Ponios ir ponai, malonu dalyvauti tokioje garbingoje ir, svarbiausia, gerą temą turinčioje konferencijoje.
Simboliška, kad visai neseniai paskirtas mūsų naujasis eurokomisaras bus kuratoriumi itin atsakingo sektoriaus, kuriam Europos Sąjunga ir konkrečiai ponia von der Leyen skiria prioritetinį dėmesį. Galime tik pasidžiaugti, kad pasiūlėme gerą kandidatą, kad geras kandidatas buvo išgirstas ir kad geras kandidatas buvo patvirtintas. Lietuva turės galimybę daryti įtaką dideliu mastu.
Visą savaitę turėjome galimybę diskutuoti ir svarstyti klausimus, kurie yra svarbūs ne tik mūsų valstybei, bet ir visam pasauliui. Tai yra dar vienas svarbus liudijimas, kad klimato kaitos ir aplinkosaugos problemos Lietuvoje sulaukia vis daugiau dėmesio.
Iš tiesų negalime tikėtis, kad mūsų šalį aplenks globalaus masto pokyčiai ar kad mums nereikės prie jų prisitaikyti. Klimato kaitos padariniai jau dabar matomi Europoje ir visame pasaulyje. Vis dažnesni ekstremalūs reiškiniai: smarkūs lietūs ir potvyniai, karščio bangos ir sausros, sukeliančios didelius miškų gaisrus.
Tai nėra smulkūs nemalonumai. Jie veikia atskirų regionų ar valstybių ekonomiką. Jie sukelia papildomų grėsmių visuomenės sveikatai.
Rimtas perspėjimo signalas mums visiems – tyrimų rezultatai, rodantys, kad visoje Europoje klimato kaita labiausiai veikia Lietuvą. Išsiskiriame pagal tokius kriterijus kaip vandens telkinių temperatūros augimas ir jūros lygio kilimas, vidutinės oro temperatūros ir kritulių kiekio didėjimas. Tačiau didžiausią įtaką klimato kaita turi trapioms ekosistemoms ir biologinei įvairovei. Nerimą kelia tai, kad dėl klimato kaitos nyksta itin retos gyvūnų bei augalų rūšys.
Glaudžiai su klimato kaita susijusios ir kitos problemos. Reikšmingai neapriboję šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų, sudarome sąlygas ir bendrai oro taršai. Daugelyje vietų, o ypač didžiuosiuose miestuose, ji toliau auga ir vis labiau veikia žmonių sveikatą, turi įtakos sergamumui bei mirtingumui. Moksliniai tyrimai rodo, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis lemia dažnesnius miokardo infarkto, kraujagyslių sistemos ligų, vaikų bronchinės astmos atvejus.
Nerimą mums turėtų kelti ir vandens tarša. Jos pasekmės juntamos daugelyje vandens telkinių, tačiau skaudžiausiai veikia Baltijos jūrą. Jau dabar kai kurios mums gerai žinomos žuvų rūšys sparčiai nyksta ar yra atsidūrusios ant išnykimo ribos.
Visi šie iššūkiai nėra nuo mūsų nutolę neapibrėžtoje ateityje. Jie reikalauja sprendimų čia ir dabar. Nuo to, kaip į juos atsakysime, gali priklausyti mūsų vaikų ir vaikaičių ateitis.
Dalis darbų jau yra padaryta. Mes turime gaires ateičiai – tereikia jomis vadovautis. Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuva siekia imtis lyderystės globaliu mastu klimato kaitos politikos srityje. Tai atsispindi ir mūsų nacionaliniuose dokumentuose – Integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato plane bei Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje. Jie rodo, kad Lietuva yra pasirengusi ne tik įgyvendinti trumpalaikius klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus, bet ir kurti bendrą ilgalaikę klimato kaitos politikos viziją.
Iki 2050 metų turime neutralizuoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį ekonomikai. Tam prireiks gerai apgalvotos, socialiai teisingos ir efektyvios ūkio pertvarkos, orientuotos į tvarų augimą.
Turėdamas tai galvoje, kartu su Latvijos ir Estijos vadovais pasirašiau bendrą dokumentą, skirtą Europos Vadovų Tarybai. Mes aiškiai išdėstėme pasiryžimą siekti klimatui neutralios ekonomikos, tačiau taip pat atkreipėme dėmesį, kad toks pokytis reikalauja tvaraus finansavimo.
Negalime leisti, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas vyktų mūsų gerovės sąskaita. Investuodami į švaresnę ir sveikesnę aplinką, kartu turime didinti Lietuvos konkurencingumą. Tik tai leis ilguoju laikotarpiu užtikrinti mūsų šalies klestėjimą.
Pirmiausia pavyzdį turi rodyti valdžios institucijos. Prieš priimdamos sprendimus, jos turi įvertinti galimą poveikį aplinkai. Tam šiuo metu vis dar skiriama per mažai dėmesio. Todėl inicijuosiu Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, numatančias privalomą iniciatyvų poveikio vertinimą aplinkos, įskaitant ir klimato kaitą, atžvilgiu.
Maža to, jau netrukus Prezidentūros durys bus atvertos tolesnėms diskusijoms aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais. Aš asmeniškai skatinsiu ieškoti sutarimo, ką galime ir turime padaryti dėl žalesnės ir švaresnės Lietuvos.
Todėl jau šiandien kviečiu visus burtis į Žalios Lietuvos iniciatyvą ir diskutuoti, kaip mes galime prisidėti prie pokyčių.
Kviečiu verslo, pramonės, nevyriausybines organizacijas, savivaldos, aplinkosaugos, mokslo ir tyrimų institucijas suvienyti jėgas ir tartis, kokių tolesnių žingsnių mums reikia, kad prisidėtume prie klimato kaitos ir taršos mažinimo.
Kviečiu visus žmones užsiimti Žalios Lietuvos kūryba!
Šaltinis - lrp.lt