AISTĖ ČERNAUSKYTĖ

Liepos 7–8 d. Vokietijos Hamburgo mieste įvyko dvyliktasis G20 grupės valstybių lyderių suvažiavimas. Išskirtinio dėmesio sulaukė Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas – JAV ir Rusijos prezidentai pirmą kartą istorijoje vienas kitam paspaudė rankas bei aptarė svarbiausius politikos klausimus susitikę už uždarų durų.

Dvišaliame susitikime su prezidentais dalyvavo JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir vertėjai. „Maža susitikimo grupė buvo didelė rizika D. Trumpui, turinčiam nedaug politinės patirties“, – CNN teigė Baltųjų rūmų korespondentas Stephenas Collinsonas.

Pagal G20 grupės šalių lyderių susitikimo darbotvarkę buvo numatyta, kad atskirai nuo kitų suvažiavimo dalyvių vyksiantis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas truks 35 minutes, tačiau ši laiko riba gerokai peržengta – prezidentų susitikimas užsitęsė ilgiau nei dvi valandas.

„Daugiausia dėmesio didžiųjų valstybių prezidentai skyrė susitarimui dėl paliaubų pietvakarinėje Sirijos dalyje“, – rašo portalas Global News. Britų nacionalinis dienraštis The Guardian praneša, kad susitikime taip pat trumpai aptarti Šiaurės Korėjos, klimato kaitos bei prekybos karų klausimai.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Birmingemo universiteto Konfliktų, kooperacijos ir saugumo instituto mokslininkė Eszter Simon teigia, kad nuo pat Šaltojo karo pradžios iki šių dienų Rusijos (anksčiau – Sovietų Sąjungos) ir JAV lyderių susitikimai sulaukdavo išskirtinio dėmesio. Pirmasis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas buvo ypač svarbus dar ir dėl galimo Rusijos įsikišimo į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Pats D. Trumpas savo Twitterpaskyroje rašė, kad pokalbio su V. Putinu metu dukart stengėsi pradėti kalbą apie Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus, tačiau Rusijos prezidentas tokius savo šalies veiksmus griežtai paneigė. V. Putinas po susitikimo žiniasklaidai teigė įtikinęs D. Trumpą, kad Maskva JAV rinkimuose nedarė jokios įtakos.

R. Tillersonas žiniasklaidai teigė, kad D. Trumpas pareikalavo įsipareigojimų iš Rusijos, jog pastaroji ateityje nesikiš į Amerikos demokratinį procesą. Remiantis dienraščiu The Washington Post, V. Putinas po susitikimo su D. Trumpu pridūrė, kad Rusija ir JAV sutarė dirbti kartu tam, „kad būtų išvengta kišimosi į užsienio valstybių vidaus politiką, visų pirmiausia – JAV ir Rusijos“. Al Jazeera pranešė, kad abu prezidentai susitikime nutarė suburti dvišales darbo grupes prieš kibernetines grėsmes. Remiantis Reuters naujienų agentūra, toks D. Trumpo žingsnis sulaukė kritikos iš Respublikonų partijos, kurios nariai mano, jog Maskva negalima pasitikėti. „Tai nėra pati kvailiausia idėja, kurią esu girdėjęs, tačiau nedaug trūksta, kad ji tokia taptų“, – taip situaciją NBC apibūdino respublikonas Lindsey Grahamas. Baracko Obamos administracijoje Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus pareigas užėmęs Ashtonas Carteris D. Trumpo žingsnį sukritikavo palygindamas jį su namo, į kurį buvo įsilaužta, savininko sprendimu pasiūlyti nusikaltėliui suburti darbo grupę kovai su vagystėmis. „Faktas, kad su prezidentu V. Putinu aptarėme kibernetinio saugumo sąjungos galimybę dar nereiškia, kad ji bus sukurta. To nebus“, – po kritikos pliūpsnio savo Twitter paskyroje rašė D. Trumpas, parodydamas, jog atsisako minties kartu su Rusija suburti dvišales darbo grupes kovai su kibernetinėmis grėsmėmis.

CNN apžvalgininkai Zachary Cohenas ir Kevinas Liptakas rašo, kad D. Trumpas ir V. Putinas pasiekė susitarimą dėl paliaubų paskelbimo pietvakarių Sirijoje. R. Tillersonas teigė, kad toks susitarimas gali tapti pirmuoju žingsniu tolesniame Rusijos ir JAV bendradarbiavime sprendžiant Sirijos krizę. Visgi vyriausiasis The Insider redaktorius Romanas Dobrokhotovas mano, kad tai esmingai nepagerins situacijos Sirijoje, nes paliaubos, dėl kurių susitarta, apima tik labai mažą šalies dalį. Anot žurnalisto, svarbesnių klausimų, tokių kaip neskraidymo zonų įkūrimas, svarstymas būtų davęs labiau pastebimų rezultatų.

R. Dobrokhotovo nuomone, D. Trumpo ir V. Putino pokalbis nedavė jokio postūmio ir situacijai Ukrainoje pagerinti – viskas, kas pasiekta – abiejų pusių susitarimas, jog JAV ir Rusija bendradarbiaus, siekdamos prižiūrėti Minsko susitarimo taikymą.

JAV žurnalo Time apžvalgininkas Simonas Shusteris pažymi, kad prezidentų susitikime visiškai nepaliesta platesnė žmonių teisių tematika. „Ir kaip apie tai buvo galima kalbėti? – klausia žurnalistas, – po visų D. Trumpo priešiškų pasisakymų prieš žurnalistus, migrantus ir religines mažumas.“

Nors susitikimas užtruko ilgiau, nei planuota, Al Jazeera apžvalgininkų nuomone, reikšmingų rezultatų nebuvo pasiekta nė vienos pusės atžvilgiu. „V. Putinas iš susitikimo išėjo kaip laimėtojas“, – rašoma portale. Teigiama, kad V. Putinui svarbiausia buvo ne konkretus rezultatas – pats susitikimas su D. Trumpu Rusijos prezidentui jau yra laimėjimas. CNN apžvalgininkas Jeffrey Lordas po valstybių vadovų susitikimo D. Trumpui už jo pasirodymą skyrė 11 balų iš dešimties, nes, anot žurnalisto, JAV prezidentas elgėsi taip, kaip tikėjosi už jį prezidento rinkimuose balsavę JAV piliečiai. Susitikime su V. Putinu JAV prezidentas labai aiškiai laikėsi nuostatos: „Amerika – pirmiausia“. J. Lordas mano, kad D. Trumpo rinkėjai šį susitikimą mato kaip didelę pergalę – prezidentas liko ištikimas savo rinkimų kampanijos pažadams iškelti Amerikos interesus aukščiau kitų.

E. Simon teigia, kad bet kuris pirmasis valstybių lyderių susitikimas yra labai reikšmingas ta prasme, jog jis dažniausiai nulemia, ar valstybių vadovai vienas kitą matys kaip potencialius partnerius ateityje. „Tarp prezidentų matėme pozityvų ryšį“, – taip po JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo kalbėjo R. Tillersonas. E. Simon teigia, kad dabartiniai Rusijos ir JAV santykiai galėtų būti pagerinti tik komunikuojant aukščiausių valstybės sluoksnių pareigūnams. Geri santykiai tarp V. Putino ir D. Trumpo galėtų suteikti didesnį stabilumą įtemptuose santykiuose tarp valstybių, kurie iki šiol grįsti abipuse opozicija. 

Šaltinis - bernardinai.lt