Lina MRAZAUSKAITĖ

Pastebima, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių atlieka pinigines operacijas naudodamiesi užsienio bankuose išduotomis mokėjimo kortelėmis, kurių Lietuvos priežiūros institucijos nekontroliuoja. Dalis asmenų, kaip įtariama, taip siekia nuslėpti šešėlines pajamas.

Tokias išvadas padarė Pinigų plovimo prevencijos valdyba, 2016 metais atlikusi analizę. Iš bendrovės „First Data“ gavus informacijos buvo nustatytos užsienio mokėjimo kortelės, kuriomis Lietuvoje esančiuose bankomatuose išgrynintos stambiausios sumos. Tomis kortelėmis dažniausiai naudojosi Lietuvos piliečiai – juridinių asmenų ar užsienio bendrovių įgalioti žmonės, akcininkai, direktoriai. Apie atvejus, kai tai buvo daroma galbūt šešėliniais tikslais, pranešta teisėsaugos institucijoms.

Apie analizės išvadas ir užsienio bankų mokėjimo kortelių riziką „Lietuvos žinioms“ papasakojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.

– Nustatėte, kad vis daugiau asmenų atlieka pinigines operacijas naudodamiesi užsienio bankuose išduotomis mokėjimo kortelėmis. Ar galėtumėte tai iliustruoti skaičiais?

– Jau kelerius metus žvalgomės, kas daroma su kitų valstybių bankų mokėjimo kortelėmis. Pastarąjį kartą domėjomės užsienio bankų kortelėmis, kuriomis 2014 ir 2015 metais Lietuvoje išgryninta daugiau kaip po 20 tūkst. eurų. Tokių buvo per 3,3 tūkstančio. Iš viso per tuos dvejus metus jomis išgryninta apie 140 mln. eurų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Negalėdami aprėpti tokios apimties, nusitaikėme į didesnes sumas – analizavome korteles, kuriomis per dvejus metus buvo išgryninta daugiau kaip po 100 tūkst. eurų. Jų užfiksavome 177. Naudojantis šiomis kortelėmis iš bankomatų paimta 21 mln. eurų. Aiškinomės, kokios tai kortelės, iš kokių bankų gautos ir t. t.

Nustatėme, kad dauguma jų buvo išduotos Jungtinės Karalystės finansų įstaigose. Toliau šiame sąraše – Latvija, Rusija, lengvatinio apmokestinimo zona Belizas. Visi kiti atvejai pavieniai. Tiesa, reikėtų paminėti, kad didžiosios dalies Jungtinėje Karalystėje išduotų kortelių leidėjos – e. pinigų įstaigos. Tai nėra bankų kortelės, tačiau esant reikalui jomis taip pat galima išsigryninti pinigų.

– Kas lemia šių mokėjimo kortelių paklausą? Ar tai galima sieti su didėjančiu ekonomikos šešėliu, ar veikiau platesnėmis galimybėmis naudotis užsienio mokėjimo kortelėmis?

– Negalime teigti, jog visos šios išgryninimo operacijos yra susijusios su šešėline veikla ir nusikalstamumu. Žmonės, be abejo, turi teisę gauti užsienio bankų mokėjimo korteles ir jomis naudotis. Lieka tik klausimas, koks yra poreikis gryninti užsienio bankų sąskaitose esančius pinigus. Grynieji visuomet kelia papildomų įtarimų.

Taip pat negalime sakyti, kad matome labai didelę dalį šešėlio ar kad nustatėme ypatingą žalą Lietuvos ekonomikai. Tai tiesiog vienas segmentų, kuriuo domimės, nes jis neprižiūrimas, nematomas.

Pagrindinis mūsų analizės tikslas buvo išsiaiškinti, ar tos kortelės nesusijusios su Lietuvos piliečių, kai kurių verslininkų bandymu nuslėpti savo pajamas ir taip susigrąžinti į šešėlį nustumtus pinigus. Mūsų bankai šių operacijų nefiksuoja, o jei fiksuoja, daro tai vien dėl geros valios. Paprastai jie praneša tik apie savo klientų atliktas operacijas. Tuo metu užsienio bankų kortelių turėtojai nėra mūsų bankų klientai – jie tik naudojasi Lietuvoje esančiais bankomatais. Taigi šių žmonių operacijos žinomos tik tų kortelių leidėjams.

– Ar pasiekėte minėtą analizės tikslą – kokias išvadas padarėte?

– Šiuo metu negalime griežtai pasakyti, ar pinigų išgryninimas užsienio bankų mokėjimo kortelėmis yra kas nors bloga, ar ne, nes darbas ir duomenų apibendrinimas tebevyksta. Tačiau nustatėme kelias dešimtis lietuvių, kurie naudojasi užsienio bankų sąskaitomis, kortelėmis ir yra susiję su logistikos, laivininkystės, reklamos bei dizaino paslaugų įmonėmis. Surinktus duomenis perdavėme teisėsaugos institucijoms. Pastaraisiais metais pagal tokią informaciją pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai. Jie dar nebaigti, tad iki galo neaišku, ar kiekvienu atveju įtarimai pasitvirtino.

Kai kurie žmonės įtariami tuo, kad per fiktyvias operacijas „išpumpavo“ pinigus iš Lietuvos, o paskui juos išgrynino. Tarkime, įmonė sudaro fiktyvų sandorį su kokia nors firma užsienyje, apsimeta, jog moka jai už paslaugas ir taip pinigai iškeliauja svetur. Paskui tos lėšos grįžta į jų valdytojų sąskaitas užsienio bankuose ir čia šie asmenys, naudodamiesi Lietuvos bankomatais, įsideda pinigus sau į kišenę.

Vis dėlto tai nėra masinis reiškinys. Daugybei žmonių, dirbančių užsienio kompanijoms, algos pervedamos į užsienio bankų sąskaitas ir išgryninamos Lietuvoje.

– Ar tokios tendencijos savaime meta šešėlį ant užsienio bankų mokėjimo kortelėmis besinaudojančių asmenų? Ar jų atliekamos išgryninimo operacijos automatiškai patenka į priežiūros institucijų akiratį?

– Nėra taip, kad kortelę įsigijęs žmogus iškart atsiduria po didinamuoju stiklu. Pirmiausia to asmens atliekamos operacijos būtinai turi sukelti įtarimų. Tada bendradarbiaujame su kitomis teisėsaugos institucijomis, užsienio kolegomis, aiškinamės, kas yra mokėjimo kortelių savininkai, iš kur jie gavo pinigų, kaip šie išėjo iš Lietuvos ir vėl sugrįžo.

– Minėjote, kad šiuo metu vyksta ikiteisminiai tyrimai. Jei įtarimai pasitvirtintų, ar planuotumėte mesti didesnes pajėgas toms operacijoms analizuoti?

– Ne. Šis segmentas visuomet pasižymi tam tikra rizika. Kad ir kaip baigtųsi tyrimai, jis mus domins visą laiką. Tai viena sričių, kuriai būdingi gana dideli grynųjų pinigų srautai, todėl ja reikia domėtis.

 

Šaltinis - lžinios.lt