Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Mileną Medineckienę, kuri papasakojo, koks yra šiuolaikinis mokslininkas(-ė) ir kokios jo(s) darbo galimybės.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„Mokslo sriuba“: apie COVID-19 pandemiją (video) Tai - ilgiausia kelionė, kurią „Google Maps“ leidžia įveikti pėsčiomis - kas nori pasivaikščioti? Saulės energijos revoliucijos gidas Ištyrė, kokį stulbinamą poveikį sveikatai turi toks maitinimosi režimas: jokio apribojimo, bet valgoma tik 10 valandų per parą Šis tas, ko tikriausiai nežinojote apie Sepuku - šis ritualas vargiai gali būti laikomas savarankiška savižudybe

„Visų pirma, jaunasis mokslininkas (-ė) – tai veiklus ir ieškantis naujų galimybių ne tik mokslinių darbų rašyme – tad jis(ji) laiką leidžia tikrai ne vien bibliotekose – sutiksime jį(ją) įvairiose paskaitose, posėdžiuose, dalyvaujant įvairiuose sumanymuose – ten kur kuriama vertė, priimami svarbūs sprendimai Lietuvos mokslo ateičiai,“- sakė Dr. Milena Medineckienė.

Be to, jaunieji mokslininkai išties veiklūs – jie rengia įvairias išvykas, mokymus, stovyklas moksleiviams. Taip pat dalijasi gerąja patirtimi, dirbdami su bendraminčiais – panašiomis sąjungomis – užsienyje. Be to, palaiko glaudžius ryšius su stambiomis įmonėmis, verslininkais, kuriems gali būti svarbūs ir naudingi praktiškai pritaikomi mokslinių darbų rezultatai.

Darbas Lietuvoje ar užsienyje?  

Sustabarėjęs aukštojo mokslo pertvarkymas, itin skurdūs ne vien mokytojų, bet ir dėstytojų atlyginimai – verčia dažną mokslininką susimąstyti apie darbą užsienyje. Tačiau prošvaisčių jauniesiems mokslininkams Lietuvoje visgi yra, o svarbiausia, kad – daug galimybių išnaudoti įgytus gebėjimus ir sužibėti savo šalyje.

Kaip teigė dr. Milena Medineckienė, galimybių jaunam mokslininkui Lietuvoje išties daug. „Apstu įvairių programų, sumanymų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurie leidžia tęsti, plėtoti mokslinius tyrimus, susipažinti su naujomis kultūromis, užmegzti ryšius su mokslininkais visame pasaulyje – tereikia domėtis ir nebijoti žengti iš už saugios zonos ribų.“

Vienas iš būdų mokslininkams sulaukti pripažinimo – tai Geriausių mokslinių darbų varžytuvės, kuriose, kasmet skatinami dalyvauti visuose mokslo srityse, doktorantūros darbus rašantys mokslininkai.

„Sumanymu siekiama skatinti doktorantus ruošti aukšto lygio mokslinius darbus, kurie pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, skatinti visuomeninį ir mokslinį bendradarbiavimą, skatinti Lietuvos mokslininkus vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą,“ – sakė dr. Milena Medineckienė.

Apie ką rašo jaunieji mokslininkai?

Geriausių mokslinių darbų autorius renka ir vertina komisija, sudaryta iš nepriklausomų ekspertų. Ir čia verda ne ką mažesnės kovos, ne tik tarp jaunų mokslo daktarų, bet ir tarp aukštojo mokslo įstaigų.

Šiais metais, į geriausiųjų gretas pateko 11 mokslinių darbų – tai Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno Technologijos Universiteto, Vytauto Didžiojo Universiteto, Klaipėdos Universiteto, bei  Lietuvių kalbos instituto jaunųjų mokslininkų darbai.

Pasak dr. Medineckienės, jaunieji mokslininkai nagrinėja išties įdomias ir labai skirtingas sritis. Štai humanitarinių ir socialinių mokslo sričių darbų temos pavyzdžiai: rašoma apie asmeninių ir organizacinių vertybių varžymosi stiprinimą; kitame darbe nagrinėjama vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų koklininkystė Klaipėdoje – inovacijų ir kultūrinių papročių persipynimas bei daugelis kitų temų.

Fizinių, technologinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslo sričių temos, skamba dar neįprasčiau. Pavyzdžiui, „Terahercinių vaizdų užrašymo matricos, veikiančios kambario temperatūroje“ arba „Kompaktiško spektroskopinio terahercinio vaizdinimo sprendimai, naudojant GaAs/AlGaAs ir InGaAs puslaidininkinius nanodarinius“.

Iš vienuolikos apdovanotų, bus atrinkti du geriausi 2016 metų darbai. Kas nugalės varžybas ir kurie darbai bus pripažinti geriausiais, sužinosime rudenį vyksiančiame renginyje, Prezidentūroje, kur nugalėtojai bus apdovanoti pačios Ekselencijos Prezidentės Dalios Grybauskaitės.