Kazimieras ŠLIUŽAS

Lietuva pateko į valstybių, kuriose būsto paskolos įkeitus nekilnojamąjį turtą yra pigiausios, dešimtuką. Tai prisideda prie šalies investicinio patrauklumo.

Portalas „Numbeo“, tiriantis ir lyginantis gyvenimo lygį 202 pasaulio valstybėse, nustatė šalių reitingus pagal vidutinę naujo būsto kreditavimo kainą, kai turtas užstatomas kreditoriui, užfiksuojant sandorį hipotekos registre. Reitingas sudarytas lyginant vidutines tokių paskolų palūkanų normas. Lietuva šiame dešimtuke užima aštuntąją vietą. Komentare pažymima, kad šaliai to pasiekti padeda su UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašomos sutartys dėl paskolų negrąžinimo rizikos, taip pat teigiama, jog kreditai gyventojams suteikiami laikotarpiui iki 21 metų. Minimali kredito su turto įkeitimu suma siekia 15 tūkst. eurų, maksimali – 60 tūkstančių, nors kartais skolinama ir daugiau. Paprastai paskola negali viršyti 70 proc. turto vertės.

Skolina visam gyvenimui

Pačioje reitingo viršūnėje puikuojasi Japonija. Šioje valstybėje, įkeitus nekilnojamąjį turtą, galima gauti paskolą už vidutiniškai 1,21 proc. palūkanų. Čia infliacija maža, bet nekilnojamasis turtas brangus. Tokijuje kvadratinis metras gyvenamojo ploto kainuoja 7–8 tūkst. JAV dolerių, mažesniuose miestuose – 5–6 tūkst. dolerių. Dėl tokių kainų dauguma gyventojų negali gauti paskolų įkeisdami nekilnojamąjį turtą.

Šveicarijoje hipoteka kainuoja 1,42 procento. Čia nekilnojamasis turtas irgi brangus, tačiau jis gali būti įkeičiamas iki 50–100 metų – skolas perima paveldėtojai. Suomijoje (1,53 proc.) ganėtinai sunku nusipirkti būstą, ypač mažesnį, nes jų trūksta. Brangiausi butai irgi didžiuosiuose miestuose – Helsinkyje, Turku, Espo, Tamperėje ir Vantu. Kvadratinis metras ploto naujos statybos name kainuoja 2,3–2,7 tūkst., kituose miestuose – 1–1,5 tūkst. eurų. Dėl pigaus įkeitimo nekilnojamojo turto rinka Suomijoje gana aktyvi.

Švedijoje (1,87 proc.) dauguma būsto pirkimo sandorių sudaroma už paskolas, gautas įkeitus nekilnojamąjį turtą. Jos suteikiamos 50–70 metų laikotarpiui. Įsipareigojimai dėl skolų irgi paliekami paveldėtojams. Slovėnijoje (1,92 proc.) nekilnojamojo turto kainos ėmė kilti nuo 2004 metų, kai šalis tapo ES nare. Sostinėje Liublianoje buto naujos statybos name kvadratas gali siekti 2–2,5 tūkst. eurų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Šeštojoje reitingo pozicijoje įsitaisiusios Vokietijos (1,99 proc.) nekilnojamasis turtas laikomas patikima investicija, juolab kad jo rinkos augimas – vienas sparčiausių Europoje. Dėl pigios hipotekos ši nekilnojamojo turto rinka labai patraukli pasaulyje.

Čekijoje (1,99 proc.) dauguma nekilnojamojo turto sandorių sudaromi įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto net tie, kurie turi sukaupę pinigų, daugiau investuoja į kitas sritis, pavyzdžiui, į nuosavą verslą arba į terminuotus indėlius bankuose.

Taivane (2,04 proc.) hipoteka irgi yra viena pigiausių pasaulyje. Užsienio investuotojai dažniausiai nekilnojamąjį turtą perka Taiboje. Austrija (2,1 proc.), kaip ir dauguma dešimtuko šalių, patraukli užsienio investuotojams.

Portalo „Numbeo“ duomenimis, brangiausia hipoteka dabar yra Argentinoje – 27,5 procento. Mažiausiai nuo jos atsilieka Ukraina ir Venesuela (21,07 procento).

Palūkanų neskelbia

Lietuvoje, kaip nurodo portalas „Numbeo“, vidutinė hipotekinių palūkanų norma siekia 2,04 procento, tačiau bankai vengia skelbti, kokias taiko palūkanas būsto paskoloms, juolab kad skolinant visada įvertinama įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė, šeimos sudėtis, pajamos, būsimo skolininko amžius ir panašūs dalykai.

Portalas bankai.lt surašė Lietuvos kredito įstaigas pagal vidutines būsto paskolų palūkanų normas. Portalą tvarkančios UAB „Bankai.lt“ vadovas Steponas Jurelė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog informacija apie vidutines bankų palūkanų normas gaunama ir nuolat atnaujinama atliekant slaptą tyrimą – patiems derantis dėl paskolų arba apklausant kitus. „Neturime daug žmonių, todėl nustatėme standartą, kad paskolos prašytojas turėtų būti vidutinio amžiaus asmuo, gaunantis per mėnesį vidutiniškai 1000 eurų pajamų“, – aiškino S. Jurelė.

Didesnę palūkanų normų įvairovę atspindi portalo pateikiami jau gavusių būsto paskolas gyventojų anoniminės apklausos rezultatai. Pasirodo, tas pats bankas vienam skolina už 1,1 proc., kitam – už 4 proc. palūkanų. Taigi „Numbeo“ pateikiamos vidutinės 2,04 proc. būsto paskolų palūkanos gali būti artimos tiesai.

Vidutinės būsto paskolų palūkanų normos Lietuvos kredito įstaigose

Įstaiga Palūkanos, proc.

DNB bankas 1,75  | „Nordea“ bankas 1,55  | „Swedbank“ 1,9 | SEB bankas 1,75 | Medicinos bankas 5 | Šiaulių bankas 3 | Kauno kredito unija 4 | Šeimos kredito unija 4,5 

Šaltinis: bankai.lt

Pastaba. Banko „Luminor“, įsteigto sujungus DNB ir „Nordea“, vidutinė palūkanų norma dar tikslinama.

 

Šaltinis - lžinios.lt