiausia Europoje (ir viena didžiausių pasaulyje) IT konferencija „Web Summit“, kurioje per kelias dienas dalyvavo daugiau nei 50 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Galima įsivaizduoti, kad vien sostinei tai davė nemažos ekonominės naudos.

Ši konferencija Lisabonoje vyks ir šiais, ir ateinančiais metais.

Kita vertus, IT sritis šiuo metu bet kur išgyvena pakilimą ir IT specialistams nėra didelių problemų susirasti darbą. Sudėtingiau dirbantiesiems viešajame sektoriuje, pensijinio amžiaus žmonėms, kurie labiausiai pajuto reformų „skonį“. Ekonomikos rodikliai rodo, kad situacija gerėja, tačiau užtikrintai tvirtinti, kad šalis atsitiesė po krizės, būtų per drąsu. Galima justi, kad tvyro mažiau įtampos ir „lengviau kvėpuoti“, bet iki visiško atsitiesimo dar laukia ilgas kelias.

Per Portą tekanti Duero upė

– Lietuvoje didžiausi galvos skausmai – kainos, emigracija ir per Velykas sugrįžęs bei net gegužę nesiliaujantis sniegas, o kokie rūpesčiai kamuoja portugalus?

– Problemos panašios kaip ir Lietuvoje – kai kuriuose šalies regionuose (šiaurės rytuose arba centrinėje kalnuotoje dalyje) net ir per Velykas gali iškristi sniegas. Viena didžiausių problemų, kaip ir Lietuvoje, – didelė emigracija, ypač jaunų žmonių. Ši tema žiniasklaidoje buvo labai dažnai aptariama prieš keletą metų.

Pirmaisiais krizės metais (2011-2014 m.) iš Portugalijos emigravo beveik pusė milijono žmonių – tai buvo didžiausia emigracijos banga nuo 1973-ųjų. Emigraciją dažnai renkasi ne tik kvalifikacijos neturintys žmonės, ji ypač jaučiama statybų, medicinos paslaugų, mokslo srityse.

Kalbama ir apie „protų nutekėjimą“, kai itin aukštos kvalifikacijos specialistams neatsiranda darbo vietų.

Žvelgiant pro kitokią prizmę, nesenas portugalų galvos skausmas buvo Eurogrupės pirmininko ir Nyderlandų finansų ministro Jeroeno Dijsselbloemo viešai išsakyta mintis, kad pietų šalys, tarp jų – ir Portugalija, skolintus pinigus leidžia vynui bei moterims. Šis pareiškimas sulaukė ne tik valdžios atstovų pasipiktinimo ir viešo atsako, bet ir paprastų portugalų nusivylimo, kad vadovaujamasi stereotipais, kurie dažnai būna nepagrįsti.

Didžiausią nuoskaudą portugalai jaučia dėl to, kad pagrindinė ekonomikos krizės priežastis buvo dviejų privačių bankų, vykdžiusių neatsakingą veiklą, griūtis ir tuometės valdžios sprendimas juos gelbėti (dėl to valstybė turėjo skolintis), o ne dėl to, kad per mažai dirbo, gėrė vyną ir tinginiavo, kaip labai mėgstama pavaizduoti pietines Europos šalis. Bet galiausiai už pasekmes turi atsakyti visa tauta, ir ji moka didelę kainą, kaip ir nemažas palūkanas skolintojams, bet vis tiek vaizduojami kaip švaistūnai bei tinginiai.

Kai pažįstamiems pasakau, kad mano ir daugelio įstaigų, ypač privačių, darbo diena prasideda 10 valandą, iš karto visiems kyla asociacija, kad čia visi atsipalaidavę ir beveik nieko nedirba.

Tačiau pradėjusi darbą 10 val. ryto jį baigiu po 19-20 val., tai priklauso ir nuo pietų petraukos.

Tiesiog kultūriškai taip susiklostę, kad visas gyvenimas verda kitokiu laiku nei įprasta šiaurinėse šalyse, bet tai neturi nieko bendro su įsigalėjusiais stereotipais.

Tramvajus Lisabonoje

– Kokios problemos opiausios jaunimui?

– Didžiausios jaunimo problemos šiuo metu – kad aukštojo mokslo diplomas negarantuoja ne tik gerai apmokamo darbo, bet apskritai negarantuoja, jog turėsi kokį nors darbą.

Nedarbas tolygiai mažėja: 2013 m. jis siekė 16,7 proc., o šiemet sumažėjo iki 10,7 proc., tačiau iš jaunimo iki 25 metų nedirba kas ketvirtas. Dėl to daug jaunų žmonių, ką tik baigusių universtitetus, emigruoja.

Kita vertus, jaunų žmonių pasirinkimui, ką studijuoti, įtakos turi tie patys stereotipai ir tradicijos. Pavyzdžiui, teisė tradiciškai lieka viena prestižiškiausių ir populiariausių specialybių universitete, tačiau baigusieji ją turi didelių sunkumų įsidarbinant. Kiekvienais metais kalbama, jog kai kurių specialistų parengiama daugiau, nei to reikalauja rinka. Bet ši problema tikriausiai mažiau ar daugiau aktuali kitose ES šalyse.

Jaunimas gyvena nestabilumo būsenoje, galima sakyti, nėra didelių planų ateičiai. Dėl atlyginimų dydžių, nedarbo lygio, neužtikrintumo jauni žmonės nei skuba kurti šeimų, nei susilaukti vaikų.

Neseniai pasirodžiusiame straipsnyje buvo rašoma, kad ekonomikos krizė Portugalijoje, kaip ir Graikijoje, turėjo didelės įtakos gimstamumo sumažėjimui. Portugalijoje pirmo vaiko susilaukiama vidutiniškai 29,5 metų. Žinau gal penkias moteris, kurios pirmagimių susilaukė 33-36 metų. Be to, motinystės atostogos (nežinau, kodėl tai vadinama „atostogomis“ ;)) čia trunka pusmetį ir niekas dėl to neverkia.

Parduodamos vištos

– Ar turizmas gelbsti ūkį?

– Jei pokriziniu laikotarpiu jautėsi sąstingis kai kuriuose ūkio sektoriuose, to negalima pasakyti apie turizmą, kuris yra svarbi paslaugų sektoriaus dalis. Pastaraisiais metais turizmas Portugalijoje išgyvena aukso amžių: 2015 m. buvo užfiksuotas rekordinis turistų skaičius – šalį per metus aplankė 10 mln. užsienio piliečių. 2011 m. iš turizmo gautos pajamos sudarė 14,5 proc. bendrojo vidaus produkto, pernai jos išaugo iki 16,6 proc. Portą keliautojai šiemet išrinko geriausia Europos vieta, kurią verta aplankyti.

Daugelį turistų į Portugaliją traukia ne tik geras ir saulėtas oras, bet ir optimalus paslaugų kokybės bei kainos santykis. Be to, turizmo paslaugos protingai diferencijuotos: tiek prabangą mėgstantys keliautojai gali rasti jų norus atitinkančių viešbučių, restoranų ir pramogų, tiek vadinamieji ekonominiai keliautojai (budget travelers) gali rasti kokybiškų paslaugų už jiems prieinamą kainą.

Nors populiariausios turistų lankomos vietos yra prie vandenyno, vakarinėje ir pietinėje šalies dalyje: Lisabonos ir Porto miestai, Algarvės regionas, didelio potencialo turi ir šiaurinės bei rytinės šalies dalys. Man asmeniškai tie vidiniai regionai net įdomesni tiek kraštovaizdžio, tiek kultūrine prasme.

Tuktukai Lisabonoje

– Kad nekalbėtume vien apie problemas – kuo portugalai gali pasidžiaugti?

– Visas blogas mintis Portugalijoje nuveja nacionalinės ar čempionų lygos futbolo rungtynės.

Tikra euforija buvo justi visur po pastarojo Europos futbolo čempionato, kuomet Portugalija iškovojo auksą.

Iš tikro futbolas šioje šalyje yra labai įdomus reiškinys, man tiesiog įdomu stebėti visa tai iš šono. Futbolas sujungia visiškai skirtingų socialinių sluoksnių žmones, nes tai – tema, kurioje visi lygūs ir visi ekspertai. Jei atsiduri grupėje žmonių, kurie vieni kitų nepažįsta ir galbūt neturi daug bendrų pokalbio temų, tikrai yra viena tema, kuria visi labai aktyviai įsitraukia į diskusiją.

Žinoma, tai – futbolas ir praėjusios ar ateinančios rungtynės.

Kalbant rimčiau, žmonės gali pasidžiaugti, kad net su vidutiniais atlyginimais, siekiančiais 850 eurų po mokesčių, portugalai gali gyventi kokybišką kasdienį gyvenimą. Jei žmonės nori kokybiško maisto ir turi šiek tiek laiko, jie neskuodžia į prekybos centrą susipirkti produktų, bet eina pas smulkiuosius prekybininkus: mėsos eina į netoli namų esančią mėsos parduotuvę, žuvies eina pas žvejo žmoną, kuri dažniausiai turi parduotuvę, ar turgų, šviežių vaisių ir daržovių eina į parduotuvę, kur tik šie produktai pardavinėjami. Dažniausiai produktai tose mažose specializuotose parduotuvėlėse yra geresnės kokybės ir kainuoja mažiau nei prekybos centruose.

Be to, kai kurie dalykai, kitur priskiriami ir prie prabangos, Portugalijoje laikomi kasdiene reikme. Pavyzdžiui, net ir minimalias pajamas gaunantis asmuo gali sau leisti išgerti kavos kavinėje, ji paprastai kainuos apie 60 euro centų, tik prabangesnėse kavinėse jis gali kainuoti iki 1,20 euro.

Dienraščio „Publico“ viršelis po įspūdingo savaitgalio – Lisabonos „Benfica“ triumfo šalies futbolo čempionato finale, popiežiaus Pranciškaus vizito ir pergalės „Eurovizijoje“

Senyvi žmonės iki šiol gali džiaugtis pakankamai oriu gyvenimu, nes vidutiniškai pensijų dydis siekia 90 proc. jų buvusio atlyginimo.

Kai kitose ES šalyse tvyro daug pykčio ir baimės dėl kilusios pabėgėlių krizės, Portugalijoje šiuo klausimu daugumos reakcija yra priešinga. Miestuose galima pamatyti grafičių su užrašais „refugees welcome“, net pats dabartinis ministras pirmininkas António Costa vyko į pabėgėlių stovyklas Turkijoje ir kvietė pabėgėlius atvykti į Portugaliją. Miestuose nėra „getų“, susiformavusių tautiniu ar religiniu pagrindu, imigrantai įsimaišę tarp vietinių žmonių, nebrėžiama linija tarp „jų“ ir „mūsų“. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Portugalija bent jau šiuo yra rami šalis teroristinių išpuolių atžvilgiu.

– Kokios viltys ateičiai? Ekonomika po truputį stiprėja, tad ir gyvenimas turėtų gerėti.

– Daugelis portugalų norėtų daugiau tikrumo ir stabilumo ateičiai, kurio dabar nėra ir tikriausiai dar greitai nebus. Gyvenimas tik pradeda grįžti į prieškrizines vėžes. Daug jaunų žmonių gyvena šia diena, nes tiek daug netikrumo, kad niekas labai ir nekuria didelių planų ateičiai.

Šaltinis - euroblogas.lt

Eglė Zicari