Fransua Olandas (Francois Hollande), kalbėdamas lapkričio 16 dieną Versalio Kongrese, pranešė apie ypatingos padėties pratęsimą trims mėnesiams. Tokios priemonės verčia sutvarkyti teisinę bazę, kuri atitiktų naujas technologines realijas ir grėsmes. Kaip naujas įstatymas gali paveikti internetą, aiškinasi šveicarų Le Temps korespondentas Mehdi Atmani.

Kokios permainos bevyktų, visos jos veda prie sekimo ir elektroninių pranešimų perėmimo mechanizmo supaprastinimo, teigia straipsnio autorius.

Pasikeitimai gresia ir 2015 metų birželį priimtam žvalgybos įstatymui. Pirmiausia, spec. tarnyboms bus supaprastinta leidimo naudotis stebėjimo priemonėmis gavimo tvarka. Be to, pokyčiai lies priemones, kuriomis naudojasi teismai: jiems bus pateiktos „juodosios dėžės“, leidžiančios kontroliuoti visą interneto srautą bei aptikti „silpnus signalus“ apie terorizmo grėsmes, taip pat tiesioginis priėjimas prie informacijos apie prisijungimą prie interneto bei asmeninių duomenų, laikomų „debesų“ serveriuose – bylų, elektroninio pašto bei kontaktų sąrašo.

„Kol kas tai tik projektas, tačiau siūlomi pakeitimai suduoda mirtiną smūgį pagrindinėms laisvėms internete bei jų gynėjams, atsiradusiems po to, kai Edvardas Snoudenas (Edward Snowden) paviešino Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) sekimo būdus. Po 2015 metų lapkričio 13 dienos jų reikalavimai tapo nebegirdimi tų valstybių, kurios net neraudonuodamos tariasi dėl visuotinio sekimo. Po Paryžiaus teroro aktų mes atsidūrėme eroje, kurioje kova prieš „Islamo valstybę“ vykdoma kovojant su šifravimo technologijomis bei jų demokratizacija“, – rašo laikraštis.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

„Kovotojams už laisvę internete šie asmeninio gyvenimo užsipuolimai turi pateisinti ginčytinus sekimo metodus. Jie vis dar teigia, kad valdžios priėjimas prie užšifruotų pranešimų tik dar labiau sumažins saugumą internete apskritai. Tai taipogi reikš, kad žurnalistai ir asmenys, gyvenantys autoritarinėse šalyse, neteks galimybės laisvai bendrauti“, – pažymi korespondentas.

Ir nors iki šiol Silikono slėnio rykliai (Google, Amazon, Facebook, Apple) priešinosi reikalavimams suteikti prieigą prie užšifruotų duomenų, viskas gali pasikeisti, jei paaiškės, kad teroristai naudojasi šiomis priemonėmis savo pokalbiams. „Turėsime progą prisiminti 2015 m. lapkričio 13 dieną. Teroristai mirtininkai ne šiaip nužudė 129 žmones, jie palaidojo mūsų asmeninį gyvenimą“, – apibendrina leidinys.

Šaltinis - infa.lt

Parengta pagal: Le Temps

parengė: Darius Dimbelis