Gintarė ČIULADAITĖ

Šiemet pusmetį Nepale gyvenęs Laurynas Bolnis kūrė dokumentinį filmą „Top of the World. Nepal“ („Pasaulio viršūnė. Nepalas“) apie šalies kultūrą. Po žemės drebėjimų balandį ir gegužę egzotiškus gamtos, architektūros vaizdus pakeitė apgriuvusios šventyklos ir skurdi gyventojų kasdienybė.

Pirmoji juostos vizija nuginė L. Bolnį į Aziją filmuoti gamtos, žmonių, jų dvasinio gyvenimo, kultūros. Lietuvis su dviem draugais keliavo po Indiją, pakeliui kūrė filmą apie laimės paieškas „In Search for Happiness“, ėmė interviu iš šventikų, vietos gyventojų, valkatų ir turtuolių taip parodydami Azijos kontrastus.

Tada Lauryną susirado Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija (ISKCON) ir pasiūlė dokumentiką tęsti Nepale – sparčiai yrančios kultūros šalyje. Organizacija siuntė lietuvį ne tik į turistinius centrus, bet ir į autentiškas šventyklas. Viena jų - Muktinath, aukščiausia pasaulyje, - įsikūrusi Himalajuose, beveik keturių kilometrų aukštyje. „Baltos kalnų viršūnės, tyras oras, nuo tylos net spengia ausyse. Klausiausi įvairiausių pasakojimų, vėliau patraukiau į Čitvaną, Lumbinį – Budos gimimo vietą“, - aplankytas vietas vardijo L. Bolnis.

Atgal į nelaimės vietą

Po pirmo žemės drebėjimo balandžio pabaigoje su vaikinu vėl susisiekė ISKCON ir paprašė grįžti į Nepalą, tik šįsyk filmuoti savanorių teikiamą pagalbą nukentėjusiesiems. Kadangi daugiausia nelaimėliams padeda ne korumpuotos valstybinės, o tarptautinės įstaigos, Lauryno darbas buvo transliuoti objektyvią informaciją aukojantiesiems.

„Valstybė ne rūpinasi savo žmonėmis, o komplikuoja pagalbą. Ten, kur turėjo leistis lėktuvai iš JAV, nebuvo paruošti keliai, muitinėse strigo pagalba iš šalių kaimynių, mat darbuotojai tikrino, ką galėtų pasiimti sau. Įvairios sutartys ir įgaliojimai staiga nustojo veikti, - apie tai, kaip pradėjo kurti labdaringus videofilmus, kurie pritrauktų lėšų, pasakojo lietuvis. - Antras drebėjimas su žeme sulygino kaimus. Smūgiai kartojosi po kelis sykius per dieną, kai kuriuos žmones ištiko infarktas. Sėdėjau jau skilusiame pastate ir svarsčiau: bėgti ar ne – jei namas griūtų, per tris sekundes nieko neliktų.“

Liko tik juostoje

Iš arti Laurynas filmavo krokodilus, tigrus, iš paukščio skrydžio – kalnus ir miestus. Tam specialiai nusipirko bepilotį lėktuvėlį. „Paleidi į orą, ir nuo tavo rankos priklauso, ką užfiksuosi", - sakė jis. Beje, tigrai Nepale laksto laisvi – į narvus neuždaromi tol, kol nežudo žmonių. "Dar nebuvau patyręs tokios baimės – stoviu prie užverto narvo, o jis šoka ant manęs riaumodamas, garsas eina per kūną, sustingsti. Nuo laisvėje lakstančio tigro įmanoma išsigelbėti vieninteliu būdu – žvelgiant jam tiesiai į akis ir lėtai traukiantis atgal“, - aiškino vaikinas.

Šiuo metu Lietuvoje Laurynas toliau montuoja „Top of the World. Nepal“. Ketina rodyti vaizdus prieš žemės drebėjimus ir galbūt palyginti su tuo, kas liko po jų. Stichija nepasigailėjo ir istorinių pastatų. Dabar juos galima išvysti tik dokumentiniuose filmuose.

"Top of the World. Nepal" bus išleistas lietuvių, anglų, rusų, nepaliečių ir indų kalbomis. Kaip teigė autorius, taip sumanyta dėl to, kad pats Nepalas vis sparčiau tolsta nuo savo kultūros – iš šalies kasmet emigruoja 400 tūkst. žmonių. „Tai man primena Lietuvą nepriklausomybės pradžioje. Kasdien prie migracijos būstinės laukia keli tūkstančiai jaunų piliečių, norinčių palikti šalį. Nepaliečiai siekia amerikietiškosios svajonės, materialaus pasaulio blizgučių“, - kalbėjo Laurynas. Jam buvo įdomu parodyti jogų gyvenimo būdą, gamtos išteklių turtus ar senuosius urvus, kurių istorija siekia 5 tūkst. metų.

Stotelė – Anglija

L. Bolnis studijavo informacines technologijas ir aštuonerius metus dirbo IT inžinieriumi. Apie laisvai samdomą savarankišką darbą nemąstė tol, kol nepradėjo filmuoti. Tada nusipirko savo pirmąją kamerą, pardavė visą turtą iš išskrido į Niukaslą (Didžioji Britanija).

Jau anksčiau Lietuvoje jis buvo pradėjęs mokytis šokti, o Anglijoje sukūrė trumpametražę juostą apie šokėjus iš „Bad Taste Cru“ trupės. „Mane visąlaik traukė gatvės šokiai. Pabandžiau ir supratau, kad esu kelmas – turiu kūną, kuriuo nemoku naudotis. Todėl pradėjau mokytis. Tai suteikė daug saviraiškos“, - tvirtino jis.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

D. Trumpas: Irano vadovybė „nori susitikti“ Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas V. LANDSBERGIS: „GYVENIMAS – DOVANA. GAVAI DOVANĄ, TAI KODĖL TURI JA BJAURĖTIS?“ ŽMOGUS, KŪRĘS TAIKĄ EUROPOJE Užuot dejavęs, subūrė buvusių emigrantų bendruomenę

Anglijoje su kolege Julija Jačėnaite, kuri iki šiol gyvena Niukasle, sumanė kurti įmonę pavadinimu „Brr films“. Paskui prisidėjo Lauryno mergina, grafikos dizainerė iš Baltarusijos Sveta Wodzinowska, sesė Gintarė Bolnytė. Kiekvienas įgyvendina savo projektus. Lauryno manymu, jiems nebūtina būti vienoje šalyje ar net tame pačiame žemyne.

Dviese po žemynus

Trejus metus praleidęs Anglijoje L. Bolnis susikrovė kuprinę ir su Sveta išvyko į Indiją. Pora keliavo beveik pusantrų metų, kartais vienoje vietoje apsistodavo savaitę, kartais – porą mėnesių. Taip užstrigę jie buvo Puryje, kur stovi Jagannath šventykla. „Europoje mes susikuriame asmenines erdves ir stengiamės kuo labiau išsaugoti savo individualumą. Ten žmonės iš širdies, su tikėjimu sveikinasi sakydami: „Garbė Jagannath“, ir nesvarbu, nei kas jie, nei kas tu esi“, - lygino Laurynas.

Porą mėnesių praleidę prie jūros keliautojai nusipirko autorikšą. Ja 50 kilometrų per valandą greičiu nuvažiavo iki Delio – porą tūkstančių kilometrų, pavymui mojuojant nustebusiems indams, kuriems neįprasta rikšoje matyti baltaodį. „Nuolatinių namų neturiu, mano namai – žemė, - tikino vaikinas. – Viena priežasčių, kodėl sugrįžome, – Sveta pasiilgo šeimos, artimųjų. Greitai žadame susituokti. Norime nukeliauti ir į Australiją, ir į Pietų Ameriką, mūsų planas - apkeliauti aplink pasaulį.“

Prieš išvykdama į Nepalą pora jau buvo nusipirkusi lėktuvo bilietus į Tailandą, bet netikėtai juos teko iškeisti į stichijos nuniokotą kraštą. Po patirtų žemės drebėjimų suktis įvykių centre jau nebaisu. „Žmonės kenčia, neturi ko valgyti, kiekviena šeima prarado po artimąjį. Norisi jiems padėti. Dar trokštu nufilmuoti ką nors didelio – kaip ir kur mes, žmonės, gyvename, kad susimąstytume apie tai, jog visos žinios ir tikroji laimė slypi kiekvieno viduje“, - įsitikinęs keliautojas.

Šaltinis - lžinios.lt