Parengė Viljama SUDIKIENĖ
Rusijos pinigai, plaunami per Londono Sičio finansines institucijas, kenkia Didžiosios Britanijos interesams ir trukdo vyriausybei užimti griežtesnę poziciją Maskvos agresyvios politikos atžvilgiu. Tokią išvadą vakar paskelbė britų parlamentarai.
Didžiosios Britanijos finansų centras yra daugiausia iš Rusijos pinigų laiminti vieta nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, o Londonas išlieka svarbiausia Vakarų sostine, kurią savo turtams renkasi Rusijos pareigūnai, ieškantys ir kitų prabangių vietų Europoje. Tačiau po buvusio rusų šnipo apnuodijimo Anglijos mieste, dėl kurio vyriausybė kaltina Kremlių, Didžioji Britanija ėmė telkti tarptautines jėgas prieš Rusiją.
„Žalos, kurią nešvarūs pinigai daro Jungtinės Karalystės užsienio politikos interesams, mastas nusveria Rusijos pervedimų naudą Sičiui.“
Parlamento Užsienio reikalų komitetas pareiškė, kad Rusijos pinigai yra trukdis Didžiajai Britanijai kritikuoti Kremlių bei padeda prezidentui Vladimirui Putinui vykdyti kampaniją, kurios tikslas – „suardyti tarptautine teise grindžiamą tvarką“. „Žalos, kurią šie nešvarūs pinigai daro Jungtinės Karalystės užsienio politikos interesams, mastas nusveria Rusijos pervedimų naudą Sičiui“, – sakė komiteto pirmininkas Tomas Tugendhatas. Pasak jo, nepateisinama, kad Jungtinė Karalystė užmerkia akis į tai, kaip „prezidento V. Putino kleptokratai ir žmogaus teisių pažeidėjai naudoja per Londoną išplautus pinigus mūsų draugams korumpuoti, mūsų sąjungoms silpninti ir pasitikėjimui mūsų institucijomis naikinti“.
Komitetas rekomenduoja bendradarbiauti su tarptautiniais sąjungininkais, kad Rusijai būtų sunkiau platinti valstybines obligacijas per bankus, kuriems taikomos sankcijos. Būtent tokia praktika pakerta pastangas pažaboti Rusijos elgesį.
Maskva kaltinama kišusis į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, „Brexito“ kampaniją Jungtinėje Karalystėje, kursčiusi separatizmą Katalonijoje ir įvykdžiusi kibernetines atakas visame pasaulyje. Balandį JAV praplėtė sankcijų sąrašą įtraukdamos į jį 24 artimiausius V. Putino sąjungininkus.
Didžiosios Britanijos nacionalinė nusikaltimų agentūra nurodo, kad kasmet išplaunami šimtai milijardų svarų sterlingų turi poveikį šaliai. Jungtinė Karalystė yra pagrindinė vieta, į kurią dairosi rusai, siekiantys legalizuoti iš korupcijos gautus pinigus. „Akivaizdu, kad su Kremliumi susiję asmenys naudojasi Londonu kaip baze savo turtams, įgytiems korupcijos būdu, ir tai aiškiai susiję su platesne Rusijos strategija bei turi padarinių mūsų nacionaliniam saugumui“, – teigiama komiteto pranešime.
Dešimtys šalių, įskaitant JAV, solidarizavosi su Jungtine Karalyste ir išmetė Rusijos diplomatus po atakos Didžiosios Britanijos žemėje, kai buvo panaudotos nervus paralyžiuojančios medžiagos iš Rusijos. Jungtinė Karalystė siekia dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijai, tačiau, kaip pabrėžė komitetas, reikia daugiau nuveikti namuose, kad tarptautiniu mastu būtų uždarytos landos, leidžiančios Rusijai platinti obligacijas. Šiuo tikslu rekomenduojama bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis. „Londono finansų rinkų mastas ir jų svarba Rusijos investuotojams suteikia Jungtinei Karalystei reikšmingą svertą prieš Kremlių“, – daro išvadą komitetas.
Pergalė be milijardieriaus
Taigi Rusijos milijardieriai, kurių daugelis įsikūrę Londone arba ten gyvena jų šeimos, ne veltui sunerimę, kas dabar jų laukia. Su tuo jau susidūrė V. Putinui artimas oligarchas Romanas Abramovičius, britų „Chelsea“ futbolo klubo savininkas. Jungtinės Karalystės jam išduota viza pasibaigė prieš kelias savaites ir britų valdžia dar neišdavė naujos. 51 metų R. Abramovičius užima 13-ą vietą tarp turtingiausių asmenų Didžiojoje Britanijoje. Pasak „Forbes“, jis yra 11-as turtingiausias žmogus Rusijoje, jo turtas vertinamas 11 mlrd. svarų sterlingų. Milijardierius jau paprašė naujos vizos, bet lig šiol dar negavo ir neaišku, ar apskritai gaus. Šeštadienį per finalines varžybas Vemblyje, kai „Chelsea“ įveikė „Manchester United“ rezultatu 1:0, R. Abramovičiaus stadione nebuvo matyti. Oligarchui artimi šaltiniai britų spaudai sakė, kad jo prašymas išduoti vizą nėra atmestas, bet jos atnaujinimas jau trunka ilgiau nei įprasta dėl nežinomų priežasčių.
Po Skripalių apnuodijimo Jungtinė Karalystė išmetė iš šalies 23 rusų diplomatas, Rusija atsakė tuo pačiu, taip pat uždarė Maskvoje Britų tarybą, vykdžiusią kultūrinių mainų tarp abiejų šalių programas, ir Didžiosios Britanijos generalinį konsulatą Sankt Peterburge. Per patį šio diplomatinio karo įkarštį premjerė Theresa May pareiškė, kad vyriausybė atidžiau pažvelgs į Rusijos investicijas Jungtinėje Karalystėje. Tai palies ir tuos prašytojus, kurie nori pradėti Didžiojoje Britanijoje verslą ir turi investuoti mažiausiai 50 tūkst. svarų. Tarp tokių asmenų yra ir R. Abramovičius. Su tokiomis vizomis nuo 2008 iki 2015 metų gyventi į Didžiąją Britaniją atvyko beveik 700 rusų. Po Skripalių apnuodijimo užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas taip pat sakė, kad su V. Putinu susiję korumpuoti rusai gali būti patikrinti Didžiosios Britanijos policijos.
Pirmoji apie vėluojančią vizą R. Abramovičiui pranešė Rusijos naujienų agentūra „Bell“. Ji nurodė, kad privatus oligarcho lėktuvas „Boeing 767“ paskutinį kartą skrido į Londoną balandžio 1-ąją.
R. Abramovičius nusipirko klubą „Chelsea“ 2003 metais ir yra giriamas už precedento neturinčius jo laimėjimus. Į klubą jis daug investavo, įkūrė naują treniruočių centrą, įtraukė naujų žaidėjų ir pasamdė naują personalą. Jis nuolat lankydavosi klubo varžybose Vemblyje.
Šįkart R. Abramovičius nepasirodė ne tik per finalines varžybas, bet ir klausymuose Londono Aukštajame teisme, kur Rusijos magnatas Olegas Deripaska ginčija R. Abramovičiaus kasybos milžinės „Norilsk Nickel“ akcijų pardavimą Rusijos milijardieriui Vladimirui Potaninui. Londono teismui buvo pranešta, kad R. Abramovičius yra Šveicarijoje.
Sankcijos veikia it nuodai
2011 metais Didžiosios Britanijos teisme R. Abramovičius yra atskleidęs savo ekstravagantišką gyvenimo būdą. Jis turi labai brangios nuosavybės Londone ir Prancūzijoje bei prabangią 533 pėdų ilgio superjachtą „Eclipse“. Jam priklauso namas Kensingtono rūmų soduose, kainuojantis 90 mln. svarų. Vadinamojoje milijardierių gatvėje įsikūrusios užsienio rezidencijos ir kiti turtuoliai. R. Abramovičius taip pat yra Rusijos didžiausios plieno gamintojos „Evraz“ ir nikelio gamintojos „Norilsk Nickel“ savininkas. Savo pasakiškus turtus jis susikrovė praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį iš naftos ir dujų. Tuo metu privatizuojamas valstybinis turtas buvo parduotas virtinei verslininkų, kurie fantastiškai pralobo. R. Abramovičius pardavė savo dalį naftos kompanijoje „Sibneft“ valstybės kontroliuojamai „Gazprom“ už 7,4 mlrd. svarų sterlingų 2005 metais. Jo dalis kompanijoje tapo 2 mlrd. svarų sterlingų ieškinio Didžiosios Britanijos teisme subjektu. Kadaise galingas Rusijos oligarchas Borisas Berezovskis, V. Putino laikais pasirinkęs savanorišką tremtį Londone, 2008 metais padavė į teismą R. Abramovičių. Jis kaltino smurtu ir grasinimais buvęs priverstas parduoti savo turėtas „Sibneft“ akcijas. 2012 metais B. Berezovskis bylą pralaimėjo. Teisėjo nutartyje sakoma, kad R. Abramovičiaus ryšiai su V. Putinu ir kitais valdžios vyrais Kremliuje „buvo labai geri“, bet jis neturėjo tiek įtakos, kad „už virvučių tampytų prezidentą“.
R. Abramovičius minimas ir šiemet JAV iždo departamento sudarytame su V. Putinu artimai susijusių Rusijos oligarchų sąraše. Tą sąrašą kai kurie išjuokė sakydami, kad jis tiesiog nukopijuotas nuo „Forbes“ sąrašo, į kurį įeina visi daugiau nei milijardo dolerių turtą turintys rusai. Tačiau JAV sąrašas po truputį aktyvuojamas, kad ir ką sakytų skeptikai, ir sankcijos it lėto veikimo nuodai paralyžiuoja Rusiją. „Stebuklingi ginklai“, kuriuos V. Putinas minėjo Federaliniame susirinkime, čia nepadės. Sankcijos stumia Rusiją į stagnaciją, sekina jos ekonominį potencialą ir pirmą kartą per daugelį V. Putino valdymo metų privertė Rusiją sumažinti savo karines išlaidas. Visa tai riboja Rusijos agresyvumą.
Šaltinis - lžinios.lt