Jovita Vedrickienė – tai moteris, iškovojusi Lietuvos moterų šachmatų čempionės vardą 2008 metais ir moterų šachmatų rinktinės narė olimpiadose Drezdene ir Stambule. Varginančios varžybos, be viso to – sunkūs mokslai Lietuvoje ir Belgijoje atvedė į rimtas ir atsakingas užimamas banko rizikos analitikės pareigas. Kaip šachmatai, sportas ir Europa yra susiję, Euroblogui pasakoja mūsų pašnekovė.

Kodėl šachmatai yra viena iš sporto rūšių?

Yra įvairių nuomonių. Vieni sako, kad šachmatai – sportas, kiti ginčijasi, kad koks gi čia sportas, jei nėra jokio fizinio elemento. Aš būčiau linkusi būti toje pusėje, kuri traktuoja šachmatus kaip sportą. Iš šalies taip atrodo, kad fizinis pasirengimas šachmatininkams nesvarbus. Bet iš tikrųjų jis netgi labai svarbus. Turnyruose viena partija gali trukti šešias valandas ar net ilgiau. Ir pats turnyras gali tęstis savaitę ar kelias. Šachmatininkai, kurie mažiau fiziškai pasirengę, dažnai pralošia vien todėl, kad negali tokį ilgą laiką išlaikyti įtampos ir išlikti maksimaliai susikoncentravę. Todėl dauguma profesionalių šachmatininkų į savo treniruočių programas įtraukia ir fizinį pasirengimą – kas bėgioja, kas plaukioja.

Manau, kad sporte labai svarbus ir varžybų, kovos su varžovu aspektas. Kaip ir kituose sportuose, rengiantis šachmatų partijai, labai svarbu pasirengti prieš konkretų varžovą, įvertinti jo silpnąsias puses, pasirinkti tam tikrą kovos strategiją. Svarbus psichologinis pasiruošimas. Svarbu sudėlioti treniruočių ir varžybų grafikus taip, kad geriausia forma būtų pasiekta prieš svarbiausias varžybas.

Galiausiai svarbu paminėti ir tai, kad jau ne vienerius metus vyksta rimtos diskusijos, ar įtraukti šachmatus į olimpiadą. Manau, jei galiausiai būtų nuspręsta šachmatų naudai, klausimas, ar traktuoti šachmatus kaip sportą, būtų išspręstas.

„World Mind Sports Games„ Pekine 2008. Prieš partiją su dabartine Latvijos finansų ministre Dana Reizniece-Ozola

Kaip šachmatai atsirado Jūsų gyvenime?

Dar mano senelis buvo didelis šachmatų gerbėjas. Senelio, deja, nepažinau. Ir mano tėtis jo neatsimena, senelis labai jaunas iškeliavo Anapilin. Bet močiutė ne kartą pasakojo istoriją, kad kai senelis buvo tremiamas į Sibirą ir jam buvo duotos vos kelios valandos susipakuoti būtiniausius daiktus, senelis nepaliko ir šachmatų lentos. Todėl mėgstu juokais sakyti, kad meilę šachmatams paveldėjau. O žaisti išmokė tėtis. Vaikystėje šachmatų partijos, uždavinių sprendimo konkursėliai tarp manęs, brolio ir tėčio, buvo vieni smagiausių žaidimų ir šeimos laiko leidimo būdų. Vėliau pradėjau lankyti šachmatų būrelį Tauragės sporto mokykloje, kur man vėl labai pasisekė sutikti šviesaus atminimo trenerį Romualdą Ogialą – šachmatų entuziastą. Pradėjau dalyvauti šachmatų varžybose, sekėsi Lietuvos čempionatuose iškovoti aukštas vietas, vykdavau į Europos ir pasaulio čempionatus, atsirado daug draugų šachmatininkų ir po to truputį šachmatai tapo hobiu numeris vienas ir netgi gyvenimo būdu.

Paskutiniu metu, kai daugiau laiko atima darbai ir mažieji šeimoje, retai kada bepavyksta sudalyvauti varžybose. Bet šachmatų vis tiek labai pasiilgstu ir su vyru, kuris irgi šachmatininkas, dažnai pasvajojame, kad kai tik mažieji paūgės, žaisime šiek tiek aktyviau.

Ar galite teigti, kad šachmatai yra populiari sporto šaka Lietuvoje?

Deja, ne. Labai dažnai jauni talentingi šachmatininkai nesirenka tapti šachmatų profesionalais, nes negauna tinkamo palaikymo.

Sakau deja, nes tikiu, kad šachmatai – labai smagus ir naudingas užsiėmimas. Net ir nekalbant apie profesionalių aukštumų siekimą, manau, kad vaikams būtų labai naudinga susipažinti su šachmatais. Jie lavina kritinį mąstymą, vaizduotę, koncentraciją ir daugelį kitų dalykų.

Vis dėlto verta paminėti, kad po truputį vis daugėja iniciatyvų, populiarinančių šachmatus.

Lietuvoje yra kelios mokyklos, kurios į savo mokymosi programas įtraukė šachmatus. Seime diskutuojama apie galimybę šachmatus įtraukti į visos šalies mokyklų mokymosi programas.

Lietuvos moterų rinktinė šachmatų olimpiadoje Stambule 2012 (iš kairės – J.Vedrickienė, V.Kasputė, V. Čmilytė-Nielsen, treneris V. Sakalauskas, D. Daulytė, G. Paulauskaitė)

Buvote Lietuvos moterų šachmatų rinktinės narė. Ar šachmatų sporte jaučiama lyčių nelygybė? Ar kaip nors tą patyrėte? Papasakokite.

Šiuo metu šachmatais aktyviai nebežaidžiu. Buvau Lietuvos moterų šachmatų rinktinės narė dviejose olimpiadose (šachmatai neolimpinė sporto šaka, bet didžiausias ir svarbiausias komandinis turnyras tarp šalių vadinasi šachmatų olimpiada) – 2008 metais Drezdene ir 2012 metais Stambule.

Kalbant apie lyčių nelygybę, labai įdomu paminėti, kad aukščiausi pasaulio tarptautiniai reitingai, kurie rodo šachmatininkų pajėgumą (palyginimui – pirmas šachmatų reitingas yra pirmos raketės tenise analogas) priklauso vyrams. Todėl dažnai keliamas klausimas, ar vyrai stipresni šachmatininkai, ir jei taip, kodėl taip yra. Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Galbūt tiesiog daugiau vyrų susidomi šiuo sportu, galbūt daugiau renkasi šachmatus kaip savo darbą ir karjerą, kuri yra labai įdomi, bet kartu ir labai specifinė – reikia pasiryžti labai daug keliauti, labai daug ir įtemptai treniruotis. Moterims dažnai nelengva derinti profesionalų šachmatininkės kelią ir rūpinimąsi vaikais.

Vis dėlto tikrai nesakyčiau, kad moterys šachmatuose yra diskriminuojamos. Dėl vieno įdomaus fakto kartais juokais netgi sakau, kad diskriminuojami vyrai. Moterų šachmatų čempionatuose gali žaisti tik moterys. O vyrų čempionatuose gali dalyvauti tiek vyrai, tiek moterys. Dėl to, kad šitie čempionatai būna mišrūs, netgi nebėra tokio pavadinimo – „vyrų čempionatas“, dabar jie vadinami atvirais čempionatais (angl. Open championships).

Kadangi žaidėte nuo ankstyvos vaikystės, ar galite palyginti, kaip pasikeitė Lietuvos šachmatų aistruolių situacija po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą? Ar atsivėrė platesnės mokymosi, konkursų galimybės?

Iš vaikystės atsimenu, kaip vykdavome į turnyrus į kitas Europos šalis ir ilgai stovėdavome eilėse prie sienų, reikėdavo raštiškų tėvų sutikimų, kad vaikai gali išvažiuoti. Yra tekę susidurti su situacija, kai komandos draugo neįleido į kitą šalį, nes jis namie paliko tėvų sutikimus. Po įstojimo į Europos Sąjungą, nuvykti į daugumą Europos turnyrų, žinoma, pasidarė daug paprasčiau.  Ir į Lietuvos turnyrus dabar atvažiuoja daugiau pajėgių šachmatininkų iš kitų šalių.

Paminėjus Europos Sąjungą, iškart prisiminiau ir kitą įdomų faktą. Lietuvoje Kovo 11-osios proga Seime organizuojamas tradicinis šachmatų turnyras. Jau kelinti metai geriausiai jame pasirodę vaikai gauna labai gražų prizą – vardinį kurio nors lietuvių Europos Parlamento nario kvietimą apsilankyti Europos Parlamente.

„World Mind Sports Games“ Pekine 2008

Kokie Jūsų didžiausi pasiekti rezultatai? Kaip tai padėjo tolimesnei karjerai?

Dar būdama moksleivė, daug kartų buvau Lietuvos čempionatų vaikų, jaunučių, jaunimo čempione ir prizininke. Bet tuomet žaisdavau su savo bendraamžėmis. Svarbesni laimėjimai jau perėjus iš jaunimo turnyrų į suaugusiųjų. Kelis kartus Lietuvos moterų čempionate laimėjau bronzą, vieną kartą – sidabrą. Šituos laimėjimus ir laikyčiau savo didžiausiais pasiekimais. Po šių pergalių įgijau teisę atstovauti Lietuvai keliose pasaulinėse šachmatų olimpiadose kaip rinktinės narė. Vis dėlto pasaulinėje arenoje dideliais laimėjimais negalėčiau pasigirti. Visada būčiau norėjusi šachmatų treniruotėms skirti daugiau laiko ir pasiekti aukštesnių rezultatų, žaisdama už Lietuvos rinktinę. Bet šachmatai visada buvo tik hobis, šalia buvo sunkūs mokslai, vėliau darbai, dabar jau ir šeima.

Manau, kad šachmatai daug prisidėjo prie mano karjeros profesinėje srityje. Visų pirma, dėl savybių, kurios lavinamos žaidžiant šachmatais. Bet dar įdomiau tai, kad jau vėliau, praėjus darbo pokalbius, dirbant ir kalbant su vadovais, jie labai dažnai sako, kad pasiekimai šachmatuose buvo tas kabliukas, kodėl CV buvo išskirtinis, o kartais netgi ir lemiamas rodiklis priimant į darbą, kai galutiniame etape atrodė, kad lyginami panašūs kandidatai.

Vestuvinė šachmatinė fotosesija su Tautvydu Vedricku

Esate banko rizikos analitikė. Kas nulėmė priimti tokį sprendimą? Ar studijos kitoje ES šalyje taip pat padėjo sukaupti patirties?

Na, šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose. Bet taip, dirbu banko vyresniąja rizikos analitike. Ši pozicija natūraliai tęsia mano pasirinktas studijas. Vilniaus universitete įgijau Finansų ir draudimo matematikos magistro laipsnį, tada dar metus gilinausi į finansų sritį Belgijoje, baigiau Finansų valdymo (Financial Management) magistrantūrą Vlerick Leuven Gent verslo mokykloje. Dabartinė mano pozicija – matematikos ir finansų derinys. Mūsų komanda atsakinga už kredito rizikos modelių vertinimą – taikome įvairius statistinius metodus ir tikriname, kaip gerai sumodeliuoti vidiniai kredito rizikos modeliai. Sakyčiau, kad tiek matematikos studijos VU, tiek studijos Belgijoje padėjo įgyti daug žinių ir patirties. O studijos užsienyje buvo labai svarbios dar ir todėl, kad turėjau galimybę dalyvauti įvairiuose mokslo projektuose su grupės draugais iš įvairiausių pasaulio šalių. Tokiu būdu mokiausi susigyventi su kultūriniais skirtumais, prisitaikyti prie tarptautinės aplinkos. Pusė dabartinės mano komandos „Danske“ banke yra Lietuvoje, kita pusė – Danijoje. Vadovas taip pat Danijoje.

Komandoje turime net šešių skirtingų tautybių žmones. Daug skraidome, bendraujame elektroninėmis priemonėmis. Kredito rizikos modeliai, kuriuos vertiname, daugiausiai taikomi Šiaurės šalių klientams. Todėl labai praverčia dar studijų metu įgyta tarptautinė patirtis.

Galbūt turite įsimintiną istoriją, patarimą jaunimui, skaitančiam euroblogas.lt?

Mūsų mokyklos laikais dar nebuvo tiek galimybių keliauti, mokytis užsienyje, užsiimti tokia įvairove veiklų, kiek jų yra dabar. Dažnai sutinku dabartinių moksleivių ir studentų, kurie yra labai aktyvūs ir žingeidūs. Labai tuo džiaugiuosi ir tikiu, kad šie jauni žmonės kurs Lietuvos ateitį. Manau, kad labai svarbu, kad jauni žmonės skirtų savo laiką ne tik mokymosi programai, kuri jiems parengta mokykloje ar universitete, bet turėtų įdomių hobių, savanoriautų, keliautų, ieškotų naujų idėjų užsienyje, būtų atviri galimybėms, kurių tiek daug suteikia Lietuvos narystė Europos Sąjungoje.

Ačiū už pokalbį!

Šaltinis - euroblogas.lt

Greta Janulytė

Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio archyvo.