Parengė Irma BARANAUSKAITĖ

Kremliaus viltys dėl dalinio JAV sankcijų panaikinimo Rusijai išgaravo didėjant įtampai tarp  Maskvos ir Vašingtono. Vis dėlto Rusija ir toliau gali pasikliauti draugais ir partneriais  Europoje siekdama sankcijų sušvelninimo ar panaikinimo, rašo „Newsweek“.

Pavyzdžiui, kalboje Europos Vadovų Tarybai spalio 10 dieną Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pažymėjo, kad sankcijos Rusijai yra neveiksmingos, o Rusijos įvykdyta Krymo aneksija „negrįžtama“.

Kadenciją pradėjus JAV prezidentui Donaldui Trumpui Kremlius manė gavęs šansą derėtis su Jungtinėmis Valstijomis, kad sankcijos būtų sušvelnintos. Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis Rusija gali pasiekti savo tikslų sutelkdama dėmesį į Europą.

Pažymėtina, kad R. Radevo pozicija yra populiari regione, o su tuo susiję šių Europos šalių interesai Rusijos energetikos sektoriuje.

Rusijos atžvilgiu JAV ėmė elgtis gana griežtai. Tai kelia nerimą toms Europos šalims, kurioms sankcijos Rusijai taip pat nepalankios. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė sureagavo tiek į JAV sankcijas Rusijai, tiek į Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

Vis dėlto tradiciškai Maskvai malonūs Vokietijos socialdemokratai veikiausiai nedalyvaus naujajame Angelos Merkel kabinete po nesėkmingo pasirodymo rugsėjo 24-osios rinkimuose. Dėl šių priežasčių prorusiški balsai Bundestage gali susilpnėti.

Jungtinės Valstijos ir Vakarų Europa gali nenorėti sankcijų Rusijai švelninimo, bet Vidurio ir Rytų Europoje (CEE) politikai sankcijas Rusijai dažnai vertina nepalankiai.

Spalio 5 dieną Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas minėtas sankcijas pavadino „žalingomis“ savo šalies verslui. Tiesa, jis nekonkretizavo, ar dėl to kaltos ES sankcijos Rusijai, ar Rusijos taikomos atsakomosios priemonės.

Šia tema Bulgarijos prezidentas pasisakė Lenkijoje, kuri neturi prorusiškų sentimentų, per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Rusijos naujienų agentūra TASS greitai pasigavo šią istoriją.

Pažymėtina, kad R. Radevo pozicija yra populiari regione, o su tuo susiję šių Europos šalių interesai Rusijos energetikos sektoriuje.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas palaiko sankcijų Maskvai sušvelninimą. Rugpjūčio 28 dieną V. Orbanas priėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kaip garbės svečią Budapešte per dziudo pasaulio čempionatą. Tai – antrasis jo oficialus vizitas 2017 metais.

Per minėtą vizitą V. Putinas pranešė, kad Rusijos valstybinė įmonė „Rosatom“ Pakšo atomonėje elektrinėje statys du naujus blokus. Projekto pradžia numatoma 2018-aisiais, o jo vertė sudaro 10,8 mlrd. eurų. Vengrija taip pat susijusi su „TurkStream“ dujotiekio plėtros planais Vidurio Europoje.

Per vizitą Maskvoje liepos mėnesį, Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pasirašė sutartį su „Gazprom“. Susitarimas sutapo su JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadu per vizitą Lenkijoje, kad Jungtinės Valstijos tieks suskystintas gamtines dujas į Vidurio ir Rytų Europos valstybes.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

P. Szijjarto pareiškė, kad Vengrija kartu su Serbija ir Bulgarija atnaujins savo dujų tinklą, kad galėtų sau leisti papildomą dujų kiekį. Ukraina būtų atkirsta, o po 2019 metų veiktų naujas tranzito maršrutas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vengrija elgiasi pagal savo interesus ir tvarko verslo reikalus su Rusija.

Tiesą sakant, už tai Vengrija negali būti kaltinama. Vokietija taip pat palaikė „Nord Stream 2“ projektą ir susidūrė su panašiomis reguliavimo kliūtimis, susijusiomis su ES teisės aktais.

Europoje esama ir daugiau tokių politikų kaip V. Orbanas. Čekijoje M. Zemano paskelbtas sankcijų pasmerkimas – ne vienintelis tokios retorikos pavyzdys. Jis nuosekliai pasisako prieš sankcijas ir jas ginčija. 2016 metais M. Zemanas išgarsėjo pasisakymu, kad sovietų lyderis Nikita Chruščiovas kvailai pasielgė atiduodamas Krymą tuometinei sovietų Ukrainai. Be to, savo minėtoje 2017 metų kalboje Europos Vadovų Taryboje M. Zemanas pasiūlė, kad Rusija finansiškai kompensuotų Ukrainai už šios sutikimą su Krymo aneksija.

Pažymėtina, kad spalio 20–21 dienomis Čekijoje vyks rinkimai, kuriuos gali laimėti euroskeptiška ANO partija, vadovaujama verslininko-politiko Andrejaus Babišo.

Anksčiau jis yra pavadinęs sankcijas Rusijai „nesąmone“. Jeigu A. Babišas taps naujuoju premjeru, jis gali pasekti tokių populistų, kaip Boyko Borisovas Bulgarijoje ar Robertas Fico Slovakijoje, pavyzdžiais.

Kitaip negu M. Zemanas, jie tvirtai įsipareigoję NATO ir ES, bet ir toliau ieško galimybių bendradarbiauti su rusais. Visgi Rusijai palankios šalys, ko gero, sankcijų sušvelninti nesugebės.

To priežastis – kitas Vidurio ir Rytų Europos šalių klasteris, kuris laiko Rusiją grėsme ir labai palaiko suvaržymus. Tai – Lenkija, Baltijos valstybės ir Rumunija. Bukareštas labai palaikė NATO pozicijų sustiprinimą Juodojoje jūroje.

Sunku įsivaizduoti, kad sankcijos galėtų būti panaikintos gruodį, kai Taryba susirinks ir šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę.

Kita vertus, žodžiai gali neatitikti darbų. Lyderiai kalba tai, kas atitiktų visuomenės nuomonę, bet per Europos Vadovų Tarybos svarstymus Briuselyje jie palaiko daugumą. Dėl šių priežasčių sunku įsivaizduoti, kad sankcijos galėtų būti panaikintos gruodį, kai Taryba susirinks ir šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę.

Žvelgiant į ES kaip visumą, esama nemažai šalių, kurios sankcijas laiko problema. Toks požiūris įsitvirtinęs Italijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Kipre. Vokietija didžiuliu griežtumu taip pat beveik neišsiskiria.

Maskvai paranku turėti palaikančių partijų kraštutinėje dešinėje ir kairėje, bet paramos esama ir iš pagrindinių Europos politinių jėgų.

Tai nereiškia, kad Rusijos įtaka ženkliai stiprėja ar kad Vidurio ir Rytų Europos lyderiai klauso V. Putino. Tokiomis priemonėmis jie tiesiog gina savo šalių nacionalinius interesus, bandydami paskatinti prekybą ir pasinaudoti Rusijos milijardinėmis energetikos schemomis. Kremlius iš to laimi daugiausia.

Šaltinis - lžinios.lt