Klausimas: Po penkerių metų draugystės išsiskyriau su draugu. Buvo visko, ir pykomės ir taikėmės, lyg ir planavom ateitį kartu. Tačiau viskas pradėjo tolti, jis neberasdavo laiko, nuolatos dirbdavo. Kažką pakeist bandžiau visaip. Tiek gerumu, rūpesčiu, tiek nusisukimu, nebendravimu. Galiausiai nebeiškenčiau ir pasakiau, kad reikia kažką daryti, ne sman labai negerai. Jis sakė pagalvos, pagalvojo ir nusprendė, jog man bus geriau vienai, nes aš nesijaučiu laiminga, o jam gerai kaip yra ir daryt kažko daugiau nei daro negali, nes jam gerai.

Kaip susitaikyt su savimi? Su mintimi, kad viskas pabaigta? Dar nepaminėjau, kad jis sirgo depresija. To niekas nežinojo ir nežino. Gydėsi, sakė, kad dabar viskas gerai, tiesiog turi psichologinių sutrikimų, nieko man nepasakodavo, nesikalbėdavo, skirdavo labai mažai laiko.

Kol kas galvoje netelpa, kad viskas taip, kaip yra, ir gaila ir sunku. Be galo trūksta žmogaus ir užeina nerimas. Kartais net geriu žolelinius vaistus, nes neina nusiramint. Kaip rast ramybę ir nustot galvojus?

Ačiū už atsakymą :)

Komentaras: Sveiki,

Dėkoju už laišką ir nuoširdų pasidalinimą savo situacija. Po penkių metų draugystės išsiskirti su draugu turėtų būti nelengvas žingsnis, todėl labai natūralu, kad jaučiate sunkumą, trūksta to žmogaus, užeina nerimas. Šiuo metu greičiausiai vyksta savotiškas gedėjimas Jūsų buvusių santykių, nes per penkis metus pripratote vienas prie kito, prisirišote, o dabar šių santykių nebėra.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

TĖTI, IŠ KUR MES ATSIRADOME? FILOSOFIJA AUGINANT VAIKUS Meilė – tai sugebėjimas Ir tegul visas pasaulis laukia. Kodėl tėvai po dekretinių atostogų naujų vaikų nebenori. NATŪRALUS ŠEIMOS PLANAVIMAS – DIEVO DOVANA, KURIĄ KATALIKAI IGNORUOJA? Toksiški santykiai: kaip juos atpažinti ?

Šiuo metu svarbu sau leisti liūdėti, suprasti, kad Jūsų liūdesys ir nerimas yra normali reakcija į išsiskyrimą. Natūralu, kad mintys nuolat grįš į Jūsų santykių praeitį, nagrinėsite, kaip buvo ir galėjo būti, tačiau svarbiausia yra atkreipti dėmesį į dabartį: savo dabartines emocijas, fizinius pojūčius, mintis. Dėmesio nukreipimas nuo praeities į dabartį Jums padės greičiau išgyventi šį sunkų etapą, nes žmonės, kurie daugiau galvoja apie praeitį, nei dabartį, negeba tinkamai įvertinti situacijos, daryti jiems palankių sprendimų, yra užsifiksavę ties tuo, ko jau nebėra, o to, ką turi (dabarties) neįvertina, tai – užprogramuota nesekmė. Suprantu, kad tokioje situacijoje dėmesį kreiptį į dabartį, o ne į praeitį, gali būti nelengva, tačiau Jums galėtų padėti minčių užrašymas ant lapo, emocijų stebėjimas ir fiksavimas raštu, piešti jas, šokti ar išdainuoti jas, gali padėti jogos ar kiti panašūs pratimai, kurie paskatintų Jus sutelkti dėmesį į kūną, fizinius pojūčius, padėtų atsipalaiduoti.

Netekus artimo ryšio labai svarbu turėti palaikymą ir šalies. Gal galite peržvelgti savo aplinkos žmones ir išsirinkus vieną ar keletą, kuriais pasitikite labiausiai, jiems pasipasakoti apie savo sunkumą dėl santykių netekties. Jeigu tokio žmogaus šiuo metu nėra, galėtų padėti psichologinės pagalbos tarnybos, psichologas, jeigu esate tikinti – kunigas ir pan.

Svarbu suprasti, kad Jūsų jaučiami stiprūs jausmai neteko „gavėjo“, todėl kaupiasi Jumyse, neduoda Jums ramybės. Šiuos jausmus reikia „išventiliuoti“, o tai galite padaryti įvairiais aukščiau paminėtais būdais, taip pat sugalvoti savų. Jau tai, kad parašėte prašydama pagalbos, yra reikšmingas žingsnis bandant sau padėti. Nesustokite ir Jums pavyks.

Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Eglė Malokviejūtė
Kontaktai: +37062058759, egle@seimospsichologija.lt

Šaltinis - psichika.eu