Tyrimas parodė, kad Lietuvos vairuotojams kelyje daugiausiai nerimo kelia ne spūstys ar dažnai aptarinėjama vairavimo kultūra, o blogos oro sąlygos. Net 40 proc. vairuojančių mūsų šalies žmonių įtampą prie vairo jaučia dėl prasto oro.

Tuo tarpu mažiausiai Lietuvos gyventojų vairuodami jaudinasi dėl nemandagaus kitų vairuotojų elgesio kelyje.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

„Tikėtina, kad žmonėms nerimą kelia ne pačios oro sąlygos, o padariniai, kuriuos jos gali sukelti – avarinės situacijos, nenumatytos aplinkybės kelyje ar net eismo nelaimės. Tokios baimės nėra pakankamai pagrįstos, nes statistika rodo, kad ne lietus ir sniegas tampa skaudžių eismo įvykių priežastimi.

Avaringiausi mėnesiai Lietuvoje – gegužė, rugpjūtis, rugsėjis ir gruodis.  Padidėjęs eismo intensyvumas ir viršijamas leistinas greitis yra pagrindinės eismo nelaimių priežastys. Skaičiai rodo, kad sausį, vasarį ir kovą, kai eismo sąlygas sunkina sniegas, įvyksta mažiausiai sunkių eismo nelaimių“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Moksleiviai įvertino praėjusius nuotolinius mokslo metus Seimo Pirmininkas kviečia aktyviai dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Ištyrė lietuvių nuotaikas po karantino: nori komfortiškai pailsėti, tikisi ir pakeliauti Padėkime skurstančių šeimų vaikams ištverti šį sunkų laikotarpį Ministerija siūlo mokslo metus tęsti iki birželio 1 d.

Net 37 proc. teigė prie vairo jaučiantys nerimą dėl galimybės pateikti į eismo įvykį. „Šie skaičiai gali iliustruoti žmonių nepasitikėjimą savo vairavimo įgūdžiais arba nerimą dėl automobilio techninės būklės“, – teigė V. Katilienė.

Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis vairuotojų bijo, kad automobilis kelyje suges, o 13 proc. nerimauja, jog važiuojant jiems prakiurs padanga ar netikėtai pasigirs apie automobilio gedimus pranešantis garsas.

Žalų ekspertė atkreipė dėmesį, kad dažniausiai Lietuvos vairuotojai pagalbą kelyje kviečiasi sugedus transporto priemonei, o ne įvykus eismo nelaimei. „Tai rodo, kad transporto priemonei sugedus jie geba operatyviai reaguoti į situaciją ir ją spręsti taip, kad gedimas jų planams pakenktų kuo mažiau“, – kalbėjo draudikė.

V. Katilienė atkreipė dėmesį, kad vyresni nei 55 metų vairuotojai mažiausiai nerimauja dėl galimo automobilio gedimo, labiausiai dėl to išgyvena 25-34 metų vairuojantys žmonės. „Tikėtina, kad vyresni vairuotojai mažiau skuba bei labiau pasitiki savo gebėjimais sklandžiai spręsti situacijas sugedus automobiliui, juk ne viena jų tikriausiai šiai grupei vairuotojų yra nutikusi. Vidutinio amžiaus vairuotojai dažniausiai leidžiasi į kelią turėdami kelionės tikslą ir susiplanavę laiką, per kiek jį turėtų pasiekti. Taigi, šiems žmonėms automobilio gedimas kelyje paprastai reiškia jų planų griūtį ir kelia daug nerimo“, – kalbėjo V. Katilienė.

Tyrimas parodė, kad 12 proc. Lietuvos vairuotojų sėda prie vairo jausdami nerimą dėl savo sveikatos. Jie bijo būti sužeisti, nerimauja dėl galimo staigaus jų sveikatos sutrikimo, kuris galėtų sukelti eismo nelaimę.

Dalis vairuotojų išgyvena ir dėl galimo kriminalinio scenarijaus: 7 proc. – dėl vairuojamo automobilio pagrobimo, o 4 proc. –  dėl jo dalių vagystės. „Nors procentas ir nėra didelis, tačiau jis parodo, kad prie vairo dalis vairuotojų jaučia nusikaltimo grėsmę ir įtampą. Tikėtina, kad tai daro įtaką ir jų vairavimo kokybei bei elgsenai kelyje. Šiems žmonėms vertėtų išsiaiškinti, ar jų baimės yra pagrįstos, stengtis vengti tamsaus paros meto ir ilgų kelionių be keleivių draugijos“, – rekomendavo draudikė.

Apklausos duomenimis, mažiausiai – tik 1 proc. – mūsų šalies vairuojantiems žmonėms rūpi kitų vairuotojų nemandagus ir grubus elgesys.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta daugiau nei 1 600 įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu šių metų vasario mėnesį atliko bendrovės „AC Nielsen Baltics“.

Šaltinis - bns.lt