Rūta LATVĖNAITĖ

„Šiandien dalinsiuosi savo patirtimi, kaip įveikti depresiją, kaip nepasiduoti ir atrasti tikėjimą savyje. Žinau, kad Lietuvoje yra labai skaudi situacija dėl didelio savižudybių skaičiaus. Bandysiu jauniems žmonėms padėti atsikratyti tokių minčių, įkvėpti juos pamilti gyvenimą“, – sakė Nickas Vujicicius.

33-ejų metų australas Nickas Vujicicius, gimęs be rankų ir kojų, šiandien džiaugiasi gyvenimu, švyti optimizmu ir tikėjimu – turi mylinčią žmoną, du sveikus vaikus, keliauja po pasaulį ir savo gyvenimo istorija įkvepia kitus nepasiduoti, siekti tikslų, tikėti, o svarbiausia, savo negalią paversti galia.

Šiandien savo gyvenimo patirtimi N. Vujicicius pasidalins ir su lietuviais „Žalgirio“ arenoje vykstančioje motyvacijos konferencijoje „No Limits“. Jis skaitys pranešimą „Gyvenimas be ribų“ apie tai, kaip įveikti net didžiausius sunkumus, kaip pakeisti požiūrį į gyvenimą ir labiau juo mėgautis, kaip rasti įkvėpimo kasdieniuose darbuose.

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje popietę vykusioje spaudos konferencijoje N. Vujicicius pasakojo, kad jo misija parodyti žmonėms, jog vilties yra, svarbiausia nepasiduoti ir tikėti.

„Aš noriu, kad jaunimas žinotų, jog vilties yra. Kai aš buvau vaikas, man atrodė, kad vilties nėra, aš norėjau pasiduoti – būdamas dešimties metų aš bandžiau nusižudyti. Tikiuosi, kad mano papasakota gyvenimo istorija įkvėps jaunimą tikėti, įkvėps gyventi“, – atviravo N. Vujicicius.

N. Vujiciciaus Lietuva laukė jau seniai, o Lietuvos jaunimui jis taip pat jau gerai pažįstamas. Rugsėjo 9-ąją Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė dieną „Mes prieš patyčias“, kurios metu visos mokyklos buvo raginamos internete stebėti specialiai šiai akcijai skirtą įkvepiančią N. Vujiciciaus kalbą.

„Labai džiaugiuosi ir dėkoju Švietimo ir mokslo ministerijai, kad rugsėjo mėnesį mokykloms buvo rodomas mano motyvacinis vaizdo filmukas. Aš labai norėjau įkvėpti jaunimą ir paskatinti jį nebesityčioti, stabdyti patyčias, nepasiduoti joms. Visiems vaikams, ypač turintiems negalią, noriu parodyti, tiksliau jūsų visuomenė turi parodyti, kad jie yra visaverčiai visuomenės nariai, kad jie yra mylimi ir reikalingi. Mes visi turime taip jaustis“, – sakė N. Vujicicius.

Jis pridūrė, kad didelis vaidmuo siekiant padėti negalią turinčiam vaikui išgyventi, nepasiduoti, tikėti savimi tenka tėvams. Net 80 proc. santuokų pasaulyje, kuriose gimsta vaikai su negalia, baigiasi skyrybomis. N. Vujiciciaus manymu, taip atsitinka dėl to, kad tėvai turi daug baimių, jie nežino, kaip patiems savyje atrasti tikėjimo, nepasiduoti.

„Mano tėvai niekada nebandė apsimesti, kad auginti tokį vaiką kaip aš, yra lengva. Tai sunku visomis prasmėmis: dvasiškai, fiziškai, finansiškai. Aš tik noriu, kad visi tėvai, auginantys vaikus turinčius negalią, nepasiduotų. Gal man lengva taip kalbėti, nes aš esu ne iš Lietuvos, čia mažiau galimybių, sunkiau gauti reikiama įrangą. Bet galite suteikti šeimai visas materialines priemones, kad jie galėtų rūpintis vaiku, integruoti jį į visuomenę, tačiau galbūt šeima net neišeis iš namų ir niekam nerodys savo vaiko. Pirmiausia, ką turi išmokti tokie tėvai, tai nesigėdyti savo vaikų ir mylėti juos tokius, kokie yra“, – pasakojo N. Vujicicius.

Švyti tikėjimu

Išties N. Vujicicius švyti optimizmu ir tikėjimu. Apie pasaulį, savo veiklą, tikėjimą, jis pasakoja su šypsena ir dideliu užsidegimu. Į savo negalią jis jau seniai išmoko pažiūrėti su tam tikru humoru, per pozityvumo prizmę.

„Šiuo metu su žmona ir vaikais gyvenu Kalifornijoje. Stengiuosi apkeliauti kuo daugiau šalių, todėl mano turas labai intensyvus. Per ateinančias 2 savaites aplankysiu 8 šalis. Bėgu taip greitai, kad palieku savo kojas kažkur pakeliui“, – šmaikštavo Nickas. Dažnai jis šmaikštauja ir ne viename savo motyvaciniame vaizdo įraše kartoja, kaip „savo gyvenimą be galūnių, jis pavertė gyvenimu be ribų“.

Jis taip pat pabrėžė, kad tai nėra jo paskutinis apsilankymas Lietuvoje. N. Vujicicius viliasi, kad ateityje, galbūt bendradarbiaujant su valstybės institucijomis, pavyks padėti jaunimui, įkvėpti jį ne tik rodant motyvuojančius vaizdo filmukus, bet ir rengiant ugdymo programas, specialius seminarus.

Savo negalią pavertė galia

Nickas yra nuoširdžiai tikintis krikščionis. Kiekvieną vakarą jo šeima meldžiasi, skaito Bibliją ir kiekvieną sekmadienį eina į bažnyčią. Tačiau iki penkiolikos metų Nickas nekentė Dievo ir netikėjo juo, kaltino jį dėl to, kad gimė be galūnių. Tačiau sulaukęs penkiolikos ir perskaitęs Šventojo Jono knygos devintąjį skyrių jis atrado Dievą ir suprato, kad Dievas jam skyrė misiją šioje žemėje.

„Perskaičiau apie žmogų, kuris gimė aklas. Iki jo nebuvo žmonių, kurie būtų gimę akli. Jėzus pasakė, jog leido jam gimti aklam, kad per jį Dievas galėtų skleisti savo žinią. Ir jis išgydė tą akląjį. Aš laukiau metų metus, kad suprasčiau, koks buvo Dievo planas skirtas man. Bet Dievas niekada neturėjo to plano man parodyti tiesiogiai ir sakyti: „Štai, tavo misija tokia ir tokia“. Aš turėjau pats tai suprasti ir supratau tai būdamas 15-likos metų“, – savo patirtimi dalinosi Nickas.

Nuo to laiko Nickas niekada daugiau nesuabejojo Dievu ir niekada neprarado tikėjimo. Atvirkščiai, jis suvokė, kad būtent per jo negalią Dievas kreipiasi į kitus ir skleidžia savo žinią. Todėl savo negalią jis galiausiai pavertė galia – šiandien jis įkvepia milijonus žmonių ir padeda atrasti tikėjimą – gyvenimu, savimi ar Dievu – iš naujo.

„Mano gyvenimas nebuvo iš lengvųjų, bet aš negaliu sakyti, kad mano gyvenimas buvo sunkesnis už bet kurio iš jūsų. Kartais širdies, sielos negalia yra baisiau už fizines negalias“, – teigė N. Vijucicius.

Jis pabrėžė, kad šiandien fiziškai sveiki žmonės, kurie rodos turėtų džiaugtis gyvenimu, kenčia nuo kitų „negalių“ – pinigų, narkotikų, alkoholio, pornografijos priklausomybių. Anot Nicko, būtent orientuodamiesi į tokius trumpalaikius malonumus mes ir susikuriame trumpalaikę laimę ir niekada nesuprantame, kodėl esame laimingi taip trumpai.

„Mes nuolat norime save patenkinti trumpalaikiais malonumais ir nuolat jaučiame pinigų alkį. Pinigai nėra blogis, bet šiais laikais mes dažnai esame juos įsimylėję ir mums jų niekada negana. Dažnai taip būna dėl to, kad mes nežinome, ko norime, nežinome, kas esame. Man asmeniškai irgi neužteko tik pozityvumo filosofijos, optimizmo, kad norėčiau gyventi, man reikėjo tikslo, suprasti, ko noriu ir kas esu. Turime turėti tikslą, dėl kurio būtų verta gyventi“, – kalbėjo Nickas.

***

N. Vujicicius vadovauja ne pelno siekiančiai organizacijai „Life Without Limbs“ (liet. Gyvenimas be galūnių), kurios tikslas visame pasaulyje įkvėpti žmones gyvenimui. Nickui Lietuva – jau 63-oji šalis, kurioje jis dalinasi savo gyvenimo patirtimi. Savo istorija jis dalinasi su skirtingų visuomenės grupių žmonėmis pačiose įvairiausiose vietose: žmonių pilnuose stadionuose, universitetuose, mokyklose, su verslo specialistais jų įmonėse, mažose bažnyčių parapijose, kalėjimuose, vaikų namuose.

N. Vujicicius yra išleidęs penkias motyvacines knygas. Pirmoji jo knyga „Life Without Limits: Inspiration for a Ridiculously Good Life“ (liet. Gyvenimas be ribų: įkvėpimas juokingai geram gyvenimui) išleista 2010 metais, buvo išversta į daugiau nei 30 kalbų.

2005 metais jis taip pat sukūrė trumpą dokumentinį filmą „Life's Greater Purpose“ (liet. Svarbesnysis gyvenimo tikslas) bei filmą „No hands, no legs, no worries!“(liet. Be rankų, be kojų, be rūpesčių), kurį specialiai dedikavo jauniems žmonėms.

Šaltinis - lzinios.lt