Net apie 90 proc. pas šeimos gydytoją apsilankiusių pagyvenusių žmonių turi vienokių ar kitokių nusiskundimų dėl virškinamojo trakto veiklos sutrikimų, tokių, kaip blogas virškinimas, vidurių pūtimas ar užkietėjimas. Pasak šeimos gydytojos Aldonos Gumblevičienės, dėl virškinimo problemų pacientai dažniausiai kaltina amžių ir padažnėjusias ligas, tačiau, specialistų teigimu, bent dalies bėdų būtų galima išvengti, jeigu žmonės daugiau dėmesio skirtų mitybai, o ne pirmiausia griebtųsi vaistų.

 „Pagrindinės klaidos, kurias daro pagyvenę žmonės, yra nereguliari mityba, persivalgymas, ypač prieš miegą, gausus riebaus maisto vartojimas, piktnaudžiavimas druska, cukrumi, kava, gazuotais gėrimais ar alkoholiu, – teigia šeimos klinikos „InMedica“ gydytoja A. Gumblevičienė.

– Šios ir kitos nuodėmės gali lemti padidėjusį skrandžio jautrumą, iššaukti skandžio opą ar netgi tapti rimtesnių ligų priežastimi.“ Būtent todėl gydytoja rekomenduoja kiekvienam žmogui atidžiai peržvelgti savo valgiaraštį ir pagalvoti, kaip galima pagerinti mitybą, o kilus klausimams ar abejonėms – pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Pasak A. Gumblevičienės, pagyvenę žmonės, kaip ir visi kiti, turėtų valgyti sveiką, šviežiai pagamintą, gerai virškinamą ir individualų skonį atitinkantį maistą. Kartais senjorai, siekdami sutaupyti, renkasi pigesnius, bet ne itin kokybiškus produktus, tačiau gydytojų praktika rodo, kad toks taupymas gali turėti įtakos skrandžio opai bei kitoms ligoms. Specialistų teigimu, vertingo, tačiau nebrangaus maisto tikrai yra, pvz., vištiena – viena pigiausių mėsų, be to, ją turintiems skrandžio problemų rekomenduoja rinktis ir gydytojai. Taip pat derėtų valgyti sezoninius vaisius ir daržoves, kurie yra kur kas pigesni už atvežtus iš egzotinių šalių. Reikėtų atminti, kad senėjimo proceso metu kinta žmogaus poreikis tam tikriems maisto produktams, reikia suvartoti mažiau kalorijų. Tiesa, kai kurių gyvybiškai svarbių medžiagų, tokių kaip vitamino A, D, kalcio, magnio ar kalio poreikis išlieka toks pat ar netgi išauga. Pagyvenusiems žmonėms gydytoja rekomenduoja su saiku ir neriebiai valgyti 4–5 kartus per dieną, vartoti maistą, turintį daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Ar alkoholio vartojimas tik savaitgalį yra visiškai saugus? Gydytoja įvardijo gėrimų grupę, kuri situaciją tik pablogina Pasaulio medikų asociacijos prezidentas kritikuoja privalomą tvarką dėvėti kaukes: tai ne tik nepadeda, bet dar ir kenkia? Viskas dėl cukraus? Mokslininkai surado bent vieną iš priežasčių, kodėl vieni žmonės gripą ir COVID-19 pakelia lengvai, o kiti patiria citokinų audras Justas Stankevičius. Kas valdo Pasaulio sveikatos organizaciją? Vaikų odontologė pataria: ką daryti, jei karantino metu vaikui skauda dantį

Dažnam senjorui sergant įvairiomis ligomis arba net ir natūraliai sutrikus virškinamojo trakto funkcijai mažėja skrandžio sulčių sekrecija, silpnėja žarnyno veikla, dėl to pablogėja įsisavinimas tokių medžiagų, kaip vitamino B12, geležies, folinės rūgšties, trūksta vitamino D, kalcio, gali vystytis cukrinis diabetas. Pagyvenusiems žmonėms, ypač sergantiems širdies ligomis, specialistai pataria riboti skysčius iki 1–1,5 l per parą, vengti druskos, o geriausia – visiškai jos nedėti į maistą. Galimą druskos paros kiekį žmonės gauna iš duonos ar kitų pirktų produktų.

Maiste turi būti pakankamai angliavandenių, kurių galima rasti duonoje, kruopose, dribsniuose, makaronuose, vaisiuose ir daržovėse. Reikiamų baltymų kiekis aptinkamas liesoje mėsoje, pavyzdžiui, vištienoje, veršienoje, žuvyje, pupelėse bei žirniuose. Riebalai, kurie yra blogiau virškinami, negali sudaryti daugiau nei 30 proc. visų kalorijų. Rekomenduojama vartoti augalinės kilmės riebalus, nes juose mažiau cholesterolio. Organizmui būtino kalio yra bananuose, apelsinų sultyse, žalios spalvos vaisiuose, bulvėse, žirniuose, magnio – grūduose, ankštinėse daržovėse, lapinėse salotose, o kalcio – piene ir jo produktuose, lapinėse salotose bei citrusiniuose vaisiuose. Geležies gausu kiaušinio trynyje, bulvėse, špinatuose bei mėsoje.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad vartojant šviežios citrinos sultimis apšlakstytą vištieną, iš jos pasisavinama beveik visa ten esanti geležis.

TROŠKINTOS VIŠTIENOS IR DARŽOVIŲ RECEPTAS SENJORAMS IR TURINTIEMS SKRANDŽIO PROBLEMŲ

Jums reikės: 500 g vištienos krūtinėlės be kaulo arba šlaunelių mėsa; 300 g morkų; 500 g bulvių; 300 g šviežių žirnelių arba pupelių; 150 g šviežių špinatų; 200 g svogūnų; 250 ml neriebios grietinėlės; pusės citrinos, 1 v. š. šviežių petražolių.

Kubeliais supjaustytas bulves ir žirnelius ar pupeles apvirkite. Morkas, svogūnus ir špinatus lengvai patroškinkite ant vandens, kol šie suminkštės. Atskiroje keptuvėje be jokio sviesto ar aliejaus pakepinkite gabaliukais supjaustytą vištieną, prieš tai ją keptuvėje apšlakstę šviežiai spaustomis citrinos sultimis. Į molinį indą sudėkite vištieną, daržoves, užpilkite grietinėle ir apie 30–40 min. troškinkite iki 200 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Prieš valgydami, apiberkite šviežiomis petražolėmis.

Skanaus!

Šaltinis - sveikas.lt