Parengė MILDA BARONAITĖ

Naktį į pirmadienį į civilius Londono gyventojus – šį kartą musulmonus – vėl rėžėsi mikroautobusas, žuvo vienas žmogus. Kol britų tyrėjai aiškinosi, kas slypi už šios atakos, Jungtinės Karalystės vyriausybė pradėjo derybas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES).

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

Vakar oficialiai prasidėjusiose „Brexit“ diskusijose siekiama sudaryti istorinį susitarimą dėl narystės Bendrijoje nutraukimo. Šiose nepaprastai sudėtingose derybose su Briuseliu Jungtinei Karalystei atstovauja po rinkimų gerokai susilpnėjusi vyriausybė. „Skyrybų“ procesą planuojama užbaigti iki 2019 metų kovo.

Praėjus vieniems metams po referendumo, kuriame britai nubalsavo už pasitraukimą iš ES, Europos Komisijos būstinėje Briuselyje susitiko „Brexit“ ministras Davidas Davisas ir vyriausiasis Bendrijos derybininkas prancūzas Michelis Barnier.

Dabartinė situacija, palyginti su buvusia prieš 12 mėnesių, kai „Brexit“ šalininkai džiaugėsi tvirta visuomenės parama, gerokai pakitusi. Birželio 8 dieną vykę pirmalaikiai rinkimai buvo nesėkmingi premjerei Theresai May. Nors jos vadovaujama Konservatorių partija išliko valdžioje, britai ėmė mažiau pasitikėti tiek premjerės pozicija „Brexit“ atžvilgiu, tiek jos gebėjimu užtikrinti šalies saugumą.

Prieš susitikdamas su ES atstovu D. Davisas sakė: „Priešaky laukia ilgas kelias, tačiau mūsų tikslas aiškus – glaudi ir ypatinga partnerystė tarp Jungtinės Karalystės ir ES, precedento istorijoje neturintis susitarimas. Nekantrauju pradėti dirbti ateities labui.“ Tačiau premjerė Th. May yra sakiusi, kad nepavykus susiderėti dėl britams naudingų išstojimo sąlygų šalis iš Bendrijos gali pasitraukti ir be jokio susitarimo.

Neturi aiškios strategijos

Atrodo, kad Jungtinė Karalystė nusileido ES spaudimui prieš tariantis dėl tolesnių šalies ir Bendrijos santykių bei prekybos susitarimo išspręsti tris, anot Briuselio, svarbiausius klausimus: kiek britams kainuos narystės nutraukimas (ES teigimu, apie 100 mlrd. eurų); kaip keisis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir Bendrijos šalyse gyvenančių britų teisės; koks bus sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos statusas.

ES ilgai spaudė Londoną paskubėti pradėti derybas. Praėjo trys mėnesiai nuo tada, kai Th. May inicijavo ES sutarties 50-ąjį straipsnį, oficialiai pradėdama dvejus metus truksiantį išstojimo procesą.

Pirmadienį derybose daugiausia dėmesio skirta praktinėms artimiausių mėnesių derybų detalėms, o sunkesni ir daugiausia ginčų keliantys klausimai bus palikti vėlesniems etapams. M. Barnier teigimu, susiderėti dėl išstojimo sąlygų reikia iki 2018 metų spalio, kad ES ir Jungtinės Karalystės parlamentai spėtų ratifikuoti sutartį iki numatytos išstojimo dienos 2019 metų kovą.

Th. May turės progą asmeniškai informuoti kitų 27 Bendrijos narių lyderius apie savo planus dėl „Brexit“ ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.

Kaip praneša žiniasklaida, premjerė yra pasirengusi pateikti Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ES piliečiams palankų pasiūlymą, tačiau jo detalių atskleisti neskuba. Vis dėlto Briuselyje jaučiamas nerimas, kad Londonas neturi jokios realios strategijos. Th. May vis dar derasi su konservatyvia Šiaurės Airijos partija, kurios parama leistų jai likti valdžioje. Premjerė taip pat sulaukia daug kritikos dėl netinkamų valdžios veiksmų po praeitą savaitę viename sostinės daugiabutyje kilusio pražūtingo gaisro. Vakar britų policija pranešė, kad gaisro metu žuvo arba dingo 79 žmonės.

Th. May yra parengusi vadinamojo kieto „Brexit“ strategiją, pagal kurią Jungtinė Karalystė turėtų pasitraukti iš bendrosios Europos rinkos ir muitų sąjungos, kad galėtų kontroliuoti imigraciją iš ES. Tačiau po rinkimų, kuriuose premjerės Konservatorių partija prarado daugumą parlamente, šalyje jaučiamas vis didesnis nepalankumas tokiai strategijai ir Th. May grasinimams palikti ES nepasiekus galutinio susitarimo.

Ataka prieš musulmonų bendruomenę

Naktį prieš šių istorinių derybų pradžią Jungtinę Karalystę sukrėtė dar viena teroro ataka – šį kartą nukreipta prieš musulmonus. Apie pusę pirmos nakties mikroautobusą vairuojantis vyras nukreipė transporto priemonę į maldininkus, po naktinių ramadano pamaldų išeinančius iš Finsberio parko mečetės šiaurės Londone. Kaip rašo britų laikraštis „The Evening Standard“, iš mikroautobuso vyras smogė peiliu mažiausiai vienam žmogui. Vienas žmogus žuvo, aštuoni asmenys nuvežti į ligoninę.

Policija pranešė, kad visi nukentėjėliai buvo musulmonai, o vienam vyrui, kuris vėliau mirė įvykio vietoje, dar prieš išpuolį pasijuto blogai, jam buvo teikiama pirmoji pagalba. Pareigūnai taip pat informavo, kad 48 metų mikroautobuso vairuotojas išpuolio vietoje buvo sulaikytas įvykio liudininkų, o vėliau suimtas policijos.

„Brexit“ reikalų ministras Davidas Davisas: „Priešaky laukia ilgas kelias, tačiau mūsų tikslas aiškus – glaudi ir ypatinga partnerystė tarp Jungtinės Karalystės ir ES.“

Vienas išpuolio liudininkų britų transliuotojui BBC pasakojo girdėjęs, kad sulaikytas užpuolikas šaukė: „Noriu išžudyti visus musulomonus!“ Keli įvykio liudininkai taip pat tvirtino, kad, be vairuotojo, mikroautobuse buvo dar du asmenys, kurie iš įvykio vietos pabėgo, bet policijos pareigūnai teigia įtariantys, jog užpuolikas veikė vienas.

Ministrė pirmininkė Th. May pasmerkė šį baisų incidentą, o opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas sakė esantis visiškai sukrėstas ir pridūrė, kad susisiekė su mečetėmis ir policija. Įvykio vieta yra šio politiko Islingtono rinkimų apylinkėje.

Finsberio parko mečetė anksčiau buvo žinoma kaip radikalių islamistų centras, bet pastaraisiais metais, pasikeitus vadovybei, šie maldos namai smarkiai pasikeitė.

Mečetei anksčiau vadovavęs imamas Abu Hamza 2015 metais Niujorke buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už terorizmą. Jis buvo šių maldos namų pamokslininkas 1997–2003 metais, kol buvo suimtas už smurto kurstymą. Vėliau jis išduotas Jungtinėms Valstijoms.

2015 metais Finsberio parko mečetė buvo viena iš maždaug 20-ies, dalyvavusių Didžiosios Britanijos musulmonų tarybos organizuotoje atvirų durų dienoje. Šiuo renginiu siekta plačiau supažindinti Jungtinės Karalystės visuomenę su islamu. Nors naujoji mečetės vadovybė stengėsi stiprinti ryšius su bendruomene, po Paryžiaus atakų šie maldos namai gavo virtinę grasinamųjų elektroninių ir popierinių laiškų.

Padaugėjo nusikaltimų iš neapykantos

Musulmonų žmogaus teisių grupė „Cage“ atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gerokai padaugėjo prieš musulmonus nukreiptų neapykantos nusikaltimų. „Raginame visus laikytis ramybės ir visokeriopai stengtis neaštrinti jau dabar nestabilios ir nerimą keliančios padėties“, – teigiama grupės pranešime.

Musulmonų žmogaus teisių grupė „Cage“: „Raginame visus laikytis ramybės ir visokeriopai stengtis neaštrinti jau dabar nestabilios ir nerimą keliančios padėties.“

Birželio 3 dieną trys kovotojai, apsijuosę mirtininkų bombų muliažais, mikroautobusu rėžėsi į pėsčiuosius ant Londono tilto ir iššokę iš mašinos puolė badyti praeivių. Jie nužudė aštuonis žmones, kol galiausiai buvo nukauti policijos. Londono meras Sadiqas Khanas po šios atakos sakė, kad mieste rasistinių incidentų padaugėjo 40 proc., o prieš musulmonus nukreiptų incidentų – penkiskart.

Jungtinėje Karalystėje šiemet įvykdyti jau keturi teroro aktai. Be minėtų naktį į pirmadienį ir birželio 3-iosios išpuolių, šalyje šiais metais įvykdytos dar dvi atakos. Kovo 22-ąją Londone vyras rėžėsi į pėsčiuosius ant Vestminsterio tilto ir nudūrė vieną policijos pareigūną, kuris budėjo prie Parlamento rūmų. Užpuolikas buvo nušautas. Per ataką žuvo penki žmonės. O gegužės 22-ąją mirtininkas sprogdintojas detonavo bombą koncerte Anglijos Mančesterio mieste. Žuvo 22 žmonės.

 

Šaltinis - lžinios.lt