Mes esame istorinio naftos kainų kritimo liudininkai, rašo MIP. 1990-aisais dėl to sugriuvo TSRS. Ką tai reikš šių laikų perspektyvoje? Besivystančių rinkų problemų tik daugėja – nuo Brazilijos iki Kinijos ir Kazachstano. Ugnį pakursto Kinijos valiutos devalvacija (gali būti, jog uvertiūra valiutų karui Azijoje) ir laukiamas palūkanų normų padidinimas JAV bei Britanijoje, kas pritrauks ten dar daugiau kapitalų iš likusio pasaulio.

Besivystančių rinkų problemų tik daugėja, daro prielaidą El Pais apžvalgininkas Ignacio Fariza.

„Didėjančios abejonės dėl Kinijos ekonomikos būsenos, staigus globalios prekybos susitraukimas, žaliavų kainų kritimas, o taip pat artėjanti turtingų šalių ekonomikų stimuliavimo pabaiga sukūrė pavojingą ydingą ratą be pabaigos visam šalių žvaigždynui – nuo Brazilijos ir Indonezijos iki Turkijos ir Rusijos“, – rašo autorius.

Finaliniais postūmiais krizės link tapo juanio devalvacija praėjusią savaitę („daugelis mano, jog tai valiutinio karo Azijoje įžanga“) ir nerimas dėl didėsiančių palūkanų normų JAV ir Britanijoje. Brazilijos realas nuo metų pradžios dolerio atžvilgiu susilpnėjo 23%, kolumbiečių pesas – 22,4, turkų lira – 19,85%.

Pastarosiomis savaitėmis amerikiečių dolerio atžvilgiu silpnėja rusų rublis, Pietų Amerikos randas ir Malaizijos ringitas. Ko pasekoje šių šalių eksportas tampa labiau konkurentabilus, tačiau brangsta didžioji dalis paskolų doleriais, pastebi Fariza.

Labiausiai kelia nerimą – kapitalų bėgimas, daro prielaidą autorius.Banko NN Investment Partners duomenimis, per pastaruosius 13 mėnesių beveik 1 milijardas dolerių persikėlė į JAV ir Europą, kur rentabilumas žemesnis, tačiau ir rizikos – taip pat. „Investuotojai aiškiai vengia rizikų besivystančiose rinkose“, – paaiškino Álvaro Ortiz, vyresnysis besivystančių rinkų skyriaus BBVA ekonomistas.

Kitas ekspertas pabrėžė galimo palūkanų normų didėjimo JAV poveikį: „Pradedant nuo rugsėjo Jungtinės Valstijos pritrauks daugiau kapitalo iš likusio pasaulio“.

„Kol mes stebime „Islamo valstybę“ ir aptariame Irano žingsnius, pasaulyje vyksta kažkas gerokai labiau reikšmingo, – tvirtina The Washington Post Fareed Zakaria. – Mes esame istorinio naftos kainų kritimo liudininkais: daugiau nei 50% per trumpesnį nei metai laiko tarpą.

Kada panašus kainų kritimas įvyko 1980-aisiais, subyrėjo TSRS. Ką tai reikš šiems laikams?“

Autorius perduoda buvusio BP strategijos direktoriaus Nick Butler žodžius: „Mes laukiame kur kas ilgesnio ir stabilaus žemų naftos kainų periodo, nei 1980-ųjų pabaigoje“.

Zakaria perskaičiuoja naftos kritimo priežastis tarp kurių yra ir Saudo Arabijos sprendimas tęsti naftos gavybą pirminiu lygmeniu, Irano perspektyvos eksportuoti naftą po sankcijų atšaukimo ir efektyvesnį energijos panaudojimą autotransporte.

„Pagrindinių naftą išgaunančių šalių visur laukia toks finansinis atpildas, kokio jos nematė dešimtmečiais, o gal ir apskritai niekada“, – rašo žurnalistas.

„Kaip ir Hugo Chavezo atveju, Vladimiro Putino populiarumas pilnai sutapo su staigiu naftos kainų pakilimu, kas reiškė Rusijos BVP augimą, valstybės pajamų ir, kaip pasekmė, valstybės paramą visuomenei. Dabar visa tai dings“, – prognozuoja Zakaria.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

„Daugelis amerikiečių ekspertų ir komentatorių tikėjosi jog žemų naftos kainų pagalba galima bus atimti lengvus pinigus iš abejotinų režimų visame pasaulyje. Dabar tas vyksta, tačiau tokiu greičiu, kuris gali iššaukti neįtikėtiną nestabilumą ir neapibrėžtumą pasaulyje, kuris ir be to jau yra neramus“, – pabaigi autorius.

Po to, kai Kinija netikėtai devalvavo nacionalinę valiutą, vis daugiau besivystančių šalių pradeda jausti problemas, rašo vokiečių verslo leidinys Handelsblatt. Ypač smarkiai tenka tiems, kieno ekonomika labai priklausoma nuo naftos eksporto į KLR: pavyzdžiui Kazachstanui.

Taip Kazachstano tenge iškart prarado rekordinius 23%. Kazachstano valdžia atsisakė bandymų palaikyti savo valiutą ir įvykdė perėjimą prie laisvai plaukiojančio tenge kurso režimo.

Kadangi Kazachstanas yra vienas stambiausių naftos tiekėjų Centrinėje Azijoje, pastovi naftos kainų mažėjimo tendencija jam yra „daugiau, nei kenksminga“, sakoma redakcijos straipsnyje.

„Sberbank“ analitikas Tom Levinson nurodo į tai, jog nežiūrint į žemas naftos kainas, Kazachstanas kenčia dar ir nuo rusiško rublio susilpnėjimo. Juanio devalvacija matomai bus dar vienas papildomas faktorius“.

Vis daugiau ekspertų mano, jog naftos kainos kris ir toliau, ir peržengs 40 dolerių už barelį ribą.

Tokios prekybos priežastis yra naftos perteklius globalioje rinkoje. Iranas po sankcijų susilpninimo siekia padidinti eksportą. Be to, verda kova dėl valdžios naftos rinkoje tarp stambiausių tiekėjų – Saudo Arabijos ir JAV su jų skalūnų gavyba, sakoma straipsnyje.

Šaltinis - sarmatas.lt