MATAS BALTRUKEVIČIUS

Antrasis Prancūzijos parlamento rinkimų turas patvirtino prognozes – pergalę iškovojo centristinis E. Macrono judėjimas „Pirmyn, Respublika“ (REM), parlamente turėsiantis absoliučią daugumą.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

REM su savo sąjungininkais „Demokratiniu judėjimu“ turės 350 vietų parlamente, respublikonai – 137, socialistai – 44, Jeano Luco Melenchono kraštutiniai kairieji – 17 (dar 10 mandatų turės judėjimui artimi komunistai), Nacionalinis frontas (FN) – 8 vietas. Daugumai parlamente pakanka 289 vietų, tad REM persvara daugiau negu užtikrinta.

Prie balsadėžių antrame ture susirinko vos 43% rinkėjų, dauguma neatėjusiųjų yra tarp tų, kurie gauna nedideles pajamas. Marine Le Pen ir J. L. Melenchonas „The Guardian“ pabrėžė, kad nors Emmanuelis Macronas iškovojo parlamentinę daugumą, tačiau jis negali teigti, jog atstovauja daugumai prancūzų. Be to, prognozuota, kad REM gali gauti iki 460 vietų, tad nors dauguma ir solidi, tačiau lūkesčiai buvo dar kiek didesni. Jeigu rinkėjų aktyvumas būtų buvęs mažesnis, veikiausiai REM pergalė būtų buvusi dar solidesnė, nes manoma, kad dauguma neatėjusiųjų prie balsadėžių buvo pirmo turo rezultatais nusivylę socialistų ir respublikonų rinkėjai.

Penktoji Prancūzijos Respublika dar nematė tokio kuklaus dešiniųjų respublikonų pasirodymo. „Politico“ pabrėžia, jog, nors dešinieji bus didžiausia opozicinė jėga, egzistuoja labai skirtingos stovyklos – dalis parlamentarų palaiko E. Macroną, kita skatina šią partiją tapti radikalia opozicija E. Macronui.

Socialistų nuotaikos ne ką geresnės – jų vadovas Jeanas-Christophas Cambadelis jau spėjo pasitraukti iš partijos vadovų – politinė jėga (skaičiuojant su sąjungininkais) prarado beveik 300 vietų parlamente. Buvęs partijos lyderis po 25 metų pertraukos turės užleisti savo vietą parlamente. Kita vertus, po pirmojo turo tikėtasi, kad socialistų rezultatai bus dar kuklesni.

Skaičiuojant be sąjungininkų, REM ir viena būtų iškovojusi daugumą – 308 vietas parlamente.

„Politico“ pabrėžia, kad nors dauguma ir atrodo saugi, bet E. Macronas veikiausiai mėgins ir toliau telkti paramą tarp kitų partijų kandidatų, nes jo programoje netrūksta ne itin populiarių pasiūlymų – keisti nusistovėjusį Prancūzijos ekonominį ir socialinį modelį, o tai neabejotinai sukels nemažą pasipriešinimą visuomenėje, ir vienybės partijos viduje tikėtis nebus lengva.

Jeremy Shapiro, Europos Tarybos užsienio reikalų ekspertas Vox.com sakė: „E. Macronas nušlavė socialistus, mirtinai sužeidė respublikonus, ir dabartinė pozicija jam leis būti neįtikėtinai galingu prezidentu.“

„The Guardian“ pažymi, kad į parlamentą išrinktas rekordinis moterų skaičius – 223, dauguma jų atstovaus centristams ir kraštutinei kairei, trys ketvirtadaliai deputatų yra Nacionalinės asamblėjos naujokai, iki šiol niekad nerinkti į parlamentą. Tarp naujokų dominuoja REM kandidatai, o tai reiškia, kad į daugelį svarbių postų parlamente E. Macronui gali tekti skirti visiškus politikos naujokus. Kita vertus,Vox.com pažymi, jog dauguma REM parlamentarų yra itin gerai išsilavinę aukštesniosios klasės atstovai Nacionalinė asamblėja ir atjaunėjo – 2012–2017 m. kadencijoje vidutinis parlamentarų amžius buvo 57 metai, o dabar jis lygiai dešimtmečiu žemesnis.

Tarp naujokų yra ir Marine Le Pen – 8 vietos FN stovyklai yra sėkmė, nors tikslas buvo gauti 15 mandatų. Toks skaičius būtų leidęs kurti frakciją ir turėti daugiau teisių parlamente. Neišrinktas ir Florianas Philippotas, dešinioji FN lyderės ranka.

Šaltinis - bernardinai.lt