Augustinas Šulija

Netrukus Turkijoje vyksiantis konstitucinis referendumas nulems šios šalies ateitį. Ar Turkija išliks parlamentinės demokratijos principais besivadovaujančia šalimi, ar priims prezidentinės sistemos modelį, sužinosime per Velykas.

Iš viso turkai balsuos dėl 18 konstitucijos pataisų, kurios gali drastiškai išplėsti prezidento galias. Tai gali tapti pačiu reikšmingiausiu šalies politiniu pokyčiu nuo Turkijos Respublikos paskelbimo 1923 metais. Pagal paskutines apklausas, skirtumas tarp pritariančiųjų konstitucinėms pataisoms ir joms prieštaraujančiųjų tėra keli procentai. Rezultatą nulems daugumos balsas. Jeigu pataisos bus priimtos, dabartinis Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas dalyvauti prezidento rinkimuose galės dar du kartus. Laimėjęs abu rinkimus jis galės valdyti šalį iki 2029 metų. R. T. Erdoganas valdžioje jau nuo 2002-ųjų, kai tapo Turkijos ministru pirmininku. 2014 metais jis tapo šalies prezidentu pirmuose tiesioginiuose prezidento rinkimuose.

Konstitucinės pataisos lems ir daugiau svarbių pokyčių. Pasak nepriklausomos viešosios politikos tyrimų asociacijos prezidento Bicano Sahino, konstituciniai pokyčiai grasina sugriauti takoskyra tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių, nes parlamentas bei teisinė sistema taps tiesiogiai pavaldūs prezidentui.

„Prezidentas bus ne tik šalies vadovas, tačiau ir kontroliuos vykdomąją valdžią. Jis turės teisę pagal savo nuožiūrą skirti ministrus, viceprezidentus bei kitus aukšto rango pareigūnus be parlamento patvirtinimo. Priėmus pataisas, prezidentas, kuris gali priimti dekretus įvairiose srityse, turės dar daugiau galios. Įgaudamas teisę būti ir savo partijos vadovu, jis savo nuožiūra galės priimti savo partijos narius į parlamentą taip užsitikrindamas daugumos palaikymą ir užkirsdamas kelią, bet kokiems bandymams pasipriešinti jo valiai. Negana to, jis turės milžinišką įtaką teisinei šalies sistemai. Teisėjų ir prokurorų taryba, kuri yra atsakinga už teisėjų skyrimus ir paaukštinimus, taps pavaldi prezidentui, nes jis skirs 4 jos narius. Dar 7 skirs parlamentas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog prezidentas vadovaus partijai, kuri kontroliuoja parlamentą, galima neabejoti, jog likę tarybos nariai bus skiriami prezidento“, – dėstė politikos mokslų daktaras – Bicanas Sahinas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Prezidentui daugiau galių suteiks ir tai, jog parlamentas beveik neturės galimybių patraukti prezidentą baudžiamojon atsakomybėn ar jį nušalinti. Pasak Bicano Sahino, kol prezidentas kontroliuos savo partiją, padaryti jį atsakingą už savo veiksmus bus neįmanoma. Padidinus parlamento narių skaičių iki 600, daugumai parlamento narių pasiūlius, 360 parlamento narių patvirtinimu, bus galima inicijuoti tyrimą, kol galiausiai 400 balsų skaičiumi parlamentas galės pradėti teisinį procesą prieš prezidentą. Savo ruožtu šalies prezidento galios parlamentui augs.

„Prezidentas, kuris įgaus teisę paskelbti nepaprastąją padėtį, galės paleisti parlamentą kada tik pageidavęs. Visgi, pradėdamas priešlaikinius rinkimus, jis automatiškai baigs ir savo kadenciją, tad kartu su naujo parlamento vyks ir prezidento rinkimai, kai, nesurinkus 50% balsų, bus skelbiamas antras rinkimų etapas“, – šiokių tokių svertų įžvelgia nepriklausomas ekspertas.

Pataisomis norima suvienyti šalį

Savo ruožtu referendumo iniciatoriai, valdančioji Teisingumo ir vystymosi partija (AKP), yra įsitikinusi, jog didesnės prezidento galios Turkijai suteiks stabilumo ir jėgos. Pasak jos atstovų, valdžia sutelkta vienose rankose leistų veiksmingiau skatinti ekonominę plėtrą bei susidoroti su šalyje veikiančiomis teroristinėmis organizacijomis, kurių įvykdytos atakos nuo 2015 metų liepos nusinešė daugiau nei 500 gyvybių. Ministras pirmininkas ir AKP partijos lyderis Binalis Yildirimas yra pareiškęs, jog su nauja sistema šalies ekonomika taps solidesnė ir stipresnė.

Stabilumas, investicijos, produkcija ir darbo vietų kūrimas augs sparčiau. Pirmadienį, kalėdamas per rinkimų ralį Vakarų Turkijos Aydino provincijoje, jis teigė, jog konstitucinė reforma suvienys šalį. Praneša Turkijos Andolų naujienų agentūra.

„Mes keičiame ne šalies, bet valdymo sistemą. Turkijos Respublika 1923 m. buvo sukurta mūsų gyvybėmis ir krauju, niekas negali jos pakeisti, tačiau atėjo metas baigti šalyje esančią poliarizaciją ir įtampą“, – pareiškė Ministras pirmininkas.

Demokratinių sąlygų stoka išlieka

Konstitucijos pataisos buvo inicijuotos valdančiosios AKP ir Nacionalistų partijos (MHP). Po Sausio mėnesį vykusio parlamento balsavimo, kuris pasižymėjo santykių aiškinimosi kumščiais, protestais ir boikotu, AKP ir pataisas remianti MHP partijos dalis, 550 vietų parlamente, surinko 339 balsus ir perkopę reikalingą 330 balsų ribą, incijavo referendumą.

Prieš jį balsavo 133 vietas parlamente turinti Respublikos žmonių partija (CHP) ir konstitucinėms pataisoms prieštaraujantys MHP partijos nariai, kurių dalis dėl šio sprendimo, pasak Bican Sahino, buvo išmesti iš partijos. Balsavimą boikotavo 59 vietas parlamente turinti Žmonių demokratinė partija (HDP), kurios du partijos lyderiai bei 11 parlamentarų yra suimti kaltinant terorizmu.

Pasak Žmogaus teises stebinčios organizacijos Human Right Watch, Turkijoje paskelbta nepaprastoji padėtis, įvesta po nepavykusio perversmo 2016 m. liepą, suteikia galimybę R. T. Erdoganui valdyti šalį apribojant parlamento ir teisinės sistemos galias. Visiškai nutildyta nepriklausoma žiniasklaida. Uždaryta per 160 žiniasklaidos priemonių ir leidyklų. Daugiau negu 120 žurnalistų įkalinti už grotų. Per 100 000 viešojo sektoriaus darbuotojų atleisti arba nušalinti nuo pareigų. Daugiau kaip 47 000 žmonių įkalinti laukia teismo. Jie kaltinami dalyvavimu perversme bei sąsajomis su teroristiniu Turkijos laikomu Fethullaho Güleno judėjimu arba kurdų politiniu aktyvizmu, kuris siejamas su ginkluota Kurdistano darbininkų partija (PKK).

Tokia padėtis smarkiai kenkia atviram visuomenės dialogui dėl konstitucinių pataisų bei politiniams debatams tarp parlamento narių. Kardomosios priemonės buvo pritaikytos šimtams teismo laukiantiems opozicinės HDP partijos nariams. Taip apribotos jų galimybės dalyvauti konstitucijos pataisoms nepritariančioje „Ne“ rinkimų kompanijoje.

Prieš referendumą pasisakę kraštutinės dešinės MHP partijos nariai buvo užpulti fiziškai. Nepriklausomi stebėtojai teigia, kad konstitucines pataisas palaikančios, prezidento R. T. Erdogano rinkiminė kompanija „Taip“ dominuoja viešojoje erdvėje bei žiniasklaidoje.   

Šaltinis - bernardinai.lt

Teksto autorius – žurnalistikos magistrantas