Kristina KUČINSKAITĖ

Pastaraisiais metais kas antras pasą užsisakęs Lietuvos gyventojas pageidavo, kad jo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente būtų nurodomi ne tik privalomi duomenys, bet ir tautybė.

Lietuvos pasas sukurtas atsižvelgiant į naujausius Europos Sąjungos reikalavimus ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) rekomendacijas. Paso knygelėje yra 32 puslapiai ir polikarbonatinis asmens duomenų lapas, kuriame duomenys, nuotrauka ir parašas išgraviruoti lazeriniu įrenginiu.

„Nuo praėjusių metų pirmajame vidiniame puslapyje paso turėtojo prašymu papildomai įrašoma tautybė. Pastebime, kad ši naujovė žmonėms yra įdomi“, – sakė Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Ramūnas Žičkis. Anot jo, po naujovės įvedimo prašymus pase nurodyti tautybę pateikė net 159 287 (53 proc.) piliečiai.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Moksleiviai įvertino praėjusius nuotolinius mokslo metus Seimo Pirmininkas kviečia aktyviai dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Ištyrė lietuvių nuotaikas po karantino: nori komfortiškai pailsėti, tikisi ir pakeliauti Padėkime skurstančių šeimų vaikams ištverti šį sunkų laikotarpį Ministerija siūlo mokslo metus tęsti iki birželio 1 d.

Tam, kad svarbiame dokumente atsirastų įrašas „lietuvė“ arba „lietuvis“, tereikia Migracijos tarnyboje užpildyti prašymą. Ši paslauga papildomai nieko nekainuoja. Įrašas apie tautybę nėra antspaudas. Jis daromas išrašant pasą Asmens dokumentų išrašymo centre Vilniuje.

Migracijos tarnybų specialistai patikrina pareiškėjo tautybę Gyventojų registre. Jeigu duomenų esama, įrašas apie tautybę padaromas be kliūčių, o jei jų nėra, reikia pateikti asmens gimimo dokumentus. Tokiu atveju prašymo gauti pasą įforminimas kiek užtrunka. Didžioji dalis gyventojų pastaruosius metus keitė pasus ne dėl tautybės įrašo, o dėl kitų priežasčių: pasibaigus dokumento galiojimo laikui arba vizoms skirtiems lapams, tačiau dauguma pageidavo, kad būtų padarytas įrašas apie tautybę.

Daugelis mūsų šalies piliečių, keisdami sovietinį pasą į lietuvišką arba gaudami Lietuvos pasą, įrašė savo tautybę, nes 1991 metais priimtas įstatymas numatė tokį įrašą. Tačiau 2003-iaisiais Seimas iš lietuviškų pasų nusprendė pašalinti skiltį, kurioje nurodoma tautinė tapatybė. Nuo to laiko tautybę buvo galima nurodyti tik gimimo liudijime.

Šiuo metu Lietuvos pase pagal Gyventojų registro duomenis lazeriniu įrenginiu išgraviruojami šie asmens duomenys: vardas, pavardė, lytis, gimimo data, gimimo vieta, asmens kodas, veido atvaizdas ir parašas. Į paso duomenų lape integruotą nekontaktinę elektroninę laikmeną taip pat įrašomi asmens duomenys ir pirštų atspaudai. Todėl pasas dažnai vadinamas biometriniu dokumentu. Elektroninėje laikmenoje įdiegtos šiuolaikiškos skaitmeninės informacijos vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą užtikrinančios priemonės.

Duomenys pase apie tautybę papildomai nekainuoja, tačiau žinotina, kad keliaujant ar pateikiant patikrai kitais gyvenimo atvejais, įrašas apie tautybę asmeniui jokių privilegijų nesuteikia, o tam tikromis situacijomis net gali sukurti aplinkybę žmogaus teisių pažeidimui. . . .

Pastarojo visuotinio Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo, daryto 2011 metais, duomenimis, mūsų šalyje gyveno 154 tautybių gyventojai. Lietuvoje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų.

Šaltinis - lžinios.lt