Edi­ta VI­NIC­KY­TĖ / etaplius.lt

Neik į ke­lio­nę be laz­dos – taip pa­sa­ky­tų tū­las lie­tu­vis, pla­nuo­jan­tis sa­vo iš­vy­ką iš anks­to. Bet į ką iš tik­rų­jų rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį prieš pa­si­rai­to­jant ran­ko­ves ir pa­si­ne­riant į ke­lio­nių ver­pe­tą? Dau­ge­lis ke­liau­nin­kų ne­re­tai keiks­no­ja pi­gių skry­džių bend­ro­ves dėl ati­dė­tų skry­džių, din­gu­sių daik­tų ar net jun­gia­mų­jų skry­džių pro­ble­mų ne­spren­di­mo. Pa­si­ro­do, rei­kia vie­no svar­baus da­ly­ko – pla­na­vi­mo.

Jun­gia­mie­ji skry­džiai – vie­nas bi­lie­tas, ke­lios ke­lio­nės

Jun­gia­ma­sis skry­dis – kai ta pa­ti avia­bend­ro­vė, skry­dį jums par­duo­da kaip vie­ną ke­lio­nę. Jei­gu pirk­da­mi bi­lie­tą su per­sė­di­mu ma­to­te, kad tarp oro li­ni­jų yra pi­gių skry­džių bend­ro­vė („Rya­nair“, „Wiz­zair“, „Ea­sy­Jet“, „Nor­we­gian“‎), tuo­met skry­dis nė­ra jun­gia­ma­sis, to­dėl, kad pi­gių skry­džių avia­kom­pa­ni­jos ne­vyk­do jun­gia­mų­jų skry­džių. To­kiu at­ve­ju į kiek­vie­ną skry­dį Jums rei­kia re­gist­ruo­tis at­ski­rai.

Ke­lio­nių agen­tū­ros „Bal­tic Tra­vel Ser­vi­ce“ Šiau­lių biu­ro va­do­vė Ni­jo­lė Ba­raus­kie­nė pa­pras­tai paaiš­ki­na, kas yra jun­gia­ma­sis skry­dis: „Yra vie­nas bend­ras bi­lie­tas su tar­pi­niais su­sto­ji­mais ko­kiuo­se nors oro uos­tuo­se. Ta­da avia­kom­pa­ni­ja ir at­sa­ko už vė­la­vi­mus ir pan. Jei yra dvi avia­kom­pa­ni­jos ir vie­nas bend­ras skry­džio bi­lie­tas, vie­na avia­kom­pa­ni­ja at­sa­ko už ki­tos avia­kom­pa­ni­jos vė­la­vi­mus. Žmo­gui ne­mo­ka­mai per­ra­šo­mas bi­lie­tas ir jis nu­skrai­di­na­mas iki ga­lu­ti­nio taš­ko. Jei žmo­gui ne­tin­ka nu­skrai­di­ni­mo va­rian­tas, pa­vyz­džiui, skry­dis tik ki­tą die­ną, klien­tas tu­ri tei­sę at­si­sa­ky­ti ir jam grą­ži­na­mi pi­ni­gai.“

Ke­lio­nių kon­sul­tan­tė Vai­da Be­ne­vi­čie­nė tei­gia, kad pla­nuo­jant bran­ges­nę ir to­li­mes­nę ke­lio­nę, ge­riau nau­do­tis bran­ges­nių kom­pa­ni­jų skry­džio pa­slau­go­mis („Air­Bal­tic“, „Luft­han­sa“ ar ki­tų oro bend­ro­vių), nes ne­sklan­du­mų at­ve­ju vi­sa at­sa­ko­my­bė kren­ta ant jų pe­čių. „Jos per­sė­di­mui daž­niau­siai duo­da 50 min., ba­ga­žas per­ke­lia­mas be ke­lei­vių rū­pes­čio, o žmo­nėms te­rei­kia praei­ti tik­ri­ni­mo po­stą. Jei ta­vo pir­ma­sis lėk­tu­vas pa­vė­la­vo, jie yra įsi­pa­rei­go­ję ta­ve nu­skrai­din­ti į ga­lu­ti­nį taš­ką – įso­dins į ki­tą lėk­tu­vą, skren­dan­tį tą die­ną, jei tą die­ną lėk­tu­vo ne­be­bus, klien­tas gaus vieš­bu­čio kam­ba­rį, taip pat bus pa­si­rū­pin­ta mai­ti­ni­mu“, – tei­gia Vai­da.

Ni­jo­lė Ba­raus­kie­nė pri­du­ria, kad kiek­vie­nas oro uos­tas yra nu­sta­tęs sa­vo per­sė­di­mo lai­ką pa­gal žmo­nių srau­tą – kiek lai­ko žmo­gui tu­rė­tų už­tek­ti, no­rint per­sės­ti į ki­tą lėk­tu­vą. „Vie­nuo­se yra 50 min., kai kur už­ten­ka ir 30 min. Tai pri­klau­so nuo oro uos­to dy­džio, kaip iš­si­dės­tę ter­mi­na­lai, ko­kie yra praė­ji­mai. Kai ku­riuo­se oro uos­tuo­se dar­buo­to­jai jau lau­kia tų žmo­nių ir nu­ve­da ten, kur jiems rei­kia bū­ti. Kar­tais ir lėk­tu­vas už­lai­ko­mas, kad neišsk­ris­tų, nes no­ri­ma su­so­din­ti vė­luo­jan­čiu lėk­tu­vu at­skren­dan­čius ke­lei­vius“, – apie rū­pi­ni­mą­si ke­lei­viais jun­gia­mų­jų skry­džių me­tu pa­sa­ko­ja Ni­jo­lė.

Ke­lio­nių kon­sul­tan­tė pri­si­me­na ir vie­ną at­ve­jį, kai klien­tų lėk­tu­vas vė­la­vo, bet jiems bū­ti­nai rei­kė­jo tą die­ną at­si­dur­ti ki­to­je ša­ly­je. „Lau­kian­čių­jų pa­si­keis­ti bi­lie­tą ei­lė ta­me oro uos­te bu­vo di­džiu­lė, o ko­le­gė re­zer­va­vo vie­tas iš­kart ne­mo­ka­mai per re­zer­va­ci­nę sis­te­mą, to­dėl tie žmo­nės, su­lau­kę sa­vo ei­lės prie ka­sų, su­ži­no­jo, kad bi­lie­tai jau re­zer­vuo­ti ir jie ga­li skrist“, – pri­si­me­na Vai­da.

Pi­gūs skry­džiai – žai­di­mas su deg­tu­kais

Paš­ne­ko­vės tei­gia, kad, per­kant bi­lie­tus in­ter­ne­tu, rei­kia vis­ką stu­di­juo­ti la­bai ati­džiai. „Per­kant in­ter­ne­tu, vi­sa­da pir­miau­sia siū­lo tai, kas yra pi­giau­sia, bet kai pra­de­di žiū­rė­ti, ma­tai, kad skry­džiai ir po 20 val. trun­ka“, – mi­ni Vai­da, pri­dur­da­ma, kad daž­nai to­kios bend­ro­vės per­sė­di­mą siū­lo kaip jung­tį ir žmo­nės ne­sup­ran­ta, kad vė­la­vi­mo at­ve­ju jie liks „ant le­do“.

Tie­sa, kon­sul­tan­tė siū­lo išei­tį – įsi­gi­jus skry­dį su per­sė­di­mu pi­gių skry­džių bend­ro­vė­je, bū­ti­na pa­si­steng­ti, kad lai­ko, skir­to per­sės­ti į ki­tą lėk­tu­vą, bū­tų kuo dau­giau ar bent re­zer­vuo­ti nak­vy­nę ne­to­li oro uos­to. Ypač kai per­ka­te bi­lie­tus la­bai anks­ti – sun­ku pro­gno­zuo­ti, ko­kios tuo me­tu bus oro są­ly­gos, pla­nuo­ja­mi dar­buo­to­jų strei­kai ar pan.

Tie­sa, jei ke­ti­na­te pirk­ti tie­sio­gi­nio skry­džio bi­lie­tą pi­gių skry­džių bend­ro­vė­je, tai ga­li­te pa­da­ry­ti ir prieš me­tus. Blo­giau­sia, kas ga­li nu­tik­ti – šiek tiek pa­keis­ti lai­ką, o tai daž­niau­siai nie­ko to­kio – jei at­šauks skry­dį, grą­žins pi­ni­gus.

Pa­ta­ri­mai or­ga­ni­zuo­jant skry­dį

Vai­da Be­ne­vi­čie­nė pir­miau­sia pa­ta­ria rink­tis tie­sio­gi­nį skry­dį. Bet jei skry­dis jun­gia­ma­sis, bū­ti­na pa­si­lik­ti dau­giau lai­ko per­sė­di­mui. „Ne­rei­kia bi­jo­ti, kad rei­kės pa­lauk­ti oro uos­te – ge­riau luk­te­lė­ti ne­gu ne­spė­ti. Tu­rint vie­ną ran­ki­nę, ga­li spė­ti nu­bėg­ti, bet su ba­ga­žu sun­kiau. O juk skry­džių lai­kas ir­gi kei­čia­si“, – tei­gia Vai­da.

Paš­ne­ko­vė taip pat mi­ni, kad bū­ti­na ži­no­ti sa­vo tei­ses, tik daž­niau­siai iš pi­gių skry­džių bend­ro­vių sun­ku ką nors ir iš­si­rei­ka­lau­ti. „Jei atei­si ir klau­si – ko­kios ma­no tei­sės, jie pa­sa­kys, kad ne­ži­no­me, ieš­ko­kis pa­ts ar­ba pa­duos ko­kį nors mais­to ku­po­ną, bet su­ma bus ne­di­de­lė. Iš pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tie, ku­rie ži­no tei­ses, gau­na ir pa­slau­gas, – mi­ni Vai­da.

Pak­lau­sus, ar pi­gių skry­džių bend­ro­vės tu­ri ma­žes­nę at­sa­ko­my­bę nei bran­ges­nių, nors ke­lei­vių tei­sės ir tu­rė­tų bū­ti vie­no­dos, Vai­da tei­gė, kad jie sa­ve lai­ko pi­gių skry­džių bend­ro­vė­mis, to­dėl ir at­sa­ko­my­bės kra­to­si.

Taip pat svar­bu pa­si­rū­pin­ti vi­sais do­ku­men­tais. „Atei­na žmo­nės, sa­ko, kad pa­sas ga­lio­ja, o pa­si­ro­do, kad ne. Kar­tą vie­nas klien­tas no­rė­jo pirk­ti ke­lio­nę į Du­ba­jų, il­gai rin­ko­si, o po ku­rio lai­ko, ra­dus tin­ka­mą ke­lio­nę ir už­sa­kius, paaiš­kė­jo, kad pa­sas ne­be­ga­lio­ja. Tai mes pa­si­rū­pi­no­me ir išim­ties tvar­ka bu­vo pra­tęs­tas pa­sas. Atei­na ke­lio­nės die­na, o tu pa­skui pa­ste­bi, kad do­ku­men­tų ga­lio­ji­mas pa­si­bai­gęs, nors tu­rė­jai daug lai­ko iš­spręs­ti šią pro­ble­mą“, – pa­sa­ko­ja Vai­da.

Ve­ža­mą ba­ga­žą ge­riau­sia yra ap­draus­ti, ta­čiau net jei ir ne­tu­ri­te drau­di­mo, ne­rei­kė­tų nu­mo­ti ran­ka į su­ga­din­tą la­ga­mi­ną.

„Jei su­lau­žo la­ga­mi­ną, rei­kia iš­kart ne­bi­jo­ti ir kreip­tis į tas kom­pa­ni­jas, su ku­rio­mis tu skri­dai, pa­vyz­džiui, tur­kų avia­li­ni­jo­mis ar „Luft­han­sa“. Vie­na klien­tė pa­sa­ko­jo, kad ne­pa­bi­jo­jo nuei­ti ir pa­si­skųs­ti dėl su­lau­žy­to la­ga­mi­no, tai ga­vo nau­ją, nors tu­rė­tas ir taip jau bu­vo ga­na se­nas“, – prisimena Vaida.

Kar­tais žmo­nės per­ka bi­lie­tus į eg­zo­tiš­kes­nes, to­li­mes­nes ša­lis, pa­vyz­džiui, Ki­ni­ją, Mal­dy­vus, su per­sė­di­mu Mask­vo­je, bet pa­šne­ko­vės tei­gia, kad rei­kia ne­pa­mirš­ti, jog to­kiu at­ve­ju, jei­gu kei­čia­si per­sė­di­mų ter­mi­na­lai ga­li rei­kė­ti tran­zi­ti­nės vi­zos, to­dėl bū­ti­na tai iš­siaiš­kin­ti prieš per­kant bi­lie­tą, nes jos ne­tu­rint, žmo­nės ga­li bū­ti de­por­tuo­ti ir ne­pa­siek­ti sa­vo ga­lu­ti­nio taš­ko.

Ko­kį drau­di­mą įsi­gy­ti prieš ke­lio­nę?

„Drau­di­mų bū­na įvai­rių. Kar­tais žmo­nės atei­na ir sa­ko, kad tu­ri kor­te­lę ir no­ri ke­liau­ti į Tur­ki­ją. Bet Tur­ki­jo­je ji ne­ga­lio­ja. Tie­sa, tas pa­ts pa­pras­čiau­sias drau­di­mas, kaip mes sa­kom, yra pirš­tų api­bin­ta­vi­mui. Jei no­ri, kad ta­ve nu­vež­tų iki li­go­ni­nės, mo­kė­si pa­ts“, – tei­gia Vai­da.

Paš­ne­ko­vė taip pat mi­ni, kad kai ku­rie žmo­nės tu­ri įsi­gi­ję kre­di­ti­nes kor­te­les su drau­di­mu. Anot Vai­dos, ta­da žmo­gus tu­ri nuei­ti į ban­ką, pa­pra­šy­ti iš­ra­šo, ku­ria­me nu­ro­dy­tos kor­te­lės ga­lio­ji­mo da­tos ir kur ga­lio­ja. „Kre­di­ti­nė­mis kor­te­lė­mis ga­li­ma draus­ti ir šei­mą – su­tuok­ti­nį ir vai­kus. Bet už­sie­ny­je nie­kas ne­sup­ras, ko­dėl vai­kų ir tė­vų pa­var­dės skir­tin­gos – -ytės, -ai­tės, -ie­nės ir -ai­čiai. To­dėl bū­ti­na tą iš­ra­šą, san­tuo­kos, gi­mi­mo liu­di­ji­mus iš­si­vers­ti ir vež­tis kar­tu“, – mi­ni Vai­da.

Tie­sa, daž­nai ky­la klau­si­mų ir per­kant po­ves­tu­vi­nę ke­lio­nę. Pa­si­ro­do, te­rei­kia nu­spręs­ti, ko­kią pa­var­dę no­rė­si­te tu­rė­ti ke­lio­nės me­tu. „Ma­žiau do­ku­men­tų tvar­ky­mo bū­tų, jei mo­te­ris dar nau­do­tų mer­gau­ti­nę pa­var­dę, nors ves­tu­vės ir įvy­ku­sios. Jei­gu ke­lio­nė vyks ta­da, kai mo­te­ris jau bus pa­si­kei­tu­si do­ku­men­tus, pla­nuo­jant rei­kia nu­ro­dy­ti bū­si­mą pa­var­dę ir spė­ti lai­ku pa­si­keis­ti as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę ar pa­są, drau­di­mą ir pan.“, – pa­ta­ria Vai­da.

Iš­vy­kus į ke­lio­nę, bū­ti­na ir pa­tiems ži­no­ti, ko­kiais at­ve­jais ke­liau­to­jas yra ap­draus­tas. „Ga­li bū­ti drau­džia­mas ba­ga­žas, taip pat mir­ties ar neį­ga­lu­mo, ke­lio­nės at­šau­ki­mo at­ve­jais, yra ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mas ir pan. Mes siū­lo­me vi­sa­da pa­siim­ti bū­ti­nos me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos drau­di­mą, kad bent vais­tai, li­go­ni­nės pa­slau­gos bū­tų su­teik­tos“, – tei­gia Vai­da. Daž­niau­siai žmo­nės ren­ka­si ba­ga­žo, as­mens ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ir skry­džio at­šau­ki­mo-neį­vy­ki­mo drau­di­mus.

Ren­kan­tis drau­di­mą, kai­na kei­čia­si nuo ke­liau­jan­čių­jų am­žiaus ir nuo to, kur no­ri­ma ke­liau­ti, pa­vyz­džiui, imant drau­di­mą, ga­lio­jan­tį vi­sa­me pa­sau­ly­je, rei­kės su­mo­kė­ti kur kas dau­giau nei ga­lio­jan­tį tik Eu­ro­po­je.

Taip pat ren­ka­ma­si ir pa­gal pla­nuo­ja­mą veik­lą. „Sli­di­nė­jan­tiems daž­nai pa­siū­lo­me as­mens ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mą, nes nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, ką ga­li už­kliu­dy­ti ir su­žeis­ti čiuož­da­mas. Tie­sa, kom­pen­sa­ci­jos mo­ka­mos, jei, pa­vyz­džiui, už­da­ry­tos sli­di­nė­ji­mo tra­sos, nors klien­tas iki nu­vy­ki­mo ten to ne­ži­no­jo. Drau­džia­mi ir pa­ties ke­lei­vio pa­vė­la­vi­mo at­ve­jai – jei pa­ts pa­vė­la­vo į skry­dį“, – apie drau­di­mo su­bti­ly­bes pa­sa­ko­ja Vai­da.

Šaltinis - etaplius.lt