Pakanka vieno piršto spustelėjimo, kad namuose įsijungtų šviesa, pradėtų veikti kondicionierius ir būtų galima sužinoti, ar vaikas lovoje, ar vis dar žaidžia kompiuteriu. Arba prieš grįžtant namo įsijungti šildymą, kad sugrįžus būtų jaukiau. Tokias galimybes siūlo protingų namų sistema, tačiau lietuvių namuose šios technologijos diegiamos lėtai.

Protingų namų sistema, arba paprasčiau vadinami „protingi namai“, yra informacinių technologijų įrankiai, kurie padeda valdyti visas pastatuose esančias sistemas (vėdinimo, elektros, vandens, apšvietimo, signalizacijos ir kt.) nuotoliniu būdu – per kompiuterį, planšetę arba mobilųjį telefoną. Pasak nekilnojamojo turto plėtros ekspertų, tokia sistema sparčiai populiarėja išsivysčiusiose šalyse, kai kur net yra įprasta, tačiau Lietuvoje kelia skinasi lėtai.

„Protingų namų sistema suteikia galimybę valdyti namų prietaisus net nebūnant juose. Pavyzdžiui, žmogus bet kada ir bet kur gali laisvai patikrinti, ar išjungė kambariuose šviesas, ar nepamiršo įjungti signalizacijos, o prieš grįždamas iš darbo – nuotoliniu būdu nustatyti norimą temperatūrą namuose arba, jei yra vasara, įjungti kondicionavimo sistemą“, – pasakoja Rasa Pečiulaitė, įmonės „Eika“ plėtros ir energinių projektų vadovė.

Plėtrą stabdo seni būstai ir kaina

Protingų namų sistemos plėtrą stabdo tai, Lietuvoje dominuoja senos statybos būstai, o sistema pritaikoma tik naujos statybos būstuose. Jei būstas senas ir visos sistemos veikia tik mechaniškai, protingų namų sistemos jame pritaikyti nepavyks, kadangi ši sistema „susikalba“ tik su protingomis inžinerinėmis sistemomis, kurios privalo būti tinkamai įrengtos būste.

Kita priežastis, stabdanti protingų namų sistemos plėtrą Lietuvoje – kaina. Šiuo metu protingos sistemos įranga svyruoja nuo 500 iki 2 tūkst. eurų ir daugiau. Protingų namų sistemų kainos labai skiriasi ir priklauso nuo funkcijų paketo, kurias siūlo gamintojai. Kuo protingų namų sistemos paketas didesnis ir apima didesnę pastato valdymo dalį, tuo pastatas tampa „protingesnis“ ir galima pasiekti geresnių rezultatų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Būsto nuoma per 10 m. labiausiai brango Estijoje ir Lietuvoje NT startuolis per pirmuosius metus sutelkė daugiau nei 5 mln. eurų Ar tikrai reikia nerimauti, kad NT rinkos rodikliai pasiekė buvusius prieš krizę? Lietuva tarp TOP3, nuomai išleidžiančių mažiausiai ES Būsto pirkėjams Lietuvoje – papildomos išlaidos

„Vieni gamintojai siūlo įsigyti įrangą ir įsidiegti ją patiems. Kiti – tiek įrangą, tiek jos sumontavimą. Be to, kaina priklauso ir nuo to, kokią dalį pastato energijos resursų gyventojas nori valdyti. Pavyzdžiui, galbūt jam aktualu tik šildymo sistema ir vėdinimas arba tik apšvietimas“, – teigia R. Pečiulaitė.

Taupo elektros energiją

Protingas namų sistemas naudojantys asmenys pastebi, kad jos suteikia daugiau komforto ir apsaugos, taupo elektros energiją, šildymo kaštus, o bene vienintelis trūkumas – techniniai gedimai, nes visos energiją vartojančios sistemos būna automatizuotos.

Mindaugas Rutkauskas, jau penkerius metus namuose naudojantis Lietuvoje pagamintą protingų namų sistemą, sako, jog įdiegęs jaučiasi kur kas komfortiškiau ir saugiau, be to sutaupo efektyviai naudodamas energiją.

Protingų namų daugės

Atliktais skaičiavimais, naudojantis protingų namų sistema, būsto eksploatacines išlaidas galima sumažinti vidutiniškai nuo 10 iki 30 proc. Vadinasi, naujos statybos trijų kambarių, 65 kv. metrų ploto buto gyventojas, už elektrą per mėnesį mokantis 0,6 eurų už kv. metrą, o už šildymą – 0,4 eurų už kv. m, vidutiniškai kasmet gali sutaupyti nuo 67 iki 202 eurų. Nevertinant komforto ir saugumo, protingų namų sistema gali atsipirkti net per 2 metus.

Nekilnojamojo turto plėtotojai aktyviai domisi protingų namų sistemomis ir pradeda jas diegti naujai statomuose daugiabučiuose. Planuojama, jog protingų namų sistemą turinčių butų daugės, kadangi nuo 2016 m. bus leidžiama projektuoti ir statyti tik A energinės klasės daugiabučius, kuriuose inžinerinių sistemų daugėja, tad rankiniu būdu jas visas tinkamai ir efektyviai valdyti tampa sudėtinga. Šiuo metu nematyta naujovė jau po gero dešimtmečio statant namą gali tapti standartu.

 

Šaltinis - lžinios.lt