„Europa nepasiruošusi tam, ką 2017 metai gali atnešti“ („Europe Isn‘t Prepared for What 2017 May Bring“ – Washington Post), „Kas Europos laukia 2017-aisiais? Žvilgsnis į galimus scenarijus“ („What‘s in Store for Europe in 2017? A Look at Possible Scenarios“ – The Guardian) ar „2017 metai Europai gali būti lemiamais metais dėl rinkimų, iššūkių ir galimo chaoso“ („For Europe, 2017 Will be a Crucial Year With Elections, Challenges and Maybe Chaos“ – Forbes) – pasaulinės žiniasklaidos atstovai, kaip ir astrologai rašydami apie būsimus ugninio gaidžio metus, 2017-ųjų išvakarėse dalinosi ateities pranašystėmis Europai. Tačiau pamirškime Europą ir pamėginkime nuspėti, kokie šie metai bus Baltijos šalims. Ko galime tikėtis mes?

Savo įžvalgomis apie praėjusius ir atėjusius 2017-uosius metus Baltijos šalims sutiko pasidalinti Talino universiteto docentas Matthew Crandall, tyrinėjantis mažų valstybių užsienio politiką ir minkštojo saugumo grėsmes.

Kaip galėtumėte apibūdinti 2016-uosius metus Baltijos valstybėms? Kokie jie buvo?

Kokias pergales ir praradimus matote šių šalių užsienio politikoje?

2016-ieji buvo ramaus stabilumo metai. Nerimas dėl Ukrainos krizės pamažu išblėso, kai NATO sustiprino savo vaidmenį dislokuodama daugiau būrių ir karinės technikos Baltijos valstybėse. Viešasis diskursas pabėgėlių atžvilgiu taipogi aprimo po to, kai susilaukė pakankamai dėmesio. Ekonomika augo lėtai, atlyginimai augo, o statybos tęsėsi.

Nepaisant ramaus laikotarpio vietiniame lygmenyje, nerimą kelia globalūs iššūkiai ir neaiškumai. Pagrindiniai Baltijos šalių saugumo ir gerovės ramsčiai – NATO ir ES – sujudėjo.

JAV išrinktas prezidentas Donaldas Trumpas verčia abejoti NATO įsipareigojimams Baltijos šalims ateityje. Didžiosios Britanijos sprendimas palikti ES taip pat privertė susimąstyti apie ES ateitį.

Kokie esminiai įvykiai ES laukia šiais metais? Kokią įtaką jie turės Baltijos šalims?

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Moksleiviai įvertino praėjusius nuotolinius mokslo metus Seimo Pirmininkas kviečia aktyviai dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Ištyrė lietuvių nuotaikas po karantino: nori komfortiškai pailsėti, tikisi ir pakeliauti Padėkime skurstančių šeimų vaikams ištverti šį sunkų laikotarpį Ministerija siūlo mokslo metus tęsti iki birželio 1 d.

Sutelkti dėmesį reikėtų į:

• prezidento D. Trumpo užsienio politiką, ypač Rusijos atžvilgiu. Labiausiai tikėtina, kad ji pasikeis. Ką tai reikš suaktyvėjusiam NATO dalyvavimui, sankcijoms ir, svarbiausia, Rusijos veiksmams NATO šalims, esančioms pasienyje?
• Prancūzijos prezidento rinkimus. Jei M. Le Pen (Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Nacionalinis frontas“ (NF) lyderė) laimės, tai bus mirtinas smūgis ES. Francois Fillono pergalė reikštų pagerėjusius santykius su Rusija, tačiau išlikusį proeuropietišką požiūrį.
• rinkimus Vokietijoje. Jie bus lyg antras testas ES. Jei Prancūzijoje ir Vokietijoje išrinkti kandidatai bus proeuropietiški, tuomet Baltijos šalys galėtų laisviau kvėpuoti.

Kokių galimybių Baltijos šalys turėtų nepraleisti?

Atsižvelgiant į galimus lūžius Baltijos šalių saugumą ir gerovę kuriančiuose ramsčiuose (ES ir NATO), Baltijos šalys turėtų stiprinti saugumą, palaikydamos santykius su kitomis šalimis, ne tik su JAV. Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Šiaurės šalys galėtų būti puikus startas.

Baltijos šalims nederėtų pamiršti stiprinti ekonomikos ir politikos ryšių už ES ribų, įtraukiant Azijos šalis ar Rusiją. Juk Baltijos šalys nenorėtų būti vienintelėmis Europos valstybėmis, kurios yra nepalenkiamos pozicijos Rusijos atžvilgiu.

Šaltinis - euroblogas.lt

Kalbėjosi Auksė Podolskytė

Nutrauka iš pašnekovo asmeninio archyvo

Šis tekstas taip pat paskelbtas anglų kalba