Vienas pagrindinių savijautą lemiančių bei ligos prevenciją skatinančių veiksnių yra subalansuota mityba, nes įvairių tyrimų duomenimis, būtent maitinimosi įpročiai turi įtakos sveikatai. Tačiau Visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad tik penktadalis lietuvių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai, o beveik pusė savo mitybą įvertino kaip riebią – palankią cholesterolio koncentracijos didėjimui. „Biovela Group“, siekdama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į jautieną, atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kuris atskleidė, kad mūsų tautiečiai vis dėlto supranta, kokie maisto produktai tiktų subalansuotai mitybai, net 40 proc. apklaustųjų žino, kad jautiena – išskirtinai sveika mėsa, tačiau tik dešimtadalis ją valgo bent kartą per savaitę.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Ar alkoholio vartojimas tik savaitgalį yra visiškai saugus? Gydytoja įvardijo gėrimų grupę, kuri situaciją tik pablogina Pasaulio medikų asociacijos prezidentas kritikuoja privalomą tvarką dėvėti kaukes: tai ne tik nepadeda, bet dar ir kenkia? Viskas dėl cukraus? Mokslininkai surado bent vieną iš priežasčių, kodėl vieni žmonės gripą ir COVID-19 pakelia lengvai, o kiti patiria citokinų audras Justas Stankevičius. Kas valdo Pasaulio sveikatos organizaciją? Vaikų odontologė pataria: ką daryti, jei karantino metu vaikui skauda dantį

„Apklausus daugiau nei 1 tūkst. respondentų paaiškėjo, kad niekada nevalgantys mėsos nurodė tik 3 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiau nei pusė dirbančių, aktyvų gyvenimą gyvenančių ir savo mityba besirūpinančių – 30–39 metų žmonių – nurodė valgantys mėsą kiekvieną dieną. Pamažu suvokiama, kad valgyti mėsą būtina dėl joje esančių organizmui naudingų medžiagų“, – sako „Biovela Group“ komunikacijos vadovė Lina Kižinienė.

Jautienos filė yra ne tik daug baltymų, pagrindinės organizmo „statybinės“ medžiagos, bet ir amino rūgščių, kurios skatina ląstelių atsinaujinimą. Nustatyta, kad 100 g šios mėsos krūtininėje dalyje yra: baltymų – 20,7 g, riebalų – 7,4 g, vitamino E – 0,3 mg, niacino – 3,9 mg, kalcio – 5 mg, geležies – 1,9 mg, magnio – 23 mg, kalio – 330 mg, omega-3 riebalų rūgščių – 20 mg, omega-6 riebalų rūgščių – 180 mg. Be to, jautiena – geležies šaltinis, nes 100 g jautienos nugarinės ar kumpio yra net 4,2 mg geležies, kai mitybos specialistai rekomenduoja žmogui per parą gauti bent 2–2,5 mg šio elemento.

Akivaizdu, kad sveikos gyvensenos tendencijos koreguoja lietuvių racioną, tačiau daugumai vis dar nežinomi svarbūs jautienos parametrai – taip iš nežinojimo kyla mitai ir klaidingi įsitikinimai.

Iš apklausos rezultatų matyti, kad daugumai trūksta žinių ir įgūdžių, kaip pasirinkti tinkamą mėsos dalį – tik 9 proc. apklaustųjų parduotuvėje atskirtų kokybišką jautieną ir žino, ką geriausia iš jos gaminti. Paklausti, kaip jautieną gamina, net pusė atsakė ruošiantys troškinius ir tik dešimtadalis kepa ant grotelių.

Paklausus, į ką atsižvelgia rinkdamiesi jautieną, 38 proc. paminėjo pardavimo vietą bei, kad mėsos gamintojas būtų patikimas ir žinomas, o 33 proc. svarbu, kad jautiena būtų auginta Lietuvoje. Pastarasis kriterijus svarbiau moterims nei vyrams – teigiamai į šį klausimą atsakė 36 proc. apklaustų moterų ir 29 proc. vyrų.

„Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais, lyginant su 2014 m., vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvartojo net 25 proc. daugiau jautienos bei veršienos – apie 5 kg vienam žmogui. Šie skaičiai rodo, kad vartotojai daugiau rūpinasi, ką valgo, kokia maisto vertė ir kokia jo įtaka bendrai organizmo būklei, tai svarbu ne tik kiekvienam asmeniškai, bet ir bendriems visuomenės sveikatingumo rodikliams“, – sako „Biovela Group“ komunikacijos vadovė L. Kižinienė.

Tyrimą „Biovela Group“ užsakymu 2016 m. birželio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Berent Research Baltic“. Buvo apklausti 1029 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – 18–60 m.

Pranešimą paskelbė: Aušra Kurtkutė, Komunikacijos agentūra "Ad Verum"