Apie kitas Margaret Tečer pamokas skaitykite 1 dalyje

Taigi, pirmaisiais reformų visoje šalyje metais ėmė užsidarinėti įmonės, ypač šachtos, žmonės buvo varomi į gatves, nedarbas pasiekė 30-ųjų metų „Didžiosios depresijos“ lygį. Tačiau Margaret Tečer nesustojo.

6. Griežtumas vykdant profesinių sąjungų teisių apribojimą pagal 1980 metų „Užimtumo“ įstatymą.

Atsakydama į masinius darbininkų ir kalnakasių streikus 1981 metų vasarą ir nuo 1984 metų kovo iki 1985 metų pramoniniuose Didžiosios Britanijos rajonuose policija negailestingai vaikė demonstrantus, o norėdama labiau sumažinti streikų padarinius, Didžiosios Britanijos vyriausybė smarkiai padidino naftos gavybą Šiaurės jūroje, smarkiai padidino užsakymus likusiose šalies šachtose ir tų kalnakasių darbo užsakymus, kurie liko dirbti tose streikų apimtose šachtose. Galiausiai, Margaret Tečer pavyko tai, kas neįmanoma: šalies visuomenės nuomonė rėmė vyriausybę, o ne streikuojančius ir jų profsąjungas.

7.  Tautą suvienijęs pergalingas karas. 1982 metais Tečer be mažiausių abejonių sankcionavo karinę kampaniją Folklendų salose, į kurias įsiveržė Argentinos kariuomenė. Tuomet daugelis atkalbinėjo ją nuo ryžtingų veiksmų, ragindami šį konfliktą „spręsti taikiai, derybų keliu“, „ieškoti kompromiso“, bet „geležinė ledi“ nepaklausė, ėmėsi ryžtingų veiksmų ir laimėjo. Po karinės pergalės Didžiąją Britaniją apėmė patriotizmo euforija ir ant tos bangos konservatoriai laimėjo 1982 metų rinkimus.

8. Tečer galutinai sutriuškino savo pagrindinį priešininką – britų profsąjungas.  Vyriausybė per parlamentą priėmė naujus darbo įstatymus, kurie buvo skirti susilpninti profsąjungų (angl. k. trade-union) valdžią, atimant iš jų galimybę organizuoti streikus. Lemiamas mūšis įvyko 1984-1985 metais, kai, kaip atsakas į daugelio anglių kasyklų uždarymą, prasidėjo galingiausias angliakasių streikas. Streikuojančių jau nepalaikė nei viena vyriausybės įbauginta profesinė sąjunga, o pačius darbininkus išvaikė Raitoji policija.

9. Separatistų atžvilgiu jokių kompromisų. 1981 metais teroristinės IRA (Airijos respublikos armijos) atstovai surengė masinį bado streiką, kuris truko nuo 46 iki 73 dienų, reikalaudami „politinių kalinių“ statuso. Margaret Tečer nenusileido, sakydama, kad „nusikaltimai yra nusikaltimai ir politinio aspekto šiuo atveju nėra“. Mirė 10 badavusių, o laisvėje likę IRA nariai 1984 metų spalio 12 dieną pasikėsino į Tečer gyvybę, susprogdindami bombą Braitono viešbutyje eilinės Konservatorių partijos konferencijos metu. Žuvo 5 žmonės, Margaret Tečer per stebuklą liko gyva.

10. Užsienio politikoje Konservatorių vyriausybė visada gynė savo valstybės interesus:

a) visaip priešinosi integracijai į Europą, buvo prieš Anglijos stojimą į bendrą Europos rinką, prieš bendrą Europos valiutą;
 

b) Tečer smarkiai išplėtė bendradarbiavimą su NATO ir JAV. Tarp JAV prezidento Ronaldo Reigano, kuris taip pat išpažino neo-konservatyvias vertybes, ir „geležinės ledi“ susiklostė pasitikėjimo partnerystė. Tečer valdymo metais Londono išlaidos gynybai patrigubėjo, ji taip pat palaikė antžeminio bazavimo branduolinio ginklo dislokavimą Europoje, leido Britų Salose JAV Greenham-Common karinių oro pajėgų bazėje dislokuoti 160 JAV sparnuotųjų raketų, o taip pat leido JAV karinėms oro pajėgoms naudoti britų bazes Libijos oro antpuoliams 1986 metais. O 1991 metais Londonas pasiuntė savo karinį kontingentą dalyvauti operacijoje „Audra dykumoje“. Taip Didžioji Britanija smarkiai pakėlė savo ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį, o vyriausybė uždirbo iš JAV karinių bazių dislokavimo.

c) manoma, kad būtent Margaret Tečer buvo pagrindinė Sovietų Sąjungos žlugimo ir taikios „šaltojo karo“ pabaigos figūra. Vakarų pasauliui ji atrado Michailą Gorbačiovą, apie kurį sakė: „Su šiuo vaikinu galima tvarkyti reikalus“. Ji buvo SSRS kreditavimo iniciatorė, Londono žiniasklaida sveikino „viešumą“, „pertvarką“ ir „geležinės uždangos“ pakėlimą, po kurio pagrindinis karinis ir politinis Britanijos priešininkas suskilo į dalis;
 

d) ji palaikė Baltijos respublikų suverenumo siekį, tačiau stipriai prieštaravo Ukrainos nepriklausomybės siekiams, manydama, kad tai gali sutrikdyti jėgų pusiausvyrą Europoje.

Nustebote? Šį paradoksą paaiškino tiesioginis tų įvykių dalyvis – Ukrainos armijos generolas Jevgenijus Marčiukas:

„Tečer atvyko į Kijevą 1990 metų birželio 6 dieną. Deklaracija dėl Ukrainos SSR valstybinio suvereniteto dar nebuvo priimta. Ji atsiras tik po mėnesio ir dešimties dienų po jos išvykimo iš Kijevo - 1990 metų liepos 16 dieną. Ar galėjo ji - patyrusi tokio masto politikė, viešėdama su oficialiu vizitu federacinėje SSSR valstybėje viešai, o dar ir sąjunginės respublikos parlamente - pateikti kokius nors radikalius pareiškimu? Ir tai juk Didžiosios Britanijos, kurioje tuo metu Airijos separatizmo problema buvo labai įtempta, ministrė-pirmininkė. Reikalauti, kad Margaret Tečer viešai paremtų Ukrainos kovą dėl valstybės nepriklausomybės ir dar Aukščiausioje Radoje (parlamente), kai tuo metu de jure dar egzistavo Sovietų Sąjunga - tai tiesiog nėra rimta. Be to, apie Kaliforniją Tečer pasakė (kad Londonas neturi diplomatinių santykių su šia JAV valstija – „Market Leader“) ne savo pagrindinėje kalboje, o atsakydama į klausimus iš auditorijos.“

Jevgenijus Marčiukas, Gazeta Den, Nr. 67, 2013 m.

Jevgenijus Marčiukas įrodo, kad kiekvieną faktą reikia nagrinėti  atsižvelgiant į konkrečias istorines aplinkybes, tuomet istorinis procesas tampa ne tik dokumentalus, bet ir visiškai logiškas.

3 Dalis jau greitai!

Tekstas: Masterforex-V Akademija

Šaltinis - profi-forex.lt

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę