Vaidas MIKAITIS / lzinios.lt

Iranas - kvapą gniaužiantis modernumo ir senovės, egzotikos ir kasdienybės mišinys. Čia iš tiesų susitinka Rytų ir Vakarų civilizacijos.Dvi savaitės šalyje paliko neišdildomą įspūdį ir daugybę naujų elektroninio pašto adresų.

Pasaulio spaudoje Iranas paprastai tapatinamas su blogio įsikūnijimu, teroristais, bombomis, urano sodrinimu ir kitais negerais dalykais. Susiruošę vykti, kaip ir tikėjomės, sulaukėme nustebusių žvilgsnių, tarsi klausiančių, ar gyventi nusibodo. Gyventi nebuvo nusibodę, bet labai magėjo patyrinėti kultūros ir istorijos turtingą šalį ir mitų apgaubtą sostinę Teheraną. Nors tikinama, kad miestas nėra populiariausia lankytina Irano vieta, patarčiau bent akies krašteliu pamatyti šį Artimųjų Rytų monstrą.

Vizą gauti nesunku

Vizą gavome Irano ambasadoje Varšuvoje, procedūra buvo nesudėtinga. Pageidaujamus dokumentus nusiuntėme paštu, o po dviejų savaičių gavę pranešimą vykome į Varšuvą jų pasiimti.

Lėktuvo bilietai į Iraną paprastai brangūs, tad rinkomės ilgiau trunkantį, bet gerokai pigesnį variantą - iš Rygos skridome į Jerevaną. Tuomet taksi važiavome per visą Armėniją iki pat Irano sienos. Perėję ją pėsčiomis, autobusais, galiausiai draugų automobiliu vidurnaktį įvažiavome į ryškiai apšviestą 14 mln. gyventojų turintį megapolį.

Teheranas vertinamas dviprasmiškai. Nuolatos pabrėžiama, kad tai chaotiškas, kamuojamas nuolatinių spūsčių ir labai užterštas miestas. Vairuotojai įsitikinę, esą jei sugebi vairuoti Teherane, neturėsi sunkumų niekur kitur pasaulyje.

Kita vertus, Teheranas yra geriausių šalies muziejų, restoranų ir viešbučių miestas. Čia begalė jaukių kavinukių, žaliuojančių parkų. Teherane - labai modernus jaunimas ir visa, kas nauja Irane, atsiranda kaip tik čia.

Nors Irano sostinė yra labai didelis ir klaidus miestas, kai kurie dalykai padeda keliautojui orientuotis. Greta persiškų užrašų, gatvių pavadinimų yra ir angliški. Šiaurinėje miesto dalyje stūkso Alborzo viršukalnė, ji matyti iš bet kurios miesto vietos, tad gali susivokti, kur esi.

Kadangi Teheranas yra šio kalno papėdėje, visas miesto reljefas - tarsi nedidelė nuokalnė. Tai ypač akivaizdu pavasarį, kai kalnų sniego tirpsmo vanduo per visą miestą teka žemyn specialiai įrengtais grioveliais, skiriančiais gatves ir šaligatvius. Jie yra tarsi mažyčiai sraunūs upeliukai. Vaikščiodamas gatvėmis nuolat girdi vandens čiurlenimą.

Alborzo kalnas - populiariausia šalies žiemos turizmo vieta. Viršūnėje įsikūrę viešbučiai ir slidinėjimo klubai žiemą būna perpildyti. Slidinėjimo specialistai tikina, kad čia geriausios kokybės sniegas pasaulyje.

Spūstys nežmoniškos

Nors į Teheraną atvykome šiek tiek po vidurnakčio, automobilių eismas buvo toks, tarsi važiuotum Vilniuje spūsties valandomis. Specialiai naktį ieškojome mums reikalingo adreso, nes iranietis bičiulis pareiškė, kad nebandys klaidžioti po miestą dieną. Mat pražiopsojęs reikalingą posūkį prie jo galėsi grįžti po geros valandos, nes tiesiog nėra sąlygų automobiliui apsisukti.

Teherane - du oro uostai. Ali Khomeini - didelis, skirtas tarptautiniams skrydžiams, o mažesnis Mehrabad - vietinių skrydžių. Kadangi įsikūręs netoli miesto centro, apsuptas kalnų, dėl to jame sudėtinga leistis. Išbandėme jį grįždami iš Širazo miesto.

Viešasis transportas mieste išplėtotas ir patogus. Gausu miesto ir greitųjų autobusų, veikia naujutėlis trijų linijų metro. Juo keliauti patogiausia ir greičiausia. Nors reikia pridurti, kad dėl savo populiarumo jis dažnai būna labai perkrautas, tokiam miestui gigantui trijų linijų gerokai per mažai.

Skirtingai nei metro, miesto autobusai užsieniečiui gali sukelti didelį galvos skausmą. Pirmiausia neįmanoma suvokti, kur jie važiuoja. Vairuotojas tikrai neaiškina maršruto, todėl prieš lipdami į autobusą turite išsiaiškinti, kur jis važiuoja. Persai tokie paslaugūs, kad prireikus tikrai suskubs padėti ir paaiškins, kaip reikėtų važiuoti.

Didesnėmis ir judresnėmis miesto gatvėmis kursuoja greitieji autobusai, turintys specialią juostą gatvės viduryje. Keliauti jais galima gana greitai, nors bene dvigubai brangiau. Kadangi bilietas paprastu autobusu nekainuoja nė lito, kainų skirtumas nebaugina.

Moterys ir vyrai - atskirai

Sykį įsėdę į ne mūsų kryptimi važiuojantį autobusą gerokai užtrukome - prireikė bene valandos, kol per spūstį pasiekėme pirmąją stotelę, kad galėtume išlipti. Kita vertus, per tą valandą autobuse sulaukėme daug dėmesio, buvome prašomi fotografuotis, susiradome draugų, vienas jų net padovanojo stručio kiaušinį, vežtą namo dovanų žmonai.

Autobusuose bei metro moterys ir vyrai negali važiuoti kartu. Paprastai metro paskutinis vagonas priklauso moterims, tačiau joms leidžiama eiti ir į vyrų vagonus, o vyrams - griežtai draudžiama prisidėti prie moterų. Autobusai paprastai padalyti per pusę. Kadangi keliavome su dviem damomis, turėjome paisyti šių taisyklių.

Nemėgstantieji viešojo transporto gali naudotis taksi. Čia jie labai pigūs, mat litras benzino kainuoja 25 centus. Pernelyg nenusiskriausite, jei taip važinėsite ir į kitus miestus.

Svečiuose draugų iraniečių šeimoje. Iranas yra viena griežčiausių islamo režimo valstybių, todėl dauguma vakarietiško pasaulio malonumų ir pagundų piliečiams nepasiekiami. Šalyje griežtai baudžiama už alkoholio, narkotikų vartojimą, netinkamas linksmybes ir nederamą elgesį. Moterys viešojoje vietoje privalo dėvėti kaklą ir plaukus dengiančias skaras, o ištekėjusios – galvą ir visą kūną. Iranas yra bene vienintelė pasaulyje valstybė, kur plaukus pridengti turi ir turistės. Gatvėse patruliuoja dorovės policija ir pažeidusiuosius tvarką griežtai baudžia.

Teheraniečiai ne visada pritaria tokiai valdžios politikai. Mus nakvoti priėmęs draugas iškart mūsų pakeleivėms pasiūlė mesti šalin skaras, paskui ilgai postringavo, kad valdžios draudimo politika yra neefektyvi, nes šalyje vis tiek egzistuoja tiek alkoholizmo, tiek narkotikų problema. Ir nelegalius vakarėlius miestiečiai mėgsta. Tiesa, juos rengti ir ten dalyvauti labai rizikinga.

Taip pat šalyje griežtai kontroliuojamas internetas. Kai kurie užsieniniai tinklalapiai, tokie kaip "Facebook", blokuojami.

Nors šalis labai konservatyvi, taip gražiai besirengiančių žmonių niekur nesu matęs. Vyrukai vaikšto išsipustę ir kvepiantys tarsi modeliai, o netekėjusios merginos masiškai darosi nosies mažinimo operacijas, nešioja geriausios kokybės akinius nuo saulės, o skareles rišasi taip, kad jos tik šiek tiek dengia juodus plaukus ir dar labiau išryškina merginų grožį.

Akims paganyti

Vienas įspūdingiausių Teherano lankytinų objektų yra Azadi bokštas - miesto simbolis, atrodantis tarsi moderni triumfo arka. Jis pastatytas 2500 metų Persijos imperijos jubiliejaus proga. Prie jo įvyko ir 1979 metų Irano revoliucija, modernųjį Iraną pakeitusi islamistų valdoma valstybe.

Teherano nacionaliniame brangenybių muziejuje yra didžiausia pasaulyje brangakmenių kolekcija. Čia galima rasti žymųjį Darya-e-Noor (pers. "Šviesos jūra") deimantą - didžiausią pasaulyje, sveriantį apie 36 kilogramus. Taip pat čia yra didžiausias pasaulyje nešlifuotas rubinas ir auksinis gaublys, pagamintas iš 34 kg aukso, ir daugiau kaip 50 tūkst. gražių akmenų.

Nacionalinis Irano muziejus supažindina su senovės ir islamiška Persija. Įdomiausias jo objektas yra druskos žmogus, mumifikuotas druskoje daugiau nei 2 tūkst. metų. Jo drabužiai ir papuošalai yra visiškai nepaliesti.

Milado bokštas yra šeštas pagal aukštį bokštas pasaulyje. Į jį galima pakilti, tačiau bilietus reikia užsisakyti iš anksto. Viršuje yra besisukantis restoranas.

Teherane netrūksta gražių parkų, jie labai populiarūs tarp miestiečių. Pasirodė keista, bet miesto parkuose neleidžiama nei lipti, nei rengti piknikų ant pievelės. Tuo tikslu įrengti suoliukai.

Ajatolos Ruhollah Khomeini mauzoliejus yra atokiau nuo miesto centro, tačiau derėtų ten nuvykti. Jį geriausia pasiekti metro traukiniu, tai įspūdingo dydžio šventovė. Ajatola Khomeini - Irano revoliucijos tėvas, šalyje vadinamas tiesiog Vadovu. Jo atvaizdas visur, taip pat ir ant iranietiškų pinigų rialų. Juos iraniečiai kartais vadina bendruoju vardu – khomeiniais.

Kiekvienais metais visame Irane vasario 1 dieną 9.33 val. kaukiančios sirenos primena tą akimirką, kai Irano žemėje nusileido ajatolą Khomeini iš emigracijos Paryžiuje parskraidinęs lėktuvas: tada gyvenimas šalyje kelioms minutėms sustoja. Priėję prie pat sarkofago daugelis iraniečių verkia.

Viešai bučiuotis draudžiama

Kol kas dėl tarptautinių sankcijų Iranui šalyje neįmanoma naudotis banko kortelėmis, todėl būtinai turėkite grynųjų pinigų. Ir juos labai saugokite. Irane taip pat neveikė mūsų mobilieji telefonai, nors tai priklauso nuo mobiliojo ryšio operatoriaus. Taigi jautėmės visiškai atskirti nuo pasaulio.

Maisto mėgėjams Teherane nebus liūdna, nes restoranų apstu. Produktų kainos mažesnės nei Lietuvoje, populiariausias patiekalas iranietiškas kebabas. Tai mėsos gabaliukai, suverti ant iešmo ir kepti ant grotelių. Kartu paprastai patiekiamas didelis dubuo birutėlių ryžių su raugerškiais ir lėkštė daržovių. Ir būtinai - pusė nesmulkinto svogūno. Svogūnai ten patiekiami visur. Šis patiekalas kainuoja apie dešimt litų ir yra skanus bei sotus.

Alkoholio mėgėjams Irane teks smarkiai nusivilti, reikės tenkintis tik vaisių alumi. Žinoma, galima bandyti ieškoti nelegalaus alkoholio, tačiau jis labai brangus, o jį vartojant gali grėsti net kalėjimas ir deportacija.

Nacionalinis persų gėrimas yra doogh. Tai sūrus jogurto, vandens, druskos ir prieskonių mišinys. Skonis gana neįprastas, todėl sykį paragavus daugiau nesinori.

Kad ir kaip keistai atrodytų, mano manymu, tiek Iranas, tiek jo sostinė yra viena saugiausių vietų pasaulyje. Turbūt labiausiai reikia baimintis pereiti gatvę, nes šis veiksmas tikrai atrodo pavojingas. Ir žinoma, nepamiršti, kokioje šalyje esate. Bučiuotis viešai griežtai nerekomenduojama.

Šaltinis - lzinios.lt

Vaidas MIKAITIS