Milda KNIEŽAITĖ

Į Lietuvą grįžta vis daugiau emigravusių žmonių. Kaip jiems sekasi grįžus ir kokios kliūtys Lietuvoje sulaiko grįžti kitus, kalbėta per mokslinio tyrimo „Savi ar svetimi? Grįžusių migrantų integracija į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę“ rezultatų pristatymą ir jį papildžiusią globalios Lietuvos profesionalų diskusiją.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) surengta konferencija „Pranašai savame krašte: į Lietuvą grįžusių migrantų patirtys“ sutraukė ir daug grįžusiųjų. Jie taip pat aktyviai diskutavo, dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis.

Iš ilgesio ir dėl profesinių galimybių

Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) mokslininkų atliktas tyrimas keliais aspektais. VPVI tyrimų vadovas ir VU TSPMI docentas dr. Egidijus Barcevičius domėjosi aukštos kvalifikacijos sugrįžusiaisias. Pasak tyrėjo, buvusi labai didelė emigracija per pastaruosius kelerius metus sumažėjo ir matyti tam tikras imigracijos srautas. Pavyzdžiui, vien 2013 metais, Statistikos departamento duomenimis, buvo apie 20 tūkst. sugrįžusių Lietuvos piliečių. Jų istorijos labai skirtingos, tačiau pamėginta įžvelgti tam tikras tendencijas. Per tyrimą surengtos kelios sociologinės apklausos, kelios dešimtys interviu, apžvelgti aktualūs valstybės politikos dokumentai ir informaciniuose portaluose atsispindinčios sugrįžusiųjų istorijos.

Maždaug 206 tūkst. žmonių Lietuvoje turi migracijos patirties, t.y. bent metus praleido užsienyje. Didelė dalis tokios patirties įgyta dar Lietuvai neatgavus nepriklausomybę. Nuo 1990 metų jos turi maždaug 100-120 tūkst. žmonių. Kaip parodė grįžusiųjų apklausa, trečdalis užsienyje dirbo kvalifikaciją atitinkančius darbus, tačiau - tik apie 9 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Tarp visų grįžusiųjų yra maždaug 15 proc. aukštos kvalifikacijos specialistų. Kai kuriems tarsi pasitvirtino biblinė išmintis, kad savo krašte pranašu nebūsi. Kita vertus, yra pavyzdžių, kai sugrįžusieji labai kūrybingai pritaikė svetur įgytą patirtį, jų idėjos buvo laukiamos ir labai gerai sutiktos.

Tarp svarbiausių priežasčių grįžti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos migrantai minėjo ne tik šeimos, draugų, artimųjų, namų ilgesį, bet ir profesines galimybes, norą realizuoti užsienyje įgytas žinias ir įgūdžius.

Dr. E. Barcevičius pažymėjo ir tam tikrą valstybės vaidmenį, atsiskleidusį apklausose ir interviu. Kai kurios valstybės programos, tiesiogiai net nesiejamos su migracijos politika, taip pat padeda žmonėms grįžti. Kaip parodė jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių apklausa, svarbiausia grįžimo priežastis - padirbėti Lietuvos viešajame sektoriuje. Ir vėliau jiems nėra problemų rasti darbą Lietuvoje. Keli informacinių technologijų specialistai grįžo, kad galėtų dirbti „Barclays“ technologijų centre - valstybė nemažai prisidėjo, kad jis įsikurtų Lietuvoje. Mūsų valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos programos padėjo grįžti kai kuriems mokslininkams.

Kaip priimami Lietuvoje

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„Mokslo sriuba“: apie COVID-19 pandemiją (video) Tai - ilgiausia kelionė, kurią „Google Maps“ leidžia įveikti pėsčiomis - kas nori pasivaikščioti? Saulės energijos revoliucijos gidas Ištyrė, kokį stulbinamą poveikį sveikatai turi toks maitinimosi režimas: jokio apribojimo, bet valgoma tik 10 valandų per parą Šis tas, ko tikriausiai nežinojote apie Sepuku - šis ritualas vargiai gali būti laikomas savarankiška savižudybe

Aukštos kvalifikacijos grįžusieji patvirtino, kad jų migracijos patirtis padėjo rasti darbą Lietuvoje, jiems pavyko pritaikyti užsienyje įgytas žinias bei gebėjimus. Pasak tyrėjo, darbdaviams svarbiausia - kompetencija, bet migracinė patirtis dažnai padeda įgyti tokių žinių ir kvalifikacijos, kurios nebūtų galima įgyti Lietuvoje. Vis dėlto kai kurie interviu su grįžusiais mokslininkais rodo, kad yra problemų. Pirmiausia - sistemos uždarumas. Nėra lengva gauti nuolatinę poziciją mūsų universitetuose. Konkursai dažnai būna neskaidrūs, nevieši, neaiškūs. Taip pat minėtas didžiulis biurokratizmas ir menkas kolegiškumas bei tarptautiškumas, bandymai kurti "lietuvišką mokslą".

"Apie valstybės vaidmenį galima labai įvairiai mąstyti. Daugelis sugrįžusiųjų, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, sakė, kad nereikia jokios specialios valstybės politikos: tegu pagerėja ekonominė, socialinė, mokslo padėtis, ir grįš žmonių. Kita vertus, matyti, kad svarbios ir tokios elementarios priemonės kaip informavimas ar pagalba grįžusiųjų vaikams Lietuvoje integruotis, - kalbėjo dr. E. Barcevičius. - Kiek valstybė turi būti aktyvi skatindama sugrįžimą, ypač turint omenyje, kad pasitikėjimo valstybe lygis nėra labai didelis? Jei valstybė bandys pati ką nors įrodinėti ar organizuoti, tikimybė, kad pavyks, nėra didelė. Iš tikrųjų valstybė turėtų palaikyti, kurti priderančią aplinką, bet labai svarbu, kad tokios iniciatyvos kaip "Globalios Lietuvos lyderiai" („Global Lithuanian Leaders“) kiltų iš visuomenės."

Pasak dr. E. Barcevičiaus, grįžtantieji pranašauja Lietuvos ekonominės padėties gerėjimą, galimybių gausėjimą ir, kaip rodo apklausos, patys siekia, ypač aukštos kvalifikacijos specialistai, prisidėti kuriant šiuolaikišką Lietuvą. Jie nebūtinai yra dalis tendencijos, bet kai kuriais atvejais patys tą naują šiuolaikiškos, gyvybingos Lietuvos tendenciją ir kuria.

Apklausų duomenimis, apie 10 proc. Lietuvos gyventojų savo šeimose turi grįžusių migrantų, apie 20 proc. - išvykusių šeimos narių. Net aštuoni iš 10 darbdavių rinktųsi ne užsienyje, o Lietuvoje darbo patirtį įgijusį asmenį, nes, jų nuomone, darbuotojui svarbu išmanyti Lietuvos rinkos specifiką, kita vertus, vadovaujamasi stereotipais apie užsienyje dirbančius lietuvius ir grįžimas matomas kaip nesėkmė. Kaip priimami migrantai Lietuvoje, konferencijoje kalbėjo VPVI tyrimų vadovė ir VU TSPMI lektorė dr. Dovilė Žvalionytė. Apie jos atliktą tyrimo dalį "Lietuvos žinios" rašė ("Migrantai Lietuvoje: savi ar svetimi", 2014 10 15).

VPVI vyr. tyrėja ir VU Filosofijos fakulteto doktorantė Irma Budginaitė pasakojo apie vieną valstybės politikos priemonių - pagalbą grįžusiųjų vaikams integruotis į Lietuvos švietimo sistemą. Šia tema "Lietuvos žinios" taip pat rašė ("Sugrįžėlių vaikai Lietuvos mokyklose", 2015 02 18).

Kaip Lietuvai pasiruošti tinkamai priimti vertingą grįžusių migrantų tarptautinę patirtį, diskutavo globalios Lietuvos profesionalai dr. Tomas Balkelis, VU Istorijos fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Milda Dargužaitė, „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje vadovė, Mantautas Paškevičius, „Strategic Staffing Solutions“ Lietuvai vadovas, Paulius Vertelka, JPP „Kurk Lietuvai“ vadovas, ir kiti renginio svečiai. Organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ l.e.p. direktorė Kotryna Stankutė – Jaščemskienė priminė labai aktyvias Malaizijos, Izraelio, Estijos valstybines programas, skirtas profesionalams pritraukti.

Diskusijoje taip pat kalbėta apie nepakantumo, nepagarbos žmogui atmosferą Lietuvoje, politinės kultūros stoką. Keltas ir dvigubos pilietybės klausimas.

Šaltinis - lzinios.lt