Briuselyje labai nerimaujama dėl to, kad Jungtinės Karalystės pavyzdys gali būti užkrečiamas ir eilė Europos Sąjungos šalių gali taip pat išreikšti norą išeiti iš Europos Sąjungos. Daugiau apie Briuselio susirūpinimą dėl kitų šalių, norinčių pasekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir pasitraukti iš ES, bandė sužinoti portalo „Market Leader“ žurnalistai.
ES viršūnių susitikimas, vykęs rugsėjo 16 dieną Bratislavoje, pirmą kartą nuo 1973 metų, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą, praėjo be britų vyriausybės vadovo dalyvavimo. Dabar jau 27 Europos Sąjungos šalys rinkosi Slovakijos sostinėje, kad atsakytų į klausimą, kokia bus Europos Sąjungos ateitis po britų sprendimo pasitraukti iš sąjunginio susivienijimo. Balsavimas Jungtinėje Karalystėje tapo politinio integracinio modelio krizės katalizatoriumi, kai per beveik 60 metų istorijos, šis modelis buvo laikomas sektinu pavyzdžiu visame pasaulyje.
Europos vadovų tarybos vadovas Donaldas Tuskas pripažino, kad Europos Sąjungos vadovybė, kuri yra tiesiog apsėsta visiško šalių susivienijimo idėja, nepastebėjo vienos aplinkybės: euro entuziazmui pritaria toli gražu ne visi Europos šalių piliečiai. Priešingai - daugelis Europos piliečių šiandien atsidūrė euro pesimizmo ir euro skepticizmo valdžioje. Šiek tiek perfrazuodamas Markso žodžius Tuskas sakė, kad šiandien po Europą klaidžioja subyrėjimo šmėkla.
Rugsėjo 14-tą dieną šį gana liūdną vaizdą papildė Žanas-Klodas-Junkeris (Jean-Claude Juncker) - Europos Komisijos vadovas, kalbėdamas Europos parlamento deputatams kasmetiniame pranešime apie padėtį Europos Sąjungoje pasakė, kad šiuo metu Europos bendrija išgyvena egzistencinę krizę. Šiandien ES šalyse pernelyg daug kalbama apie savo nacionalinius interesus, neturint bendros vizijos, kaip spręsti tokias globalias problemas, kaip terorizmo grėsmė, migracijos krizė ir ekonomikos sąstingis.
Apskritai kalbant, tai Europos Sąjungai po JK išstojimo gali atsirasti proga tapti vieningesnei ir stipresnei, nes Jungtinė Karalystė, nepaisant to, kas užėmė premjero postą, nuolat stabdė senos Europos idėjos įgyvendinimą, t.y. judėjimą link Federacijos. Sprendžiant iš visko, Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis, būdamas vieningos Europos šalininku, savo laiku du kartus vetavo derybas dėl Jungtinės Karalystės įstojimo į Europos Sąjungą. Jo tvirtu įsitikinimu, Jungtinė Karalystė yra ne ta Europa, kurią atstovauja Vokietija ar Prancūzija.
Tuo tarpu, leidinys Times mano, kad vargu ar Europos Sąjunga ateityje stiprės ir konsoliduosis - vėlesni įvykiai gali vystytis pagal visiškai kitą scenarijų. Europos Sąjunga dėl masinio pabėgėlių antplūdžio galiausiai gali pasidalinti į 3 blokus. Šiaurinės dalies Europos šalys, įskaitant Nyderlandus ir Baltijos šalis ir toliau laikysis Briuselio nustatytų taisyklių. Savo ruožtu, Viduržemio jūros regiono šalys nori, kad dabartinės taisyklės būtų iš dalies pakeistos ir taip pat reikalauja didesnio ES šalių solidarumo, kovojant su nelegaliais migrantais. Tuo tarpu centrinės Senojo pasaulio dalies šalys, kurios tik neseniai įstojo į Europos Sąjungą, jau dabar abejoja dėl eilės pagrindinių Europos Sąjungoje principų ir pasisako apie tai visiškai atvirai.
Beje, kiekvieno iš 3 blokų atstovai gali keisti savo poziciją, pereidami iš vieno bloko į kitą. O būtent, kai kuriais atvejais Prancūzija atrodo yra labiau „viduržemio bloko“ atstovė, kai tuo tarpu Nyderlandai ir Danija visiškai gali atsidurti centrinės Europos šalių stovykloje. Vengrija ir Lenkija, kurios šiandien save pozicionuoja, kaip naują Rytų Europos dalies pirmaujančių šalių-lyderių tandemą, turi gana rimtų prieštaravimų tuo klausimu, kokie toliau turėtų būti santykiai su Rusijos Federacija.
Ta pati Vengrija brexit'e mato labai gerą galimybę savo valdžiai susigrąžinti žymią dalį įgaliojimų ir atsisakyti aklos Briuselio taisyklių ir instrukcijų sekimo politikos. Gruodžio 2 dieną šioje šalyje planuojamas referendumas, kurio rezultatais piliečiai išreikš savo nuomonę apie tai, ar Europos Sąjunga turi teisę priversti Vengriją priimti Briuselio nustatytą migrantų kvotą be Vengrijos parlamento patvirtinimo.
Tyrimas, kurį atliko Europos tarptautinių santykių taryba, nustatė, kad 18 šalių pasirodė jau 32 iniciatyvos surengti referendumus su panašiu, kaip vengrų, šūkiu. Iš esmės tai reiškia, kad norima Europos projektą pasukti atgal, tik dar neaišku prie kokio modelio. Europos diplomatijos vadovė Federika Mogerini (Federica Mogherini), dėstydama naują pasaulinę ES strategiją, kalbėjo apie iškeltus abejotinus tikslus ir apie patį Europos šalių susivienijimo egzistavimo klausimą, kas patvirtina, kad šiandien yra plačiai susirūpinama dėl Europos Sąjungos ateities.
Tekstas: Masterforex-V Akademija
Šaltinis - profi-forex.lt