Vos prieš 300 metų pagrindinė susisiekimo rūšis buvo pėsčiomis. Miestų dydis buvo toks, kad galima būtų susisiekti pėsčiomis. XIX a. pabaigoje Vilniuje buvo tramvajus. Jis vadinosi Vilniaus arklinis tramvajus. Jis turėjo 2 arklio galias. Nuo kalno pradėdavo važiuoti greičiau, o į kalną lėčiau.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„Mokslo sriuba“: apie COVID-19 pandemiją (video) Tai - ilgiausia kelionė, kurią „Google Maps“ leidžia įveikti pėsčiomis - kas nori pasivaikščioti? Saulės energijos revoliucijos gidas Ištyrė, kokį stulbinamą poveikį sveikatai turi toks maitinimosi režimas: jokio apribojimo, bet valgoma tik 10 valandų per parą Šis tas, ko tikriausiai nežinojote apie Sepuku - šis ritualas vargiai gali būti laikomas savarankiška savižudybe

„Sunku pasakyti, kokios grūstys buvo su vežimais, bet šiandien kamščiai miestuose yra tikras galvosūkis. „Tiesiog neįmanoma“, – sako Kinijos kelių policijos pareigūnas. Kinijos greitkeliuose kamščiai kartais pasiekia net per 100 km. ilgį. Vairuotojai keliuose praleidžia kelias paras, nes greitis siekia vos 5 km/h. Vilniuje, per piko valandą važiuoja apie 65 000 automobilių. Mes, šimtai tūkstančių gyventojų, deginame savo laiką ir energiją spūstyse. Ar žinojome, kad per metus vidutiniškai susidaro nuo vienos iki dviejų savaičių, kurias praleidžiame tiesiog stovėdami kamštyje?“ – sudomina „Mokslo sriubos“ savanoriai.

TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.

Patronažą šviesiai suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Šaltinis - alkas.lt