Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ
Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe partija triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus. Liberalų demokratų partija ir nedidelė jos koalicijos partnerė užsitikrino mažiausiai 313 mandatų 465 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose.
Sh. Abe tęs savo pradėtą politiką: toliau palaikys griežtą poziciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu, puoselės artimus ryšius su Vašingtonu, taip pat ir gynybos srityje, vykdys itin laisvą monetarinę politiką bei palaikys branduolinę energetiką. Jis pažadėjo iki metų pabaigos parengti išsamų paketą dėl Japonijos demografinių iššūkių. Jame būtų numatytos investicijos į švietimą, našumo didinimas ir pensijų sistemos reforma.
Rinkėjų aktyvumas sekmadienį tesiekė 54 proc., nes šalyje siautė taifūno atneštos liūtys. Japonai jau kurį laiką vangiai atlieka savo pilietinę pareigą. Pavyzdžiui, 2014 metų gruodį, kai vyko parlamento rinkimai, prie balsadėžių susirinko 52,66 proc. registruotų rinkėjų.
Buvo nusmukę reitingai
Sh. Abe valdančioji koalicija turi dviejų trečdalių daugumą ne tokiuose įtakinguose parlamento aukštuosiuose rūmuose. Turėdama vadinamąją superdaugumą abiejuose rūmuose, koalicija galės be apribojimų priimti net ir pačius prieštaringiausius teisės aktus.
Anot premjero, sekmadienio rinkimų rezultatai rodo, kad rinkėjai palaiko jo vykdomą politiką. „Manau, rezultatai atspindi rinkėjų norą turėti tvirtą politinį pagrindą“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui NHK.
Pergalė padėjo Sh. Abe atsitiesti po vasaros, kai jo populiarumo reitingai buvo nusmukę iki 30 proc. dėl kaltinimų, kad vyriausybė esą palankiau vertina asmenis iš jo aplinkos. Pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus buvo iškilusi grėsmė jo ateičiai tiek partijos lyderio, tiek vyriausybės vadovo postuose.
Jau neabejojama, kad Sh. Abe taps ilgiausiai pareigas einančiu šalies vyriausybės vadovu. Jis laikomas pragmatišku ir gudriu diplomatu, kuris sugeba artimai bendrauti su tokiais pasaulio lyderiais kaip Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas.
Sh. Abe, regis, gimė vadovauti Japonijai. Jo tėvas ir senelis taip pat ėjo aukštas pareigas valdžioje. Galbūt dėl to 63 metų Sh. Abe dažnai laikomas arogantišku. Tačiau taip pat sugeba pasijuokti iš savęs: per 2020 metų Tokijo olimpiados pristatymą Rio de Žaneire jis apsirengė kaip vaizdo žaidimų veikėjas Super Mario.
Politikas sulaukė pasaulinio dėmesio, kai tapo pirmuoju užsienio šalies vadovu, susitikusiu su jau išrinktu, bet dar neprisaikdintu JAV prezidentu D. Trumpu dangoraižyje „Trump Tower“. Politikai džiaugsmingai spaudė vienas kitam rankas, o paskui žaisti golfo nuvyko į D. Trumpui priklausantį „Mar-a-Lago“ klubą Floridoje. D. Trumpas vėliau gyrė tvirtas Japonijos premjero rankas ir „labai labai gerą būdą“.
Nėra stiprios alternatyvos
Sh. Abe kiek mažiau nei prieš mėnesį paleido parlamento žemuosius rūmus ir paskelbė pirmalaikius rinkimus. Analitikų manymu, tai buvo premjero bandymas sustiprinti savo politinę poziciją palankiu metu – opozicijoje tvyrojo sumaištis, o jo paties reitingai ėmė po truputį kilti į viršų.
Sh. Abe planus trumpam buvo užgožusi įsteigta nauja populistinė opozicinė partija. Tačiau pirminis susižavėjimas ja greitai išblėso, ir Tokijo gubernatorės Yuriko Koike įkurta Vilties partija per šiuos rinkimus laimėjo tik 49 mandatus.
Dar viena nauja politinė jėga, Japonijos konstitucinė demokratų partija, surinko 54 mandatus ir veikiausiai bus didžiausia opozicinė frakcija. Ši partija skelbia esanti liberali. Tiek Y. Koike Vilties partija, tiek Sh. Abe liberalai demokratai yra konservatyvesnių pažiūrų.
Rinkimų rezultatai atskleidė, kad Japonijoje Sh. Abe neturi perspektyvių alternatyvų. Nacionalinio politinių studijų instituto politologas Mikitaka Masuyama aiškino, kad Liberalų demokratų partija gana paprastai išplėšė pergalę, mat opozicija negalėjo suformuoti vieningo fronto.
Templo universiteto Japonijoje Azijos studijų direktorius Jeffas Kingstonas tvirtino, kad Japonijoje nėra tikros politinės opozicijos. „Liberalų demokratų partija yra milžinė tarp nykštukų. Reikia didžiulio masto skandalo, kad Sh. Abe ekspresas nulėktų nuo bėgių“, – sakė politologas.
Naujienų agentūros „Kyodo News“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė rinkėjų (51 proc.) nepasitiki ministru pirmininku, o liberalaus dienraščio „Asahi Shimbun“ tyrimas atskleidė, jog 47 proc. apklaustųjų norėtų, kad poste būtų kitas asmuo.
Kaip teigė Vašingtone įsikūrusios konsultavimo bendrovės „Teneo Intelligence“ ekspertas Tobias Harrisas, Sh. Abe santykiai su tauta yra sudėtingi. „Tauta vertina premjero darbą, bet šio politiko nemyli“, – kalbėjo jis.
Prieštaros dėl Konstitucijos
Ši pergalė prisidės prie Sh. Abe šansų kitąmet laimėti Liberalų demokratų partijos lyderio rinkimus ir dar trejus metus vadovauti šiai politinei jėgai. Jei 2018-ųjų rugsėjį jam pavyks tai padaryti, jis liks premjero poste iki 2021-ųjų. Politikas turės daugiau laiko pelnyti skeptiškai nusiteikusios visuomenės palaikymą siekiant pakeisti pacifistinę Japonijos Konstituciją.
Sh. Abe partija ir jos nacionalinės pakraipos šalininkai jau seniai siūlo keisti Japonijos Konstituciją. Jie laiko 1947-aisiais priimtą pagrindinį šalies įstatymą Japonijos sutriuškinimo Antrajame pasauliniame kare palikimu ir karą laimėjusios stovyklos nustatytos pasaulio tvarkos bei vertybių atspindžiu.
Dabartinėje Japonijos Konstitucijoje numatyta, kad šalis atsisako panaudoti jėgą tarptautiniuose konfliktuose. Be to, ji apriboja šalies karių savigynos galimybes, nors Japonija turi puikiai aprūpintą modernią kariuomenę, glaudžiai bendradarbiaujančią su JAV.
Kad Japonijos Konstitucija būtų pakeista, reikia dviejų trečdalių parlamentarų ir piliečių referendumo pritarimo. Tačiau, kaip rodo apklausos, didelė dalis šalies gyventojų vis dar prieštarauja Konstitucijos pakeitimams.
Šaltinis - lžinios.lt