Po Berlyno atakos Vokietija griežtina taisykles migrantams, kurie gali kelti saugumo pavojų. Vyriausybė pristatė naują planą, kuris turi padėti šaliai apsisaugoti nuo terorizmo. Tarp numatytų priemonių – sekimo įtaisai ir ilgesnis įkalinimas laukiant deportacijos.

Vokietija, tapusi trokštamiausiu visų Europą užplūdusių migrantų rojumi, po teroro akto kalėdinėje mugėje Berlyne imasi griežtinti saugumo priemones prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių atžvilgiu – pirmiausia tų, kurie neturi reikiamų dokumentų ir įtariami kaip galintys kelti pavojų saugumui.

Naujasis Vokietijos vyriausybės planas, kurį pristatė vidaus ir teisingumo ministrai, atstovaujantys abiem kanclerės Angelos Merkel valdančiosios koalicijos politiniams blokams, apima ir tokias priemones kaip elektroninis imigrantų sekimas bei prievartinės deportacijos asmenų, kurie turėjo išvykti, bet to nepadarė.

Po kelių smurtinių išpuolių ir galiausiai 12 gyvybių nusinešusio teroro akto, kurį prieš Kalėdas Berlyne įvykdė migrantas iš Tuniso, priblokšta kanclerė pažadėjo reaguoti greitai, kad šalis būtų apsaugota nuo terorizmo. Praėjusią savaitę ji sakė, kad visi, kurie neturi teisės pasilikti, privalo išvykti.

Imigracija jau yra viena svarbiausių temų artėjant rugsėjį numatytiems rinkimams Vokietijoje. Ji tapo ir silpnąja A. Merkel vieta, nes migrantams užplūdus Europą kanclerė atvėrė savo šalies duris sakydama, kad Vokietija priims juos „be ribų“. Manoma, jog tokia jos politika paskatino netgi dar didesnį atvykėlių antplūdį. Nuo pat pradžių skambėjo perspėjimai, jog tai didina grėsmes milijonams vokiečių. Dabar daugiausia gyventojų ir stipriausią ekonomiką Vakarų Europoje turinti šalis ėmėsi reformuoti savo prieglobsčio teikimo sistemą, kurioje išryškėjo rimtų spragų. Skeptikai abejoja, ar tai padės.

Melas užtrauks apribojimus

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

IMIGRANTAI NORVEGIJOJE: KIEK JŲ, KAS JIE IR IŠ KUR? Austrija atmeta ES kvotas imigracijai: „Atsakymas ir toliau bus ne” Į NORVEGIJĄ ATVYKSTA MAŽIAU IMIGRANTŲ Didžiausia pabėgėlių stovykla Europoje: skirti milijonai, o sąlygos siaubingos DANIJA ATSISAKO PRIIMTI JUNGTINIŲ TAUTŲ PABĖGĖLIŲ KVOTĄ

Pristatydamas vyriausybės planą, teisingumo ministras socialdemokratas Heiko Maasas vardijo naujas priemones: griežtesni gyvenamosios vietos įsipareigojimai tiems, kurie klastojo savo tapatybę, lengvesnės deportavimo taisyklės, griežtesnis potencialiai pavojingų individų sekimas.

Prieglobsčio prašytojams, kurie meluoja apie savo tapatybę, bus uždrausta keliauti Vokietijoje, o tuos, kurie negaus prieglobsčio, iki deportacijos bus galima kalinti 18 mėnesių (dabar leidžiama 3 mėnesius).

Tie, kuriuos žvalgyba laikys potencialiai pavojingais, turės ant kulkšnių dėvėti specialius asmens tapatybės atpažinimo įtaisus, pagal kuriuos GPS sistema nustatys jų buvimo vietą. Iki šiol tokios „apyrankės“ ant kojų buvo segamos tik nusikaltėliams, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, atsėdėjusiems kalėjime bent trejus metus ir paleistiems pirma laiko.

Ministras H. Maasas pripažino, kad šie įtaisai nėra panacėja, bet jie palengvins saugumo pareigūnų darbą.

Savo ruožtu Krikščionių demokratų sąjungai (KDS) priklausantis vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as kalbėjo apie platesnes derybas su kilmės šalimis, į kurias Vokietija norės deportuoti prieglobsčio negavusius imigrantus. H. Maasas ragino stabdyti paramą nebendradarbiaujančioms šalims, kurios atsisakys priimti deportuojamus asmenis.

Radikalai šalyje

Po Berlyno atakos ministras Th. de Maiziere'as pripažino, jog Vokietijoje yra 550 potencialiai pavojingų islamistų. Apie pusė jų neturi Vokietijos paso, mažiausiai 62 negavo prieglobsčio. Į tą sąrašą įėjo ir tunisietis Anisas Amri, gruodžio 19 dieną sunkvežimiu traiškęs žmones Berlyne. Pabėgusį 24 metų A. Amri po keturių dienų nušovė Italijos policija. Už šią ataką atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“.

Visuomenę ypač papiktino vėliau paaiškėjusios aplinkybės, jog A. Amri jau buvo atsidūręs saugumo tarnybų akiratyje ir turėjo būti išsiųstas atgal į Tunisą, bet ši šalis nepripažino jo savo piliečiu ir atsisakė priimti. Kovos su terorizmu pareigūnai žinojo, kad A. Amri naudojosi skirtingomis tapatybėmis, buvo susijęs su radikaliais islamistais ir internete ieškojo informacijos, kaip pasigaminti bombų.

„Negalima atsieti saugumo nuo prieglobsčio politikos, – sakė KDS priklausantis parlamentaras Stephanas Mayeris. – A. Amri atvyko į Vokietiją, apsimetęs pabėgėliu. Kuo daugiau žmonių čia atvyksta, tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų bus piktadarių.“

Prieš kelias dienas Vokietijos vidaus saugumo šefas Hansas-Georgas Maaßenas perspėjo, jog radikalusis islamizmas šalyje ne tik stiprėja, bet ir tampa vis labiau decentralizuotas, todėl susekti radikalus darosi vis sunkiau.

H.-G. Maaßenas pateikė tokius skaičius: salafitų – fundamentalistų musulmonų sunitų – skaičius Vokietijoje viršijo 9700. 2011 metais jų buvo 3800. Pasak jo, anksčiau didesnę įtaką turėjo tik atskiri individai, o dabar – ištisos grupelės. Jas stebėti daug sunkiau nei kelis pavienius asmenis.

Kritikų balsai

Vyriausybės planui dar turi pritarti parlamentas, bet tikimasi, kad jis tai be vargo padarys, nes jam pritaria abi didžiosios koalicijos partnerės. Opozicinės partijos nusiteikusios kur kas skeptiškiau.

Žaliųjų partijos pirmininkė Simone Peter vyriausybės planus vadino nieko nepakeisiančia simboline politika. Ji sakė, kad A. Amri atveju nebūtų padėjęs nei segamas sekimo įtaisas, nei vaizdo sekimo kameros.

Socialistinės Kairės partijos lyderis Berndas Riexingeris netgi ragino vidaus reikalų ministrą atsistatydinti, apkaltinęs jį griežtesniais įstatymais mėginant nukreipti dėmesį nuo savo atsakomybės. Jis tikino, kad įstatymų pakanka, tik neaišku, kodėl jie nebuvo pritaikyti.

Bavarijos pabėgėlių tarybos atstovas Stephanas Dünnwaldas nurodė, kad šiuo metu Vokietijoje yra 160 tūkst. asmenų, kurių prieglobsčio prašymai nebuvo patenkinti. Jis klausė, ar valdžia juos visus nori uždaryti į siūlomus „repatriacijos centrus“ prie oro uostų. Tokių stovyklų steigimas būtų jau netoli nacistinės valstybės...

Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas reikalavo, kad Italija ir Graikija reikalui esant būtų išbrauktos iš Europos laisvo judėjimo Šengeno zonos, jei nevykdys savo įsipareigojimų keistis duomenimis apie nusikaltėlius. Jo manymu, asmenys, keliaujantys lėktuvais ar sausuma, tų šalių pasienyje turi būti tikrinami.

Siūlymams nutraukti paramą nebendradarbiaujančioms šalims arba kitaip jas bausti nepritaria tie, kurie mano, kad tai pakenktų jų demokratinei plėtrai. Iš dalies dėl to buksuoja planas paskelbti Tunisą, Maroką ir Alžyrą saugiomis kilmės šalimis. Toks jų statusas labai apsunkintų tų šalių piliečių galimybes legaliai pasilikti Vokietijoje. Įstatymas, kuriam pritarė Bundestagas, jau daugelį mėnesių stringa parlamento aukštuosiuose rūmuose. Daugiausia jį ten blokuoja žalieji, susirūpinę žmogaus teisių padėtimi šiose trijose Šiaurės Afrikos šalyse.

Yra nesutarimo ir dėl kitų pasiūlymų, įskaitant raginimus griežtinti šeimų susijungimo taisykles, kad asmuo, gavęs prieglobstį Vokietijoje, negalėtų atsigabenti ir visos gausios savo giminės.

Bent 16 žemių priešinasi Th. de Maiziere'o planui centralizuoti Vokietijos vidaus saugumo agentūras ir plėsti federalinės policijos galias.

Srautas sumažėjo

Nuo 2015 metų į Vokietiją atvyko daugiau kaip milijonas migrantų. Vokietijos institucijos nebuvo pasirengusios tokiam antplūdžiui. Manoma, kad daugelio atvykėlių tapatybės niekada nebuvo nuodugniai patikrintos. Būta gausių pranešimų, kad migrantai tyčia išmesdavo asmens dokumentus, kad nuslėptų kilmę. Kiti, būdami bėgliai iš karo zonų, iš tiesų jų neturėjo. Kai kurie Vokietijos politikai ragina atlikti visų migrantų tapatybės patikrą, tačiau kažin ar tai realu. Tokia procedūra gali užtrukti ne vienus metus.

Tačiau naujausi skaičiai rodo, kad 2016 metais atvykėlių srautas smarkiai sumažėjo. Vokietijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad per praeitus metus į Vokietija atvyko apie 280 tūkst. naujų prieglobsčio ieškotojų – 610 tūkst. mažiau negu 2015-aisiais, kai šalį užplūdo 890 tūkst. migrantų.

Atvykėlių smarkiai sumažėjo kovą uždarius vadinamąjį Balkanų maršrutą, taip pat Europos Sąjungai susitarus su Turkija, kad mainais į finansinę paramą ji neleis migrantams patekti į Europą per Egėjo jūrą.

Tačiau prašymų suteikti prieglobstį registravimas smarkiai atsilieka nuo faktinio atvykimo, todėl daugelis 2015 metais į Vokietiją atkeliavusių migrantų dokumentus oficialiai pridavė tik pernai. Paskelbta statistika rodo, kad pernai buvo pateikti 745 545 prašymai suteikti prieglobstį – 286 869 daugiau negu 2015-aisiais.

Be to, ėmus griežtinti prieglobsčio suteikimo taisykles ir stiprėjant priešiškoms nuotaikoms visuomenėje, vis daugiau migrantų savanoriškai sutinka grįžti, iš kur atvykę. Mainais į tai iš vyriausybės jie gauna nemenkas pinigų sumas. Tokiems žmonėms žadama mokėti dar daugiau, jei jie paskubės išvykti. Tokiu būdu Vokietiją jau paliko keliolika tūkstančių atvykėlių iš Balkanų ir kitų šalių.

Saugumas prieš privatumą

Th. de Maiziere'as pabrėžė, jog pristatytas saugumo reformos planas rodo, kad sunkiais laikais valdžia gali pasirūpinti Vokietijos piliečių saugumu nesiimdama neproporcingai riboti jų pagrindinių teisių ir laisvių. Tai opi tema ne tik Vokietijoje, bet ir pasaulyje.

Pastaraisiais metais teroristinės grėsmės iš tiesų sumažino įvairias piliečių laisves ir paskatino diskusijas, ar individo laisvių apribojimai yra kaina, kurią tenka mokėti už didesnį saugumą.

Vokietijos visuomenė taip pat draskoma šio prieštaravimo – ji nori išsaugoti ir saugumą, ir privatumą, tačiau dažnai tai sunkiai suderinama.

Šaltinis - lžinios.lt

Parengė Viljama SUDIKIENĖ