Šiuo metu apie 12 000 lietuvių studijuoja užsienyje. Kaip rodo statistika nuo tada, kai Lietuva 2007 m. tapo Šengeno erdvės nare, dauguma jų baigę mokslus į Lietuvą negrįš. Reaguojant į protų nutekėjimo problemą, Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiamas projektas susigrąžinti studentus, suteikiant stipendiją studijuoti užsienyje.

Tiesa, yra sąlyga. Planuojama, kad baigus mokslus, bus privaloma grįžti dirbti į Lietuvą 3 metams. „Toks modelis pasirinktas pagal Estijos pavyzdį“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt sako „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai Tadas Šakūnas ir Paulius Simanavičius.

Pasak jų, šis projektas dienos šviesą gali išvysti dar šiais metais, jeigu pavyks laiku priimti teisės aktus. Pašnekovai įvardija, kad 2018 m. jau skirtas 100 000 eurų finansavimas. Kitiems 5 metams yra numatoma skirti 1,2 mln. eurų.

Projekto autoriai pasakoja, kad artimiausiu metu planuoja išbandyti pilotinę stipendijų teikimo programą, kuomet studijuoti į užsienį bus išsiųsta iki 10 studentų.

Sąlygos sąlygos

Pexels.com nuotr.

Šiuo metu siūloma teikti stipendiją antrai ir trečiai studijų pakopoms, studentams, kurie nėra gavę valstybės finansavimo toje pačioje pakopoje, kurioje planuoja studijuoti.

Stipendijos dydis skirsis priklausomai nuo valstybės, į kurią studentas vyks studijuoti. Bus skiriama stipendija pragyventi remiantis Europos Sąjungos svertiniais koeficientais (angl. correction coefficients).

„Koeficientai yra skirti paskaičiuoti pragyvenimo išlaidas atsižvelgiant į kiekvienos šalies pragyvenimo lygį. Studijų kainai padengti bus nustatytos lubos, kurių studentas negalės viršyti norėdamas sumokėti už savo studijas. Dabar planuojama, kad lubos studijų kainai finansuoti būtų iki 20 000 eurų per metus, tačiau suma dar gali keistis“, − pabrėžia projekto autoriai.

Studentas galės teikti prašymą stipendijai studijoms užsienio universitete gauti, kai jau bus gavęs kvietimą studijuoti.

Tik prestižiniuose universitetuose

Finansavimas bus skiriamas tik studijoms prestižiniuose universitetuose. Tai yra universitetai, patenkantys į vyraujančių universitetų reitingų TOP 50 toje mokslo srityje, kurioje studentas siekia studijuoti.

Įrodyti, jog pasirinktas universitetas yra prestižinis, reikės pagal jo vietą viename iš pasirinktų reitingų: „THE World University Ranking“, „QS World University Rankings“, „Academic Ranking of World Universities“.

Projekto vadovai pabrėžia, kad jaunuoliai, išvykę į prestižinius pasaulio universitetus, turės pranašumą darbo rinkoje. Bet jeigu darbo pagal savo įgytą kvalifikaciją jaunuolis nerastų per metus nepaisant jo aktyvių paieškų, susitarimas dirbti Lietuvoje būtų nutraukiamas.

Panašiai finansuoja kiti

Živilės Raškauskaitės žurnalistikos magistro studijas Misūrio universitete finansavo JAV vyriausybė pagal Fulbrighto stipendiją, nuotr. iš asm. albumo

Pagal panašią stipendiją į JAV studijuoti buvo išvykusi ir tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė Živilė Raškauskaitė. Vienus jos žurnalistikos magistro studijų metus Misūrio universitete pagal Fulbright stipendijųprogramą mainams tarp JAV ir 150 kitų valstybių finansavo JAV vyriausybė.

Stipendija teikiama visiems norintiems studijuoti, atlikti tyrimus arba dėstyti JAV. Lietuviams, kaip daugeliui kitų šalių studentams, taikoma sąlyga − po studijų grįžti į savo šalį 2 metams. Teikti paraišką šiai stipendijai gali visi studijuojantys arba dirbantys Lietuvoje.

Živilė Raškauskaitė studijų metu JAV, nuotr. iš asm. albumo

Živilė džiaugiasi studijavusi vienoje seniausių žurnalistikos mokyklų JAV, garsėjančių neįprastu mokymo stiliumi − Mizzou metodu. Ji paaiškina, kad šis metodas gana paprastas, bet labai efektyvus: „Nuo pirmos dienos studentai dirba tikruose žiniasklaidos priemonėse: televizijoje, radijuje, rašo straipsnius į laikraščius, žurnalus. Visa programa pagrįsta mokymusi per praktiką.“

Živilė pasakoja, kad vos tik grįžusi į Lietuvą iš karto gavo darbo pasiūlymų. Paklausta, ar ruošiasi likti Lietuvoje, atsako trumpai: „Laikas parodys. Manau, kad visuomet reikia išnaudoti atsiveriančias galimybes. Kol kas jų pilna ir Lietuvoje.“

Visgi mergina neslepia, kad studijos JAV atvėrė labai daug durų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Kaip vertinamas Lietuvos aukštasis mokslas

Nuo 2012 iki 2016 m. įstojusių į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičius kai kuriose srityse sumažėjo beveik trečdaliu, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenys.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuva pagal aukštojo mokslo ir profesinio mokymo rodiklį užima 29 vietą 137 šalių indekse.

Studentai vyksta į užsienį siekdami geresnės studijų kokybės, tarptautinės patirties bei norėdami tobulėti asmeniškai, rodo „Kurk Lietuvai“ projektų vadovų atlikta apklausa.

Studentų apklausa, „Kurk Lietuvai“

Trūksta specialistų

Protų nutekėjimas jau tampa problema, ieškant aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir mokslininkų Lietuvoje.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kodėl verta pateikti paraišką per 2022 m. rugsėjo studentų priėmimą? Penkios studentams iš Europos labiausiai tinkančios studijų programos JK 2022 metais Ką studentai iš Europos turėtų žinoti apie JK mokslą Pasaulio universitetų pirmakursiai pataria: kaip patekti į savo svajonių studijas užsienyje? Studentas iš Brazilijos atvyko į Lietuvą mokytis veido atpažinimo technologijų

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, didžiausias aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas per kelerius ateinančius metus turėtų būti IT, gamybos ir finansų, apskaitos, bankininkystės ir draudimo sektoriuose. Jau dabar Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų, mini „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas.

Dauguma pasaulio valstybių vykdo finansavimo modelius, kurie suteikia galimybę studentams gauti geriausią įmanomą išsilavinimą užsienyje ir sugrįžti į savo šalį, kur jie gali išnaudoti savo patirtį.

Puikus pavyzdys yra Danija, kuri nediferencijuoja stipendijos gavėjų – skiria ir Danijos, ir užsienio aukštosiose mokyklose studijuojantiems. Per metus abiejų tipų stipendijomis yra remiama apie 486 000 studentų. Tai apytiksliai sudaro 1 proc. šalies BVP.

Finansuoja ne studentą, o remontą

„Eurostat“ duomenimis, 2013 m. Lietuvos išlaidos aukštojo mokslo institucijoms (privačios ir viešosios) sudarė 1,7 proc. BVP ir viršijo EBPO šalių vidurkį – 1,6 proc. BVP, tačiau didžiąją dalį išlaidų sudarė pastatų renovacija, o išlaidos, tenkančios studentui, sudarė tik 55 proc. EBPO vidurkio, rašoma 2017 m. MOSTA Mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgoje.

„Pinigai studijoms Lietuvoje išlieka vieni mažiausių tarp Europos šalių“, – pabrėžiama ir „Kurk Lietuvai“ projekto analizėje.

Šaltinis - euroblogas.lt

Gabija Karlonaitė