Pirmą kartą vykstanti stažuočių ir modernios Lietuvos pažinimo programa „We Connect Lithuania“ išeiviams pasiūlė įgyti profesinės patirties. Šešių savaičių vasaros stažuotei Lietuvoje pasiryžo dvidešimt pasaulio lietuvių iš Australijos, JAV ir Kanados. Programoje dalyvaujantys Amerikos lietuviai – neurologijos studentas Darius Shubertas ir verslo administravimą studijuojanti Miglė Slavikaitė lyg susitarę tvirtino: Lietuva visai kitokia, nei jie įsivaizdavo.
Mūsų šalyje jau kurį laiką sklando idee fixe: bandoma atgal į gimtinę prisivilioti emigrantus – jaunus, perspektyvius žmones. Regis, susirūpinimas virsta realiais darbais. Programos „We Connect Lithuania“ vadovės Kamilės Naraitės teigimu, siekiama sukurti išskirtinę edukacinę kelionę į Lietuvą, kuri taptų neatsiejama kiekvieno jauno pasaulio lietuvio gyvenimo dalimi. „Nuoširdžiai norime, kad kiekvienas lietuvis turėtų galimybę pajusti autentišką modernią Lietuvą, įgytų patirties ir žinių per profesinę praktiką. Kad užsiaugintume Lietuvos ambasadorius pasaulyje, turime suteikti galimybę pasaulio lietuviams pamatyti inovatyvią šiandienos Lietuvą“, – sakė K. Naraitė.
„Lietuvių gyvenimas, priešingai nei amerikiečių, nesisuka vien apie darbą. Jiems rūpi ir kiti dalykai.“
Projektą organizuoja tarptautinis profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“, o remia Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių fondas.
Pasak K. Naraitės, tai ne tik darbo stažuotė – neliko užmiršti šimtmečio renginiai, tokie kaip Dainų šventė, Tautinė skautų stovykla, Kuršių marių regata ir kt. Dalyviai keliauja aplink Lietuvą, susitinka su visuomenės ir verslo pasaulio lyderiais, tyrinėja lietuvių identitetą, ieško giminės šaknų.
Viskas įmanoma
Bostone gimęs lietuvis Darius Shubertas projektą įvertino kaip suteiktą progą pamatyti patį šalies vidų, o ne jos fasadą. „Jei esi turistas – pamatysi Gedimino pilį. O kai suteikiama galimybė tobulėti – ateityje viskas įmanoma. Tai pats svarbiausias dalykas“, – entuziastingai kalbėjo dvidešimtmetis.
D. Shubertas Kalifornijos universitete studijuoja neurologiją. Lietuvoje stažuojasi Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Vaikinas pasirinko itin sudėtingą profesinį kelią. Artimoje aplinkoje medikų nėra: tėtis – kompiuterių specialistas, o mama dirba draudimo srityje. Darius tikino, kad jam nėra sunku. Neurologija esanti viena įdomiausių medicinos sričių. „Visada norėjau tapti chirurgu, tai mano asmeninis noras, – niekas neskatino, nevertė. Pats domėjausi“, – tvirtino pašnekovas.
O stažuotė, pasak D. Shuberto, leidžia iš arčiau susipažinti su šalies sveikatos apsaugos sistema. „Lietuva yra mažesnė šalis nei Amerika, tad lengviau suprasti, kaip viskas veikia“, – sakė jis ir pridūrė, kad dirbti čia norėtų. Vis dėlto pirmiau reikia baigti studijas.
Lietuvoje gyvena Dariaus pusseserė, kurią jis švelniai vadina sese. Iš gimtojo Kauno ji nutekėjo į sostinę, – dabar gyvena ir dirba Vilniuje. Dariui labai knietėjo pamatyti, kaip jaunavedžių pora įsikūrė. Praėjusių metų vasarą Shubertų šeima buvo atvykusi į Lietuvą, dalyvavo pusseserės vestuvėse ir svečiavosi čia net keletą savaičių.
Pirmą kartą D. Shubertas Lietuvą aplankė, kai jam buvo šešeri. Įspūdis išliko iki šių dienų. Šeima tuomet išmaišė kone visą Lietuvą: buvo Nidoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, apžiūrėjo Kryžių kalną. „Tėvai stengėsi palaikyti lietuvybę. Mane leido į šeštadieninę lituanistinę mokyklą (nuo pat mažens iki 12 skyriaus)“, – aiškino Bostono lietuvis ir pridūrė visada buvęs aktyvus lietuvių bendruomenės narys. Vaikinas šoko „Sambūrio“ šokių grupėje, daugelį vasarų praleido JAV lietuvių stovykloje „Neringa“.
Nuo to laiko, kai pirmą kartą viešėjo Lietuvoje, D. Shubertas mato daug pasikeitimų: šalies reikalai krypsta į gerąją pusę. „Regis, ir Vilnius – jau didesnis, nei buvo, išdygo nauji pastatai, – konstatavo Darius. – Infrastruktūra prasiplėtė, atėjo užsienio investicijų, šalyje savo padalinius ėmė steigti didžiausios tarptautinės kompanijos. Yra darbo, talentų.“
D. Shuberto manymu, visiems lietuviams, gyvenantiems svetur, reikia sugrįžti į Lietuvą, pamatyti, kaip šalis vystosi. „Kol esu studentas, noriu kuo daugiau išmokti, įsigilinti, o grįžęs – tą sukauptą patirtį perduosiu, po 5 – 10 metų“, – dėliojo ateities planus pašnekovas.
Pamatyti savo akimis
Iš Čikagos atvykusi M. Slavikaitė – gimusi Lietuvoje, Kaune. 2005-aisiais, kai mergaitei tebuvo vienuolika, šeima persikėlė į JAV.
Iš pradžių Miglė nenorėjo kraustytis, bet paskui priprato prie minties, juolab kad matė tvirtai apsisprendusius tėvus. Pritapti nebuvo sunku – Čikagoje didelė lietuvių bendruomenė, o Miglė, nuo antros klasės mokiusis anglų kalbos, gana greitai ėmė kalbėti net be akcento.
Abu M. Slavikaitės tėvai – pedagogai. Čikagos lituanistinėje mokykloje mama dėsto tautodailę, o tėtis – kūno kultūrą. Apie stažuotę Lietuvoje sužinojo Miglės mama. Ji ir paragino dukterį kandidatuoti.
Iš Čikagos Miglė patraukė tiesiai į Kauną, pas čia gyvenančią savo močiutę. Močiutė – tas žmogus, dėl kurio visa šeima grįžtų namo, skaudu gyventi atskirai. „Tėvai norėtų persikraustyti į tėvynę, toks planas yra, – teigė pašnekovė. – Šeima – svarbiausia vertybė. Jei kraustytųsi mano tėvai, kraustyčiausi ir aš.“
Aplankiusi močiutę Miglė išvyko stažuotis į Vilnių. Čia mergina semiasi patirties Lietuvoje veikiančioje tarptautinėje elektroninės komercijos įmonėje „CGTrader“. Verslo administravimo studentė jau gali palyginti darbo sąlygas čia ir Čikagoje – ji studijuodama dirba. Pašnekovės teigimu, lietuvių gyvenimas, priešingai nei amerikiečių, nesisuka vien apie darbą. Jiems rūpi ir kiti dalykai, pavyzdžiui, turiningas laisvalaikis. Čia, anot jos, žmonės mažiau įsitempę.
„Viskas pasikeitė nuo to laiko, kai išvykome. Tokios Lietuvos, kokią ją pamačiau šiandien – mano tėvai neįsivaizduoja. Įdomu sužinoti šiuolaikinę šalies viziją, lūkesčius, išklausyti įvairius požiūrius. Tik tada gali susidaryti savo nuomonę“, – dėstė M. Slavikaitė.
Aktyvi lietuvių bendruomenės narė pažymėjo, kad gyvenant užsienyje labai trūksta naujausios informacijos apie tikrąją gimtojo krašto padėtį. Yra lietuviški būreliai, skautų judėjimas, krepšinio komandos. Mokytojai nepamiršta tradicijų, tautinių šokių, dainų, istorijos... „Turime viską, ką puoselėjame labiausiai. Tačiau nėra galinčių papasakoti apie šiuolaikinę Lietuvą. Nėra kito būdo sužinoti, nei pačiam atvykti ir pamatyti“, – įvardijo problemą ir greit rado jos sprendimą Miglė.
Šaltinis - lžinios.lt