Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi paragino stiprinti prekybą su Europos valstybėmis. O Europos Komisija (EK) tuo metu pradėjo svarstyti, kokį ekonominį statusą suteikti Pekinui Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sudėtyje.

Ministras surengė spaudos konferenciją apie Kinijos užsienio politiką vykstant plenariniam dvyliktojo Nacionalinio Liaudies Kongreso (pagrindinės šalies įstatymų leidybos institucijos, kurią sudaro net 2987 nariai) posėdžiui.

Diržas ir kelias

"Kinija užsienio politikoje daugiausia dėmesio skirs vystyti infrastruktūrinius ryšius, kurti sausumos ekonominius koridorius ir jūros prekybos kelius“, - sakė Wang Yi aiškindamas vadinamuosius Pekino "diržo ir kelio" projekto prioritetus.

"Diržas ir kelias" – tai prezidento Xi Jinpingo planas sujungti Aziją ir Europą. "Diržu" vadinamas prekybos maršrutas, kuris nusidrieks žeme nuo Kinijos šiaurės vakarų per Centrinę Aziją, Iraną, Iraką, Siriją ir Turkiją, tada kirs Bosforo sąsiaurį ir pasieks Vakarų Europą – Vokietiją, Nyderlandus ir Italiją. "Kelias" – tai prekybos jūra maršrutas, prasidėsiantis Kinijos Indijos vandenyno pakrantėje, aplenksiantis Afriką ir užsibaigsiantis Venecijoje. Šiame Italijos mieste, žyminčiame senojo Šilko kelio pradžią „diržas“ turėtų susitikti su „keliu“.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Baudos ir prestižas

Pekino raginimas vystyti prekybą su Europa nuskambėjo Europos Sąjungos vykdomajai institucijai svarstant Kinijos rinkos ekonomikos statusą PPO – Ženevoje įsikūrusioje organizacijoje, prižiūrinčioje pasaulinę prekybą. Kinija buvo klasifikuota kaip ne rinkos ekonomikos šalis, kai buvo priimta į PPO 2001 metais. Dėl šio klausimo EK galutinai turės nuspręsti tik kitais metais, bet jau pateikta svarių pasiūlymų automatiškai pratęsti dabartinio statuso galiojimą.

Ne rinkos ekonomikos statusas PPO gali lemti tam tikras sankcijas. Pavyzdžiui, tokios valstybės gali sulaukti baudų, jei būtų įrodyta, kad jos su taip pat ne rinkos ekonomikos šalimis prekiauja pigiau nei su kitomis. Kinija stengiasi, kad esamas jos ekonominis statusas būtų pakeistas ne vien dėl praktinių priežasčių, bet ir norėdama sustiprinti savo prestižą organizacijoje.

Dar teks pasistengti

EK jau ne vienus metus stebi Kinijos progresą ir reformas, kurias šalis vykdo siekdama pereiti prie rinkos ekonomikos. Tačiau kol kas Komisija skelbia, kad Kinija dar neatitinka visų kriterijų, kad jos statusas PPO galėtų būti pakeistas.

Prekybos analitikai tikisi, kad Komisija sprendimo dėl Kinijos priėmimo planą pristatys iki šios vasaros. Tačiau mano, kad jis, šiaip ar taip, bus svarstomas esant didelei politinei įtampai, nes Europa šiuo metu stengiasi pritraukti kuo daugiau Kinijos investicijų, ypač susijusių su skaitmenine ekonomika. Ekspertų teigimu, daugėja įrodymų, kad ateityje pagrindiniai konkurencijos iššūkiai Europai ateis iš Rytų, ypatingai iš Kinijos, kuri imasi protekcionistinės ir ekspansinės politikos, siekdama užsitikrinti dominavimą skaitmeninėje rinkoje.

Dalis politologų Kinijos „diržo ir kelio“ projektą lygina su Maršalo planu - milijardinėmis Jungtinių Valstijų investicijomis į karo nuniokotos Europos ekonomiką. Tačiau Wang Yi tikina, kad naujasis Šilko kelias – tai abipusio bendradarbiavimo projektas, o ne geopolitikos įrankis, ir į jį nederėtų žvelgti per pasenusių šaltojo karo strategijų prizmę.

Šaltinis - lzinios.lt

Parengta pagal: EurActive, LŽ