Tomas FEDARAVIČIUS

Vilniuje dvi dienas vykusioje konferencijoje „Innovation Drift“ daugelio renginio dalyvių akys krypo į žemiškas inovacijas: biotechnologijas, naujausius lazerių industrijos ar informacinių technologijų kūrėjų pasiekimus.

Tačiau buvo ir besitaikančių kur kas aukščiau: vienas tokių JAV kompanijos „Astrobotic“ verslo plėtros direktorius Danas Hendricksonas. Ši bendrovė sau kelia ambicingą tikslą – 2017 metų nuskraidinti į Mėnulį pirmąją komercinę krovinių siuntą.

„Gyvename ypatingu laikotarpiu, kai verslas jau pasirengęs kelti koją už Žemės ribų - į kosmosą. Tai atveria neįtikėtinų galimybių ne tik privačioms bendrovėms, bet ir mažesnėms valstybėms, kurios nėra pajėgios vykdyti nuosavų kosmoso programų. Kol kas tik trys valstybės – JAV, Sovietų Sąjunga ir Kinija yra sėkmingai nuleidusios savo kosminius aparatus ant Mėnulio paviršiaus, o mes ketiname tapti pirmąja tai padariusia privačia bendrove“, - apie įvykio svarbą LŽ sakė D. Hendricksonas.

Klientai – patys įvairiausi

„Astrobotic“ veiklą pradėjo 2008 metais, kai Pensilvanijos universiteto robotikos profesorius Williamas Whittakeris nusprendė pakelti paieškos gigantės „Google“ mestą pirštinę. Interneto milžinė paskelbė, jog skirs 30 mln. JAV dolerių „X Lunar“ prizą privačiai kompanijai, kuri pirmoji sėkmingai nugabens mėnuleigį robotą į Mėnulį ir iš ten į Žemę sugebės transliuoti vaizdus. Kol kas „Astrobotic“ bendrovė yra vienintelė konkurso dalyvė, sėkmingai įvykdžiusi visus tarpinius konkurso tikslus.

Žinoma, ši beveik keturias Žemės paras truksianti daugiau nei 360 tūkst. kilometrų krovininio aparato kelionė neapsieitų be „didžiojo brolio“, kaip D. Hendricksonas vadina JAV Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso agentūrą (NASA), pagalbos. 2013 metais NASA paskelbus „Lunar CATALYST“ programos pradžią, kurios tikslas - padėti privačioms Mėnulio logistikos bendrovėms nugabenti pirmuosius krovinius į Mėnulį, „Astrobotic“ komanda įgijo dar daugiau tikėjimo savo projektu.

„Įgyvendinti pirmąją privačią misiją į Mėnulį be NASA ekspertų pagalbos ir galimybės naudotis agentūros laboratorijomis būtų kur kas sunkiau. Tačiau dar mus skatina tai, kad sulaukėme didelio valstybių ir privačių bendrovių susidomėjimo mūsų misija. Pradėję komplektuoti siuntą, jau turime 8 užsakovus, kurie mūsų krovininiu aparatu „Griffin“ skraidins krovinius į Mėnulį, tačiau iki misijos starto tikimės siuntinių surinkti kur kas daugiau“, - teigė D. Hendricksonas.

Kilogramas už milijoną

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„Mokslo sriuba“: apie COVID-19 pandemiją (video) Tai - ilgiausia kelionė, kurią „Google Maps“ leidžia įveikti pėsčiomis - kas nori pasivaikščioti? Saulės energijos revoliucijos gidas Ištyrė, kokį stulbinamą poveikį sveikatai turi toks maitinimosi režimas: jokio apribojimo, bet valgoma tik 10 valandų per parą Šis tas, ko tikriausiai nežinojote apie Sepuku - šis ritualas vargiai gali būti laikomas savarankiška savižudybe

Tarp „Astrobotic“ klientų, pasirašiusių sutartis, yra Meksikos kosmoso agentūra, gabensianti į Žemės palydovą savo tyrimų įrangą. Singapūre įsikūrusi „Astroscale“ bendrovė gabens įrangą, kuri tirs galimybes pašalinti šiukšles iš Žemės orbitos. Dvi bendrovės siūlo kapsulėmis išgabenti kremuotų mirusių artimųjų pelenus, kitos įmonės savo krovinius ir dalyvavimą misijoje panaudos reklamos tikslais. Vieno kilogramo siuntinio į Mėnulį kaina – 1,2 mln. JAV dolerių (1,11 mln. eurų), tačiau galima siųsti ir kur kas smulkesnius krovinius.

„Galimybės pačios įvairiausios. Esame pirmieji, siūlantys tokią paslaugą – ir už prieinamą kainą. Mus itin domina bendradarbiavimas tiek su verslu, tiek ir su mažesniųjų valstybių vyriausybėmis bei universitetais. Lietuva praėjusiais metais sėkmingai iškėlė į orbitą pirmuosius savo palydovus. Kitas logiškas žingsnis galėtų būti misija į Mėnulį. Tokie projektai itin suvienija šalies mokslo bendruomenę, skatina kurti ir diegti inovacijas. Be to, praktika rodo, jog mokslui ir verslui sėkmingai bendradarbiaujant – tai puiki galimybė kurtis aukštųjų technologijų startuoliams“, - pažymėjo D. Hendricksonas.

Jeigu ne į pirmąją „Astrobotic“ misiją, tai galbūt į vėlesnes. Šis JAV bendrovės žygis, jei bus sėkmingai įgyvendintas, bus naujas etapas kosmoso tyrimų istorijoje. Iki 270 kilogramų krovinių gabenti galintį „Griffin“ krovininį aparatą, kuris ant Mėnulio paviršiaus nuleis ir „Astrobotic“ inžinierių sukurtą „Red Rover“ mėnuleigį, į kosmosą skraidins „SpaceX“ kompanijos dviejų pakopų „Falcon 9“ erdvėlaivis-raketa. Jis jau 2012 metais sėkmingai nuskraidino krovinį į Tarptautinę kosmoso stotį, o šių metų pradžioje už Žemės orbitos ribų išgabeno Tolimojo kosmoso klimato laboratoriją. Įdomu tai, kad ši bendro 68 metrų ilgio, beveik 4 metrų pločio ir daugiau nei 500 tonų kilimo metu sverianti raketa taip pat yra privačios bendrovės kūrinys. „SpaceX“ įkūrė ir jai vadovauja amerikiečių inovatorius Elonas Muskas, kuris taip pat yra elektromobilių gamintojo „Tesla“ įkūrėjas ir bosas.

Pavykus sėkmingai nuskraidinti pirmuosius krovinius į Mėnulį, D. Hendricksonas neabejoja, jog kitas ilgalaikis privačios kosmoso industrijos tikslas bus astronautų gabenimas į Žemės palydovą ir pirmosios nuolatinės bazės Mėnulyje kūrimas. Šiam tikslui kosmoso inovatoriai tikisi panaudoti unikalius Mėnulio paviršiaus darinius – gigantiškus urvus, kurie galėtų apsaugoti techniką ir astronautus nuo kosmoso radiacijos, meteoritų ir ekstremalių temperatūrų svyravimų. Prie įėjimo į vieną iš tokių urvų 2017 metų pirmosios misijos metu turi nusileisti ir „Astrobotic“ aparatas, o visą jo kelionę bei pirmuosius žingsnius už daugiau nei 360 tūkst. kilometrų galėsime aukščiausios raiškos kokybe tiesiogiai stebėti internetu.

Šaltinis - lžinios.lt