Tomas FEDARAVIČIUS / lzinios.lt

Iš rąstų suręstas namas – tradicinei ekologiškai statybai neabejingų šeimininkų džiaugsmas. Tačiau mūsų krašte žiemą jame gali būti vėsoka. O aklai laikantis Europos Sąjungos direktyvų dėl energinio efektyvumo tokia statyba iš Lietuvos visai gujama. Didžiausia dilema kyla mėginant rąstinį statinį apšiltinti.

Besidomintiems rąstinių namų statyba nėra paslaptis, kad iš rąstų sukonstruotas namo karkasas savo ilgalaikę formą įgyja tik praėjus dvejiems trejiems metams nuo jo statybos. Rąstinių namų statybos abėcėlėje sakoma, kad nedžiovintų rąstų sienos per tą laiką vidutiniškai „sėda“ apie 6 proc. sienos aukščio, specialiai išdžiovintų rąstų – perpus mažiau. Norėdami pasiekti šiuolaikinius energinio efektyvumo rodiklius tokiame name arba tiesiog turėti sandarų ir šiltą namą jo savininkai susimąsto, kaip tokį namą apšiltinti, kad būtų ir naudinga, ir gražu. Pirmasis patarimas - neskubėti.

„Jei rąstinį namą šiltinsime iškart tik pastatę ir dar - netinkamomis medžiagomis, slenkančios sienos jas sugniuždys ir nuplėš. Jokiu būdu negalima klijuoti prie naujo rąstinio namo sienų nei polistireno, nei kietos vatos plokščių, nei purkšti į tarpus tarp rąstų kokių nors putų. Tokie eksperimentai namo savininkui kainuotų gana brangiai", - pažymėjo ilgametę rąstinių namų statybos patirtį turinčios įmonės „Rovada“ technikos direktorius Gintaras Unikas.

Tenka ieškoti spragų

Prieš kalbėdamas apie rąstiniams namams tinkamas šiltinimo medžiagas ir metodus, G. Unikas siūlė atkreipti dėmesį, "koks velnias slypi detalėse". Pasak pašnekovo, ES vis labiau griežtinant energinio efektyvumo reikalavimus, pastato užbaigimo negalima įteisinti, kol jis neapšiltintas. „Rąstinį namą statantys žmonės pasiima kreditą iš banko, o šis iškelia reikalavimą - namą užbaigti per pusantrų metų. Jei namo neapšiltinsite, negausite dokumentų, patvirtinančių, kad statyba baigta. Nei statybos priežiūros institucijai, nei bankams visiškai neįdomu, iš kokių medžiagų namas statytas. Nesvarbu ir tai, kad rąstinis namas prieš jį apšiltinant turi bent dvejus trejus metus "susigulėti". Daugelyje šalių rąstinė statyba yra laikoma tam tikra kultūros paveldo dalimi, tačiau Lietuvoje valdininkai be jokių išlygų nutarė visus sukišti į „termoso“ statybos būstus. Bet rąstinė statyba geriausių energinio efektyvumo charakteristikų niekada nepasiekė ir nepasieks“, - įstatymų absurdiškumą įvertino G. Unikas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Būsto nuoma per 10 m. labiausiai brango Estijoje ir Lietuvoje NT startuolis per pirmuosius metus sutelkė daugiau nei 5 mln. eurų Ar tikrai reikia nerimauti, kad NT rinkos rodikliai pasiekė buvusius prieš krizę? Lietuva tarp TOP3, nuomai išleidžiančių mažiausiai ES Būsto pirkėjams Lietuvoje – papildomos išlaidos

Taip, anot rąstinių namų statybos eksperto, rąstinio namo norintys lietuviai verčiami ieškoti landų įstatymuose - įteisinti statinį kaip vasarnamį, kaip pirtį arba ūkininko sodybą, statyti ne didesnį nei 801 kv. m ploto namą arba maldauti banko pratęsti reikalaujamą statybos užbaigimo terminą.

„Viena ranka skatiname ekologiją, o kita - tą ekologiją žlugdome. Paradoksalu ir apmaudu“, - sakė pašnekovas.

Sausi rąstai – mažiau problemų

Jei vis dėlto šeimininkai ryžosi turėti rąstinį namą ir iškęsti šios technologijos nulemtus savitus rūpesčius, tokių namų statybos ekspertai beveik vieningai sutaria, kad iš esmės vienintelė tinkama šiltinimo medžiaga rąstinei statybai yra celiuliozės pagrindo produktai – ekovata arba analogiška medienos plaušo vata.

„Tokiai vatai nereikalinga papildoma izoliacija. Be to, iš principo – tai ta pati mediena, leidžianti išsaugoti pagrindines savybes, dėl kurių ir pasirinkote rąstinį namą. Ekovata sudaro besiūlį vientisą sluoksnį, kuris leidžia ne tik apšiltinti būstą, bet ir šiek tiek išlyginti sieną. Su polistirenu to niekaip nepasieksi, nes jo negalima išpjauti išilgai, o ekovatos kiek reikia, tiek išpūti“, - tokius pranašumus įvardijo šiltinimo paslaugas teikiančios bendrovės „Ekovila“ technikos direktorius Alvydas Strakšys.

Paruošus karkasą šiltinti (tai nesudėtinga atlikti pačiam), pasak pašnekovo, darbininkai tradicinio dydžio namą ekovata apšiltina per vieną dvi dienas. A. Strakšys taip pat pastebėjo, kad dažnai nesusimastę šeimininkai ima ir apipučia rąstinio namo sienas šiltinimo putomis, kurios iš esmės skirtos angarų statybai. Taip namas visiškai užsandarinamas, bet tuomet jame dingsta ventiliacija ir medinės rąstų sienos ima drėkti, pūti.

„Jei žmogus pasistatė medinį namą, tai visų pirma aišku, kad jam ši medžiaga priimtina, todėl ekovatai šiltinimo alternatyvų kaip ir nėra. Natūralus patalpos mikroklimatas – pagrindinis rąstinio namo privalumas. Jei jis taps visiškai sandarus, neteks šios savybės“, - pažymėjo įmonės „Mediniai namai“ direktorius Giedrius Vidrinskas.

Šis LŽ pašnekovas nebuvo linkęs visiškai pritarti nuomonei, kad rąstinio namo negalima apšiltinti iš karto po statybos. Pasak jo, pagrindinė problema, kad Lietuvoje įprasta statyti tokius namus iš drėgnų rąstų. Jei statyboms būtų pasirinkti specialiai išdžiovinti rąstai, namo "sėdimas" esą būtų labai nežymus.

„Šlapi rąstai – pagrindinė priežastis, kodėl bėgant metams namo sienoje atsiveria plyšiai, namas "sėda". Žinoma, yra tam tikri namo mazgai, kuriuos būtina padaryti slankiojančius, nes natūralus medis, reaguodamas į aplinkos poveikį, juda. Tačiau jei namas bus statomas tik iš tinkamai paruoštos medžiagos, problemų dėl šiltinimo ir namo vėdinimo šeimininkai neturės“, - nuomonę išdėstė G. Vidrinskas.

Natūralumo kaina

Drėgmė ir dėl jos atsirandantis pelėsis – kur kas blogiau nei vėsesnė patalpa. Dar viena galimybė neišlaudauti, o kartu turėti šiltą ekologišką būstą – namą ręsti iš plonesnių rąstų, o jiems visiškai išdžiūvus ir susigulėjus tinkamai apšiltinti jį ekovata.

„Tačiau statyba iš plonesnių rąstų, skirtingai nei Skandinavijoje, lėtai prigyja, nes Lietuvoje tikima, kad storų rąstų – tvirtas namas. Dar vienas keistas lietuvių įsitikinimas, kad medis „kvėpuoja“. Malka yra malka, ji yra laidi drėgmei, bet ne orui. Tad jei visus plyšius tarp rąstų užsandarinsime, būtina papildoma ventiliacija. Jeigu nori gyventi ekologiškame name, susitaikyk, kad vienoje ar kitoje vietoje gali pūsti. Tie plyšiai, prapūtimai rąstiniame name yra natūralūs, kaip ir pats tokio tipo būstas. Kartu tai ir pranašumas, ir trūkumas“, - neabejojo G. Unikas.

Antiseptikas, esantis ekovatos sudėtyje, apsaugo medieną nuo puvimo, grybelio ir namas stovi ilgai. Norint tinkuoti tokiu būdu apšiltintą namą, išdžiūvus ekovatai, o tai trunka iki 10 dienų, ant viršaus tvirtinamos impregnuotos medžio plaušo plokštės, kurias galima nutinkuoti laidžiu garams tinku.

Rąstininkai griežtai atmetė galimybę šiltinti rąstinį namą akmens vata. Mat ši įgeria drėgmę kaip kempinė. Per žiemą ji prisigers drėgmės, kuri pūdys rąstus, o drėgna vata neatliks savo termoizoliacinių funkcijų. Kad akmens vata atliktų savo funkciją, ją reikia apsaugoti nuo drėgmės, išeinančios iš patalpų, t. y. namo sienas iš vidaus padengti garo izoliacijos medžiaga (polietileno plėvele).

Bet ir tada rąstinis namas netenka pagrindinio savo privalumo - išlaikyti sveiką patalpų mikroklimatą. Be to, akmens vatos nepavyks sudėti taip, kad jį preciziškai užpildytų sienos nelygumus. Rąstų siena nėra lygi, prie sujungimų yra įdubimų. Prie karkaso montuojant apšiltinimo medžiagą, siena niekada nebus idealaus vienodo storio, o tai sudarys sunkumų montuojant lakštinę apšiltinimo medžiagą.

Šaltinis - lzinios.lt