Vaidas MIKAITIS

Akropolis, Dzeusas, Homeras, Afroditė, Sokratas, Aristotelis, olimpiada. Jau mokykloje, pirmiausia per istorijos, vėliau - literatūros pamokas, žodžiai Graikija ir Atėnai kėlė asociacijų su mitologija, antika, filosofija, graikų dievais, mokslu, demokratija ir olimpinėmis žaidynėmis.

Tik vėliau supratau, kad tas pats antikinis, graikų karo deivės Atėnės vardu pavadintas miestas stovi iki šiol. Ir yra gyvas, judrus, svarbiausias Graikijos valstybės miestas, išlaikantis stiprų ryšį su vadovėliuose aprašomu antikiniu miestu. Iš Lietuvos nukakti į Vakarų civilizacijos lopšį ne itin patogu, nes lėktuvai tiesiai į Atėnus neskraido, o jungiamieji skrydžiai - nepigūs. Gal todėl Graikijos sostinė ir nėra lietuvių mėgstamas bei labai lankomas Europos didmiestis.

Graikams patinka chaosas

Atėnuose jau daugiau kaip dešimtmetį veikia naujas oro uostas, statytas prieš olimpines žaidynes. Tai vienas moderniausių Europoje oro uostų, turinčių puikią infrastruktūrą, patogų susisiekimą su miestu. Vis dėlto graikai nėra pernelyg pedantiška tauta. Jiems dažnai mielesnis chaosas, todėl atėniečiai pasiilgsta savo netvarkingo senojo oro uosto.

Iš tarptautinio Atėnų oro uosto pasiekti miestą galima keliais būdais. Patogiausias - metro, tačiau jis kainuoja 8 eurus. Taip yra todėl, kad už galimybę patekti į oro uostą imamas priedas. Į miestą taip pat kursuoja specialūs greitieji autobusai, kurių bilietais kainuoja 5 eurus. Važiuojant paprastu sostinės autobusu reikia mokėti 3,20 euro.

Nors oro kelias yra patogiausias, mažiausiai laiko ir sąnaudų reikalaujantis būdas pasiekti pačiuose Europos pietuose esančius Atėnus, atsiranda ir tokių turistų, kurie ryžtasi trenktis į šį miestą autobusais per skurdžias Balkanų valstybes. Mūsų maršrutas driekėsi per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Serbiją, Bulgariją, Makedoniją ir Albaniją. Į Atėnus leidžiantis saulei atvykome atlaikę 15 valandų kelionę autobusu iš Albanijos sostinės Tiranos. Kelionė buvo sunki, todėl labai džiaugėmės pasiekę šį mitais, legendomis ir tikrais įvykiais apipintą miestą.

Metro primena muziejų

Manau, kiek neapdairiai pasielgėme atvažiuodami į Atėnus vasarą, nes buvo labai karšta. Geriausias laikas lankytis čia yra pavasaris ir ruduo. Žiemą ne itin malonu, nes dažnai lyja ar net sninga. Kita vertus, tuomet nereikia stumdytis nesibaigiančioje turistų minioje, o ir kainos būna mažesnės nei sezono laikotarpiu.

Miesto viešasis transportas labai patogus ir nebrangus, palyginti su kitomis Europos valstybių sostinėmis. Prieš olimpines žaidynes jis buvo atnaujintas ir patobulintas. Čia kursuoja metro, tramvajai, autobusai, troleibusai ir priemiestiniai traukiniai. Trūksta tik gondolų. Vienkartinis bilietas, kainuojantis 1,40 euro, leidžia 90 minučių naudotis bet kuria transporto priemone. Persėsti galima neribotą kiekį kartų. Atėnai - didelis miestas, todėl rekomenduoju pirkti dienos bilietą, kainuojantį 4 eurus.

Kai kurios neseniai atnaujinto sostinės metro stotelės primena muziejų, nes jose eksponuojami antikiniai daiktai, rasti kasant požeminį geležinkelį ar atliekant jo renovavimo darbus. Miestiečiai labai didžiuojasi metro. Už menkiausią šiukšlinimą ar grafičių piešimą gresia didžiulė bauda. Metro taip pat neleidžiama nei valgyti, nei gerti.

Tramvajaus linijos jungia miesto centrą su pietiniais rajonais. Tai pigiausia transporto priemonė - bilietas kainuoja 60 euro centų. Autobusai irgi patogūs ir nebrangūs.

Taksi paslaugos Atėnuose, palyginti su kitomis Vakarų Europos sostinėmis, taip pat nebrangios, tačiau graikai kažin kodėl įsivaizduoja, kad visi keleiviai turi šnekėti graikiškai, todėl taksistai dažniausiai nemoka užsienio kalbų.

Dviračiai nepopuliarūs

Atėnai, skirtingai nei daug kitų Europos miestų, visiškai nedraugiški dviratininkams, ir nė nesistengia to slėpti. Graikijos sostinė yra kalnuota, dviračių takų turi labai mažai, o ir vairuotojai gana agresyvūs, netoleruoja dviratininkų. Ne taip seniai panaši situacija buvo ir dėl pėsčiųjų. Tačiau dabar pažinti miestą keliaujant savo kojomis galima santykinai patogiai, nes kelios pagrindinės ir populiariausios gatvės atiduotos pėstiesiems. Taigi svarbiausius turistinius objektus, muziejus ar kavines, įsikūrusias centre, nesunku apeiti, bet kitur šitaip vaikščioti gali būti grynas vargas dėl nemandagių vairuotojų, užterštų gatvių ir triukšmo. Kadangi Atėnus supa kalnai, oras išties aktuali problema, nes čia tvyro smogas, ypač piko valandomis.

Kišenvagių saugosi ir vietiniai

Atėnai - saugus miestas, bene pavojingiausia, su kuo galima susidurti, yra kišenvagiai viešajame transporte ir judresnėse gatvėse. Ši problema taip išsikerojusi, kad atėniečiai patys jau nevalingai laiko rankas ant rankinių ar kišenėse.

Graikai dėl savo neramaus būdo mėgsta nuolat protestuoti prieš valdžios institucijas. Šie dalykai čia tokie įprasti, kad yra suprantami kaip demokratija ir teisė reikšti nuomonę. Juk Atėnai - demokratijos lopšys. Tad patekus į kokių nors įvykių sūkurį išsigąsti neverta, bet geriau į juos nesivelti, jei nenori būti areštuotas ar apipurkštas ašarinėmis dujomis.

Mūsų akiai gali būti neįprasta matyti daugybę palaidų šunų. Nors sako, kad šie keturkojai visiškai taikūs ir draugiški, prisipažinsiu, su jais susidūręs nesijaučiau nei draugiškai, nei saugiai.

Miestiečiai - ne tik laisvi, bet ir linksmi žmonės. Naktinio gyvenimo garbintojams Atėnuose nuobodžiauti neteks. Tai turbūt vėliausiai užmiegantis Europos miestas. Graikai mėgsta linksmintis kiekvieną naktį, dirbti - kiek mažiau, todėl nereikia stebėtis, kad visa šalis yra tiesiog ekonominė problema. Linksmybių vietų pilna visur, o vasarą jos persikelia į paplūdimius.

Į Akropolį - kai nekaršta

Nereikia daug fantazijos, kad atspėtum lankomiausią Atėnų objektą. Be abejo, tai Akropolis. Visas jo kompleksas - ant kalno pastatytas miestas tvirtovė, menantis vėlyvąjį bronzos amžių. Šioje vietoje galima pamatyti išlikusius geriausius senovės Graikijos pastatus. Pagrindinis statinys, esantis visuose Graikijos atvirukuose, yra Partenonas. Šalia stovi deivės Atėnės, Erechtėjono šventyklos ir kiti objektai. Tai, be abejo, garsiausia Graikijos vieta ir jos pasididžiavimas, simbolizuojantis demokratiją, mokslą, įkvėpimą. Bilietas į visą kompleksą kainuoja 12 eurų. Mums pasisekė kaip aklai vištai grūdas, nes patys to nežinodami atvykome į Atėnus mėnulio naktį - vienintelę naktį per metus, kai Akropolio lankymas yra nemokamas. Tuo metu vyksta įvairūs renginiai ir pasirodymai. Tiesa, mokamas bilietas leidžia aplankyti ne tik Akropolį, bet ir Dzeuso šventyklą, Kerameikos rajoną, Atėnų Agorą ir kitas antikines vietas. Keliaujantiesiems vasarą labai rekomenduoju į Akropolio kalną kopti anksti rytą arba vėlai vakare, kad išvengtumėte didžiulės turistų minios ir karščio.

Aplink Akropolio kalną išsidėstę daug lankomiausių Atėnų antikinių objektų. Vienas tokių - Kerameikos kvartalas. Kadaise dauguma jo gyventojų buvo puodžiai. Dabar čia yra senovinės Atėnų kapinės, muziejus. Naujajame Kerameikos kvartale įsikūrę daug populiarių restoranų ir naktinių klubų.

Iš netoliese esančios Dzeuso šventyklos likę tik griuvėsiai, tačiau pagrindinių kolonų fragmentai dar stovi. Šalia - Adriano arka. Nuo senovinės Agoros vietos atsiveria nuostabus Akropolio vaizdas. Agoroje galima rasti daug antikinės Graikijos fragmentų, tokių kaip Romėnų forumas, Hefaisto šventykla ir kitų. Hefaisto šventykla geriausiai išsilaikiusi Graikijoje.

Plakos rajonas - istorinis Atėnų senamiestis, žavintis neoklasikine architektūra, siauromis, vingiuotomis gatvelėmis ir netikėtai iš už kampo išnyrančiomis mažomis graikiškomis bažnytėlėmis. Plaka buvo pastatyta ant antikinio Atėnų gyvenamojo rajono. Iš šios vietos taip pat puikiai matyti Akropolio kalnas.

Kolonakio kvartalas, taip pavadintas pagal vienintelį čia likusį statinį – antikinę koloną, žymus gatvių kavinėmis. Tačiau geriausia šiame kvartale – jo pabaigoje stūksanti Likabeto kalva su Šv. Jurgio koplyčia viršuje. Tai 200 metrų aukščio kalva, nuo kurios atsiveria pasakiški vaizdai. Matyti visa sostinė, Pirėjo uostas, Egėjo jūra ir salos. Man tai buvo įspūdingiausia Atėnuose, pranoko net Akropolį. Tiesa, norėdami patirti šias akimirkas turėjome nemažai pavargti, mat karštą vasaros dieną į kalną kopėme pėsčiomis. Yra ir keltuvas, jis kainuoja, regis, 7 eurus. Aukštai ant kalno galima išgerti kavos ir pasėdėti šalia Šv. Jurgio koplyčios.

Neįvertintas keliautojų

Senajame „Panathinaikos“ stadione, kurį siūlyčiau aplankyti, 1896 metais vyko pirmosios olimpinės žaidynės. Jei nesate antikinių vertybių fanatikai ir į Atėnus nepaisydami karščio vis dėlto keliausite vasarą, vienas gaivinamų dalykų jums tikriausiai bus Egėjo jūros paplūdimiai, esantys šiek tiek už Atėnų, bet pasiekiami miesto autobusais.

Viešnagė Graikijos sostinėje paliko neišdildomą įspūdį, todėl peržiūrėjęs lankomiausių Europos miestų sąrašus nustebau neradęs juose Atėnų. Gal tai lemia, kad juos gana sudėtinga pasiekti, gal pasigendama graikų svetingumo, gal kaltos šalies salos, kurioms teikia pirmenybę Graikijos gerbėjai, tačiau šis baltų namų miestas tikrai neįvertintas kelionių mėgėjų. Atėnai ne tik nenusileidžia kitiems Pietų Europos miestams kaimynams, bet kai kur juos net pranoksta. Dabartiniai Atėnai - puikus miesto, gebančio suderinti savo turtingą senovę ir šiuolaikinį modernumą, pavyzdys, be to, dar ir kurortas, nes yra prie žydros jūros.

Šiek tiek istorijos

Atėnai yra vienas seniausių ir vienas ilgiausiai gyvenamų Europos miestų. Jo istorija siekia daugiau kaip 7 tūkst. metų. Atėnai, vienas svarbiausių graikų civilizacijos lopšių, konkuruodami su kitu miestu galiūnu Sparta, atsisakė monarchijos ir įkūrė pirmąją pasaulyje demokratiją - valstybės valdymą patikėjo Liaudies susirinkimui. Tai nutiko 500 metų prieš Kristų. Manoma, kad tuo metu Graikija buvo pažangiausia pasaulyje ekonominė galia, nors ir kariavo nesibaigiančius karus tiek su išorės, tiek su vidaus priešais. Labai ištobulėjo mokslas.

II amžiuje prieš Kristų nuo nesibaigiančių kovų nusikamavusią Graikiją nesunkiai užkariavo romėnai, bet Atėnai ir toliau klestėjo, išliko kaip mokslo centras. Mietas buvo plečiamas, statomi antikiniai pastatai.

Žlugus Romos imperijai Atėnai atiteko kryžiuočiams, o vėliau - turkams osmanams. Būtent jiems valdant prasidėjo Atėnų depresijos ir smukimo laikotarpis, kuris truko kelis amžius. Akropolio Partenonas buvo paverstas mečete. 1834 metais, sėkmingai pasibaigus Graikijos nepriklausomybės kovoms, Atėnus nuspręsta pasirinkti atkurtos valstybės sostine. Tai padaryta tik prisimenant šlovingą miesto praeitį, nes tada jis jau buvo virtęs mažu provincijos miesteliu, praradusiu visą anksčiau turėtą politinę, ekonominę ir kultūrinę svarbą. Atėnai tuomet priminė griuvėsius.

Graikai pasamdė geriausius pasaulio architektus ir miesto planuotojus, kad šie ant antikinių sostinės griuvėsių pastatytų naują, modernų miestą, atkurtų jo buvusią šlovę ir priverstų kuo greičiau pamiršti Atėnų degradavimą turkų valdymo metais. Pastangos nenuėjo perniek. Netrukus Atėnai atsigavo.

Antrasis pasaulinis karas miesto beveik nepalietė, todėl po jo Atėnai išgyveno dar vieną ekonominį bumą. Miestas sparčiai plėtėsi ir lyg medus traukė laimės ieškotojus.

 

Šaltinis - lžinios.lt