Jūratė MIČIULIENĖ / lzinios.lt

Vilnietis verslininkas Sigitas Žilius su penkiais bičiuliais leidosi Karibų jūros piratų keliais. Per 40 dienų apkeliavo septynias Centrinės ir Pietų Amerikos šalis. Vienai parai stabtelėję pirmojoje šalyje - Kuboje - pasijuto tarsi atvykę į savo jaunystės laikus - nei mobiliųjų, nei interneto.

Nusileidus Havanoje pirmiausia keliauninkams teko atstovėti kelių valandų eilę. Vietinei saugumo tarnybai kompanija iš pradžių sukėlė susidomėjimą - ir ką gi jie ketina veikti tik vieną parą. "Įsitikinus, kad mes ne kokie nors narkotikų prekeiviai, buvome įleisti į Kubą", - pasakojo S.Žilius.

Partijai artimi asmenys

Norėdami pamatyti, kaip gyvena kubiečiai, vyrai nusprendė apsistoti ne viešbutyje, o pas gyventojus. Kaip vėliau sužinojo, turistų apgyvendinimo ir kitas paslaugas (taksi, maitinimo) gali teikti tik valdžiai artimi žmonės. "Apsigyvenome bute, kuris turi penkis miegamuosius. Šeimininkė - vieno iš partinių bosų našlė. Šį būstą iš turtingųjų jie nacionalizavo po revoliucijos, dabar nuomoja turistams", - pasakojo pašnekovas.

Dar įdomi detalė, kad Kuboje veikia dvi pinigų sistemos. Vieni mokami valstybės pareigūnams. Jie nekonvertuojami, už juos galima pirkti tik valstybinių parduotuvių tinkle, kuriame apskritai nėra ko pirkti. "Į šalį atvykę turistai savo valiutą išsikeičia į "kukus". Juodojoje rinkoje nekonvertuojami pinigai su konvertuojamais "kukais" turi tam tikrą kursą, - pasakojo S.Žilius. - Valdininkai yra priversti savo nekonvertuojamus pinigus keisti į "kukus" juodojoje rinkoje."

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Per karantiną lėktuvų keleivių sumažėjo 97 proc. Turtingi amerikiečiai su draugais skrido į Sardiniją, bet galiausiai atsirado Birmingame ir dabar yra labai pasipiktinę Lietuvai – įspėjimas dėl keliautojų teisių apsaugos Susisiekimo ministerija užsakomaisiais skrydžiais į Lietuvą jau sugrąžino 2526 piliečius Tyrimas: ką Lietuvos žmonės vadina idealiomis atostogomis

Kaip teko patirti keliautojams, apie valdžią ir jos sprendimus iš vietinių gyventojų nieko neįmanoma išpešti - jie tiesiog tokiomis temomis nekalba. "Jei tik kalba pasisukdavo politikos link, kubietis nutraukdavo pokalbį pareikšdamas, kad šita tema nekalba. Gali viską pasakoti apie savo šeimą, bet tik ne apie valdžią. Tai mums buvo gana keista", - sakė pašnekovas.

Automobilis be langų ir šviesų

"Vakare išėjome pasivaikščioti po miestą. Po kiek laiko užklupo tropinė liūtis, pylė tarsi iš kibiro, gatvių apšvietimo nebuvo jokio, retas pastatas buvo apšviestas, ėjome, galima sakyti, apgraibomis, - pasakojo S.Žilius. - Per liūtį niekaip negalėjome surasti taksi, susistabdėme kažkokią mašiną ir tik atsisėdę pamatėme, kad tai - kokių 70 metų senumo amerikietiškas automobilis, jis turėjo tik priekinį ir užpakalinį stiklą. Šonuose langų nebuvo, jie tiesiog buvo užtraukti maišais, kad vanduo ne taip pliauptų. Automobilyje nedegė prietaisų skydelis, jokių elektros prietaisų. Nedegė net jo išoriniai žibintai. Vairuotojas sugebėjo gana dideliu greičiu per Havaną vinguriuoti tarp daugybės kitų automobilių - orientuodamasis pagal jų šviesas. Paskui pajutome, kad mūsų "taksi" neturi net išmetimo vamzdžio, visas "kvapas" eina tiesiai į saloną. Kadangi jis buvo be langų, tai nelabai ir prisikvėpavome."

Pagrūmojo policininkui

Rytą keliauninkai suskubo į paplūdimį. Turėdami nedaug laiko ėmė dairytis taksi. Tarsi pagavusi jų žvilgsnius vyrus maloniai pakvietė vairuotoja moteris. Kai važiuojant juos norėjo stabdyti kelių policininkas, automobilį vairuojanti gana prabangiai apsirengusi ponia tik švelniai pagrūmojo pirštuku, kad to nedarytų, ir policininkas kaip nuplikytas atšoko. "Taip ir supratome, kad automobilį vairuoja, kaip ir kitas paslaugas turistams teikia, tik partijai artimi asmenys, galintys pagrūmoti ir policininkui", - sakė S.Žilius.

Jam į akis krito Kubos automobilių senumas. "Kadangi kubiečiams neleidžiama įsigyti naujų automobilių, jie labai saugo senus. Daugeliui - po 70-80 metų, - pasakojo verslininkas. - Jie glaistomi, perdažomi keliolika sluoksnių. Vieno automobilio nulūžęs sparnas kaip medžių rievės išdavė jo metus - buvo matyti, kiek daug kartų jis perdažytas. Sluoksnis vos ne piršto storio."

Pramogos be TV ir interneto

Havanos paplūdimys, pašnekovo teigimu, yra fantastiškas - švarus ir gražus. "Savaitgalį jis buvo sausakimšas - šokoladinė pakrantė, kiek matyti, kokie 7 kilometrai į vieną ir tiek pat į kitą pusę. Atrodė, visa Havana linksminasi paplūdimyje, nes daugiau jokių pramogų Kuboje nėra. Tai labai primena mūsų tėvų jaunystės laisvalaikio galimybes, kai nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei kompiuterių, nei televizijos, - pasakojo S.Žilius. - Vienintelė pramoga - šokiai, muzika ir saulė."

Kadangi pramogų trūko, keliauninkai susigundė pramogauti kubietiškai. Paplūdimyje vaikščiojo vyrų trupė su gitaromis, pučiamaisiais, mušamaisiais instrumentais. Už 5 dolerius jie siūlėsi atlikti dvi dainas. "Pasiderėjau, paprašiau trijų dainų. Labai malonūs muzikantai negudraudami už 5 dolerius grojo mums visą pusvalandį. Apskaičiavau, kad ir visas vakaras kompanijai susimetus nebrangiai išeitų (penkios valandos gyvos muzikos už 50 dolerių), - teigė pašnekovas. - Vos nesusigundėme surengti tokio vakarėlio tiesiog paplūdimy. Tačiau užteko ir to pusvalandžio. Kai tik suskambo muzika, aplink visi pakilo šokti. Toks įspūdis, kad kubiečiai visada pasirengę švęsti."

Revoliucijos eksportas

Ispanų imperijai priklausiusi Kuba jai buvo labai ištikima dėl vienos paprastos priežasties - bijojo Karibų jūroje knibždančių piratų, kurie puldinėjo ne tik laivus, bet ir miestus. Tikėdamasi ispanų kariuomenės apsaugos Kuba Ispanijai buvo labai paklusni. Iš savo kolonizatorių ji net buvo gavusi ištikimiausios salos titulą.

Galerija: (4 nuotraukos)

"Dabar kubiečiai labai ištikimi revoliucinėms Fidelio Castro idėjoms. Nuo Sovietų Sąjungos laikų revoliuciją eksportuodavo į Pietų Ameriką, - pasakojo S.Žilius. - Ir tai jie sėkmingai daro iki šiol. Iš Venesuelos gauna naftos ir kitų išgyventi būtinų žaliavų, o Venesuelai siunčia savo gerai parengtus gydytojus. Juos valdžia išsiunčia ten dirbti ir skleisti socialistinių idėjų. Beje, Kubos medicina labai aukšto lygio, vaikų mirtingumas labai mažas, kubiečių vidutinė gyvenimo trukmė - 77 metai. Tokius rodiklius turi net ne visos Europos Sąjungos šalys. Kuba į Venesuelą masiškai eksportuoja ne tik savo gydytojus, bet ir mokytojus, muzikantus. Abiejų šalių vadovai labai artimai bendrauja."

Nušiurusi Havana keičiasi

Keliautojai pastebėjo, kad tarp apšiurusių Havanos pastatų jau randasi ir modernių "perliukų". "Kubos valdžia sudarė sąlygas atsirasti partijai palankiam vietinių turtuolių sluoksniui, kuriam leidžiama pirkti gražiausius sostinės namus ir juos remontuoti. Tikiu, kad naujieji turtuoliai greitai Havaną pakeis. Kas nori pamatyti autentišką, klasikinę socialistinę F.Castro Havaną, turi paskubėti ten apsilankyti kuo greičiau", - teigė S.Žilius.

Šaltinis - lzinios.lt