Šiame pasaulyje centriniai bankai gali prispausdinti kiek nori pinigų, tačiau jiems tai niekada nepadės sukelti atlyginimų augimo tiek, kad jie eitų koja kojon su kainų augimu. Pastaruosius 6 metus pasaulio išsivysčiusių šalių centriniai bankai turi du tikslus: infliacijos augimą ir skolos pratęsimą kurios, tikimasi, turi paskatinti ekonomikos augimą.

Nepaisant trilijonų jenų, dolerių, eurų ir juanių, įlietų į nacionalinę ekonomiką, centriniai bankai taip ir nesugebėjo pasiekti įspūdingo infliacijos augimo. Ir tai nenuostabu, nes neįmanoma sukelti  „geros“ infliacijos augimo, kai darbo užmokestis nesikeičia arba mažėja.

Centriniai bankai neskirsto infliacijos į gerą ar blogą. Bet kokia infliacija jiems yra gera, kaip kuras palaikyti „Ponzi schemą“, kuri yra grindžiama vartojimu, priklausomu nuo skolos.

Gera infliacija, tai kai darbo užmokestis didėja sparčiau nei kainos. Kai darbo užmokestis didėja sparčiau nei vartojimo kainos, namų ūkiuose atsiranda daugiau lėšų, kurias jie gali panaudoti savo vartotojiškiems poreikiams. Be to, jiems tampa vis lengviau ir lengviau grąžinti paskolas ir palaikyti kreditavimą imant naujus kreditus.

Bloga infliacija reiškia kainų augimą darbo užmokesčio stagnacijos fone. Tokiu atveju kainų kilimas palaikomas centrinio banko nuolatiniu pinigų masės didinimu, tai nuvertina nacionalinę valiutą, o darbo užmokestis lieka nepakitęs arba negali pasivyti kainų. Todėl darbo užmokesčio perkamoji galia krinta.

Pavyzdžiui, Japonijoje, kur centrinis bankas ir vyriausybė daugelį metų bando sukelti infliacijos augimą, kad paskatintų ekonomikos augimą, realus darbo užmokestis nuo 1997 metų sumažėjo 9%.

Esmė ta, kad mažėjančios JAV palūkanų normos, kurios dabar yra arti nulio, nekontroliuojamos pinigų masės didinimo fone, kuris sudaro mažus muilo burbulus aktyvų rinkoje, toliau daro neigiamą įtaką darbo užmokesčiui ir namų ūkių pajamoms.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Ir tai nėra atsitiktinumas. Dirbančios spausdinimo staklės ir obligacijų išpirkimas neturėjo jokios teigiamos įtakos darbo užmokesčio ir pajamų augimui, nes tai tokiomis sąlygomis ir tokiu būdu iš principo neįmanoma. Centriniai bankai tiesiog bando įkalti vinis pjūkleliu vietoj to, kad paimtų plaktuką. Jie tiesiog neturi tinkamų instrumentų, kuriais galėtų pasipriešinti darbo  jėgos pertekliaus defliacijos poveikiui. Darbo užmokestis stovi vietoje arba mažina savo perkamąją galią ne todėl, kad pinigai gana pigūs ar aktyvai nepakankamai brangūs. Atlyginimai struktūriškai mažėja dėl trijų pagrindinių veiksnių:

1. Tarptautinis darbo užmokesčių arbitražas: pasauliniu mastu visos šalys tarpusavyje konkuruoja.

2. Brangų žmogaus darbą palaipsniui keičia robotai ir kompiuteriai.

3. Augančios samdomo darbo išlaidos (mokesčių, socialiniai paketai, draudimas ir kt.) verčia darbdavius ​​išlaikyti samdomųjų darbuotojų atlyginimus tame pačiame lygyje ar net juos sumažinti.

Šie veiksniai veikia pasauliniu mastu, darydami neigiamą įtaką samdomiems darbuotojams visame pasaulyje, nuo JAV iki Kinijos. Tai jau struktūrinės tendencijos, kurių negalima pakeisti jokiais likvidumo didinimais arba laisvų pinigų infuzijomis.

Žinoma, centriniai bankai gali tiesiogiai namų ūkiams duoti nemokamų pinigų. Tai skamba ironiškai fone to fakto, kad pastaraisiais metais centriniai bankai atėmė šimtus milijardų dolerių iš namų ūkių sumažinę palūkanų normas, maksimaliai sumažindami indėlių pajamas.

Toks nemokamų pinigų dalinimo labdaros aktas nieko nepakeistų.

Toks nemokamų pinigų dalinimo labdaros aktas nieko nepakeistų. Viskas ką gali toks geros valios aktas, tai duoti namų ūkiams šiek tiek pinigų, kad padėtų mėnesį ar du į priekį apmokėti dalį hipotekos ar kito kredito, tačiau tokia išmalda nepakeis nuolatinio pajamų augimo.

Dalies skolos nurašymas - taip pat ne sprendimas, nes kažkieno skola kažkam kitam yra aktyvas, kuris paprastai yra koks nors valstybinis ar privatus pensijų fondas ar koks kitas fondas.

Žaidimas baigėsi pralaimėjimu, tačiau centriniai bankai vis dar nepasitraukė iš aikštės, būdami šoke, kad neapsakoma jų spausdinimo staklių jėga nepadėjo jiems išvengti pralaimėjimo. Jūs galite atspausdinti kiek tik norite pinigų, tačiau tai nepadės jums padaryti taip, kad darbo užmokesčio augimas pralenktų kainų kilimą.

Tekstas: Masterforex-V Akademija

Šaltinis - profi-forex.lt