Gintas Karalius
Vienas reikšmingiausių šių metų politinių įvykių yra šiandien vykstantys Prancūzijos prezidento rinkimai, kurie, politologų vertinimu, gali būti lemtingi Europos ateičiai. Po 2016 metais stebėto radikalių partijų stiprėjimo pasaulyje rinkimai Prancūzijoje yra it lakmuso popierėlis, parodysiantis, ar ši tendencija tęsis, ar bus sustabdyta. Prancūzijos prezidentas turi didelių galių formuoti šalies užsienio politiką, todėl išrinkta asmenybė gali lemtingai pakeisti šalies vaidmenį Europos Sąjungoje, NATO ir neramiuose pasauliniuose reikaluose. Tai itin aktualu Lietuvai, kuriai sąjungininkų stabilumas ir vienybė yra nepakeičiamai svarbus saugumo garantas.
Pirmajame ture šiandien susikaus 11 kandidatų, iš kurių net keturi turi panašius šansus patekti į antrąjį rinkimų turą. Pastarieji yra: Marine le Pen (radikali dešinė), Emmanuelis Macronas (centristas), François Fillonas (nuosaiki dešinė), Jeanas-Lucas Mélenchonas (radikali kairė).
Kai yra tiek favoritų, rinkimų rezultatų prognozavimas tegali būti spekuliatyvus, o juos iš esmės gali pakeisti bet koks atsitiktinumas.
Antrasis rinkimų turas tarp dviejų geriausiai pasirodysiančių kandidatų vyks gegužės 7 dieną, tada ir paaiškės būsimasis prezidentas Svarbu prisiminti, kad vos po mėnesio nuo prezidento rinkimų vyks ir Prancūzijos žemųjų rūmų parlamento rinkimai. Taigi šią vasarą antra pagal politinę įtaką Europos valstybė gali iš esmės pakeisti savo veidą.
Įtampos rinkimų kampanijoje – per akis. Dėl apylygio keturių paminėtų kandidatų populiarumo ir daugiau nei trečdalio vis dar neapsisprendusių rinkėjų, iki pat balsavimo dienos beveik neįmanoma prognozuoti rinkimų baigties. Bet koks rezonansinis įvykis, pavyzdžiui, toks, kaip ketvirtadienį įvykęs teroristo susišaudymas su policija Paryžiuje, gali nulemti rinkimų baigtį.
Vieno iš radikalių atstovų pergalė Prancūzijoje būtų didelis smūgis ne geriausius laikus išgyvenančiai Europos Sąjungai, kenčiančiai dėl lėto ekonomikos augimo, Didžiosios Britanijos sprendimo atsiskirti nuo bendrijos bei sunkiai prognozuojamos Turkijos, Rusijos bei naujojo JAV prezidento politikos.
Vyraujančios šių prezidento rinkimų kampanijos temos: valstybės valdymo neefektyvumas; nusivylimas (ypač tarp jaunimo) pagrindinėmis šalies partijomis; ekonominė stagnacija ir aukštas nedarbo lygis; terorizmo grėsmė ir kultūrinės baimės dėl imigracijos. Kandidatai savo rinkimų programas interaktyviai pristatė dviejuose tiesiogiai transliuotuose televizijos debatuose. Trumpai apie juos:
EPA nuotrauka
E. Macronas atstovauja atvirai proeuropietiškai šalies vizijai ir pasisako už dabartinės Prancūzijos užsienio politikos palaikymą (pavyzdžiui, sankcijas Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą). Šis kandidatas pabrėžia būtinybę vienyti susiskaldžiusią visuomenę, vykdyti nuosaikias ekonomines reformas, plėtoti inovacijas, stiprinti atšalusius jo šalies ryšius su Vokietija. Oponentai jį kritikuoja dėl miglotų pažadų ir neaiškios šalies valdymo vizijos.
EPA nuotrauka
Daugiausia pasaulio žiniasklaidos dėmesio susilaukianti M. le Pen atstovauja radikaliai ir atvirai nacionalistinei pasaulėžiūrai, pagal kurią dėl visų Prancūzijos problemų yra kalti imigrantai, Europos Sąjunga ir užsienio bankai. Ji žada imtis ekonominio protekcionizmo, uždrausti imigraciją, išstoti iš NATO ir daugumos Europos Sąjungos sutarčių, taip pat – gerinti santykius su Rusija. Kritikai abipusę Le Pen ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino simpatiją sieja su Rusijos valstybinių bankų ilgą laiką vykdytu jos rinkimų kampanijos finansavimu. Gana skurdžios ir daugiausia valstybės išlaidas didinti žadančios Le Pen ekonominės programos populiarumas tarp rinkėjų aiškinamas nusivylusių prancūzų noru pareikšti protestą likusioms partijoms dėl netinkamo ligšiolinio šalies ekonomikos, saugumo ir kultūrinių reikalų tvarkymo. Manoma, kad nemaža dalis iki šiol neapsisprendusių rinkėjų po ketvirtadienį įvykusio išpuolio gali spontaniškai pasirinkti Le Pen.
EPA nuotrauka
F. Fillonas yra ilgametis politikos vilkas, atstovaujantis nuosaikios dešinės pažiūrų rinkėjams. Jis yra vienos įtakingiausių Prancūzijoje Respublikonų partijos atstovas. Jo tikslai – liberali ir viešąjį sektorių mažinanti šalies ekonomikos reforma, kova su nusikalstamumu, Europos Sąjungos stiprinimas į geopolitinį bloką ir siekis atnaujinti draugystę su Rusija. Netgi komentuodamas šio ketvirtadienio teroro išpuolį prieš policininkus Paryžiuje, Fillonas nepraleido progos dar sykį pakartoti būtinybę glaudžiau bendradarbiauti su Rusija. Šiam patyrusiam ir profesionaliam politikui labiausiai koją kišą nesibaigiantys korupcijos ir mokesčių mokėtojų pinigų pasisavinimo skandalai.
EPA nuotrauka
J. L. Mélenchono populiarumas prisivijo konkurentus dėl puikaus pasirodymo televizijos debatuose. Jis – kone komunistinių pažiūrų atstovas, siūlantis: atsisakyti laisvos rinkos modelio, plėsti valstybės galias, apmokestinti turtinguosius, išstoti iš NATO, persvarstyti Europos Sąjungos sutartis. Apie Europos Sąjungą Mélenchonas prieš kelias dienas pasakė taip: „Mes ją pakeisime, arba – paliksime.“ Kandidatas savo kalbose nuolat cituoja Karlą Marksą ir žavisi žymiais komunistų lyderiais. Galimą Mélenchono pergalę jo oponentas Macronas pakomentavo šmaikščiai: „Tai būtų kaip Kuba, tik be saulės.“
Prancūzijos prezidento rinkimai aiškiai rodo rinkėjų susiskaldymą ir nusivylimą esamu šalies valdymu, nes net trys iš keturių favoritų (tiek Le Pen, tiek Mélenchonas, tiek Macronas) skelbia savaip griausiantys ir perkursiantys esamą šalies „sistemą“. Kampanija taip pat išryškino tradicinių nuosaikių partijų (ypač Socialistų partijos) krizę, rinkėjams vis labiau dairantis radikalias permainas siūlančių gelbėtojų. Vienintelis šansų laimėti turintis „sisteminis“ kandidatas yra F. Fillonas, korupciniais skandalais sistemos kol kas nepuošiantis.
Šie rinkimai parodys, kokiu keliu toliau žengs Europos Sąjunga: stiprėjimo ar susiskaldymo.
Taip pat jie leis įvertinti: ar nacionalistinių jėgų stiprėjimas gali būti sustabdytas, ar vis labiau skaldys Vakarų demokratijas.
Šaltinis - bernardinai.lt
Komentaro autorius – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, doktorantas